A. Sacharovas vertinamas kaip vienas drąsiausių sovietų režimo kritikų, tapęs kovos už pagrindines žmogaus teises simboliu. Pirmiausia išgarsėjęs kaip vandenilinės bombos išradėjas, vėliau mokslininkas susirūpino savo atradimo pasekmėmis žmonijos ateičiai ir pradėjo didinti sąmoningumą apie branduolinio ginklavimosi pavojus. A. Sacharovas Sovietų Sąjungoje buvo laikomas pavojingu disidentu. Iš dalies jo pastangų dėka buvo pasirašyta Branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, o 1970-aisiais, nepaisant vis stiprėjančio režimo spaudimo, kartu su bendraminčiais įsteigtas Maskvos Žmogaus Teisių komitetas. 1975 m. A. Sacharovo nuopelnai buvo pripažinti ir jam įteikta Nobelio taikos premija. Dėl nuolatinių pastangų stengiantis išlaisvinti savo šalies disidentus ir režimo kritikos, A. Sacharovas buvo ištremtas į Gorkio miestą, siekiant apriboti jo ryšius su užsieniu. A. Sacharovo vardu pavadinta Europos Parlamento premija, kuri kasmet teikiama kovotojams už minties laisvę.

„Kas galėjo numatyti, kad po daugelio metų taip vadinama A. Sacharovo doktrina įsigalės ir taps įrankiu kovoje prieš įvairius žmogaus teisių pažeidėjus? Disidento vardu pavadintas centras turėtų skirti dėmesį ne tik žmogaus ir pilietinių teisių judėjimui totalitariniuose bei kituose despotiškuose režimuose, bet ir trims svarbiausioms demokratijos plėtros sąlygoms, kurias jis minėjo savo Nobelio premijos priėmimo kalboje. Jo teigimu, taika, pažanga, žmogaus teisės yra neatskiriamai susiję: neįmanoma pasiekti vieno, jei kitų yra nepaisoma, – centro viziją pristato A. Sacharovo dukra, Harvardo universiteto K. W. Davis Rusijos ir Eurazijos studijų centro direktorė Tatiana Yankelevich (JAV).

„Istoriškai ekonominės ir politinės krizės nuolat kartojasi. Sunkiaisiais laikotarpiais labiausiai dėl nepakankamo valstybių, verslo ir nevyriausybinių organizacijų dėmesio žmogaus ir pilietinėms teisėms kenčia pažeidžiamiausios grupės. Todėl nestabilumų kontekste pagarba žmogaus orumui ir jo teisių apsaugai yra nepaprastai svarbi. Vis dėlto, daugelyje Europos Tarybos, kurią vienija 47 šalys, valstybių šios teisės yra nepagrįstai užmirštamos arba nuvertinamos, nors ir yra viešai skelbiama, kad jos yra tapę tarptautiniu ir bendražmogišku reikalu, kuriuo rūpintis turėtų visi be išimties“, – teigia VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanas prof. Šarūnas Liekis.

Nobelio premijos laureato vardu pavadinto centro atidaryme dalyvaus Tatiana Yankelevich (JAV), Tarptautinės politikos instituto „Chatham House“ politologė ir analitikė Lilia Shevtsova (Didž. Britanija), Maskvos pilietinio ugdymo mokyklos įkūrėjai Lena Nemirovskaya ir Yury Senokosov (Rusija), Diplomatijos instituto „The Institute for Statecraft“ vadovas Chris Donnelly (Didž. Britanija), „Laisvojo Europos radijo“ analitikas Brian Whitmore (Čekija), tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ vadovas Lietuvoje Vytis Jurkonis, VDU atstovai.

Centro atidarymas ir diskusija „Andrejaus Sacharovo idealai post-tiesos pasaulyje: misija (ne)įmanoma?“ (angl. “Andrey Sakharov’s ideals in the Post-Truth World: Mission (Im)Possible?”) vyks gruodžio 18 d., pirmadienį, 17 val. VDU Mokslo ir studijų daugiafunkciame centre (V. Putvinskio g. 23).