Velykų varpai skambės, bet Mišios bus aukojamos tuščiose bažnyčiose

Šventės nuotaika bus kitokia

"Esame nuščiuvę, bet susitaikę, kad šv.Mišios vyks už uždarų durų. Net patys seniausi žmonės neprisimena panašių atvejų. Tai iš esmės keis šventės nuotaiką, iškilmingumą. Klausytis transliacijos ir melstis namuose bei kartu su kitais bendruomenės nariais dalyvauti šv.Velykų Mišių aukoje yra du skirtingi dalykai. Paprastai aš pateikiu tokį pavyzdį: čia tas pats, kaip stebėti karališkąsias vestuves per televizorių ir pačiam dalyvauti toje šventėje. Galima stebėti gražiausią pokylį, bet tuomet šventės dalimi nepasijusi, neišgyvensi to džiaugsmo. Gal šis palyginimas ir netikęs, bet esmė – ta pati", – sakė Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios klebonas monsinjoras Augustinas Paulauskas.

Palinkėjimas: Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios klebonas monsinjoras A.Paulauskas visiems linki vilties.

Įprastinį sekmadienį į Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčią susirenka apie 400 žmonių, jų skaičius priklauso nuo metų laiko. Vasarą, atostogų metu, žmonių sumažėja, kaip ir žiemą, nes Raudondvario bažnyčia – šalta. Gausiau lankomasi per kitas šventes, Sutvirtinimo ir Pirmosios Komunijos sakramentų teikimą. Daugiau tikinčiųjų sulaukiama ir Verbų sekmadienį, Didįjį ketvirtadienį ir Didįjį penktadienį, per Velyknaktį, Atvelykį. O štai norinčių išklausyti Velykų Mišių nesutalpina bažnyčia, jų, klebono žodžiais, būna iki 1,5 tūkst.

Kunigo nuomone, buvimas čia ir dabar, bendruomeniškumas, džiugių akimirkų išgyvenimas kartu yra labai svarbus. To nepakeis jokia televizija, joks internetas, jokia transliacija. "Kai prieš karantino įvedimą aukojau paskutines šv.Mišias parapijiečiai prašė: kunige, tik nepalikite mūsų, buvo nemažai skausmingų akimirkų. Žmonėms reikia palaikymo, todėl dabar dažniau kalbamės telefonu, vienišiems siūlau apriboti nerimą keliančios informacijos srautą. Žinoma, turime sekti, kas vyksta, klausyti rekomendacijų, kaip elgtis, juk nuo to, kas vyksta, nepasislėpsime. Tačiau turime viską priimti blaiviai, nes, kai daugiau panaršai internete ar pasėdi prie televizoriaus, išties darosi vis baisiau ir baisiau, ir pradeda važiuoti stogas", – kalbėjo A.Paulauskas.

Svarbiausia – neprarasti vilties

Paklaustas, ko norėtų palinkėti parapijiečiams, pakaunės ir apskritai visiems žmonėms, Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios klebonas nedvejojo nė akimirkos – neprarasti vilties: "Juk ir Kristus nugalėjo mirtį ir prisikėlė. Taip ir mes išgyvensime sunkumus, ir vėl atsitiesime. Galbūt būsime ne tokie, kokie buvome. Šis išbandymas paliks savo ženklą, parodys, kas esame ir kokie esame. Jau dabar atsiskleidžia solidarumas ir gerumas, deja, matome ir abejingumo, negražių poelgių. Tačiau šiandien svarbiausia neprarasti vilties, padaryti viską, ką galime susiklosčius šiai situacijai."

Nors daug kas sustojo, pasikeitė, tačiau, pasak A.Paulausko, tai nėra pasaulio pabaiga. "Tiesiog reikia pabūti daugiau su savimi, su Dievu, daugiau laiko skirti maldai. Neplanuoti toli į ateitį, o dėkoti už šią dieną, nes gyvenimas pernelyg trapus. Matome, kas dedasi pasaulyje, esant nūdienos situacijai, negelbsti nei sukaupti milijonai banko sąskaitose, nei užimamos pareigos ar aukšti postai, prieš koronavirusą tapome visi lygūs", – samprotavo dvasininkas.

Raudondvario Šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios klebono nuomone, ypač aktualus šiandien būtų tradicinis palinkėjimas vieni kitiems ramybės. "Tai jau buvo tapęs kone formalumu, o esant dabartinei situacijai, kai šitiek įtampos, palinkėjimas ramybės, rankos paspaudimas, įgauna prasmę, svarbos ir tikrąją vertę", – teigė A.Paulauskas.

Kas bus kitaip

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas spaudos konferencijoje paaiškino, kaip, esant karantino situacijai, bus švenčiamos Velykos.

Jis priminė, kad Didžioji savaitė prasideda Verbų sekmadienį. Visą tą laikotarpį Mišios vyks be žmonių, be procesijų. Arkivyskupas sakė, kad procesijos yra išbraukiamos iš liturgijos.

"Didįjį ketvirtadienį švęsime, kaip įprasta Lietuvoje, bet Mišios vyks be visų kunigų katedrose. Didįjį ketvirtadienį – Kristaus Paskutinės vakarienės Mišios, įprastai būna kojų plovimas. O šiemet, kadangi Mišios bus be žmonių, ta dalis bus praleidžiamia", – aiškino G.Grušas.

Didįjį penktadienį bus papildomų maldų už medikus, ligonius, sutrikusius – taip prisitaikoma prie pandemijos situacijos.

Velyknaktis bus švenčiamas tik katedrose ir vietos bažnyčiose, tačiau taip pat be žmonių. Anksčiau Velyknakčio Mišios būdavo pradedamos laužų įžiebimu, ugnies šventinimu – ta dalis praleidžiama, bus uždegama žvakė prie altoriaus.

Tą vakarą anksčiau vykdavo ir suaugusiųjų Krikšto sakramentas. Tinkamiausias laikas krikštyti suaugusiuosius yra Velyknaktis. Dėl paskelbto karantino suaugusieji per Velyknaktį nebus krikštijami, o jų krikštas atidedamas vėlesniam laikui.

"Nėra reikalo skubėti atlikti Velykų išpažinties į bažnyčią", – pabrėžė arkivyskupas. Jis sakė, kad ją galima atlikti iki birželio 29 dienos – Šv.Petro ir Povilo šventės.