Verbų sekmadienis Kaune – džiaugsmo pradžia

Atveriame širdis

Verbų sekmadienis reiškia širdžių atvėrimo Kristui šventę. Tikima, kad į namus parsinešta pašventinta verba turi saugoti nuo visokio blogio. Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ primena, kad Verbų sekmadienį mes prisimename Jėzaus įžengimą į šventąjį miestą – Jeruzalę.

Kardinolas pasakoja, kad anuomet žydai tikėjosi, jog Mesijas išvaduos juos iš romėnų jungo. „Ir štai jie mato jį žengiantį į Jeruzalę. Didžiausias entuziazmas. Žmonės kloja ant kelio į palmių šakas, šaukia „osana“, – euforijos nuotaiką mini S.Tamkevičius. 

Kardinolas ragina atkreipti dėmesį į detales, nes Jėzus neatvažiuoja karo vežimu, kaip trokštantis nugalėti priešus, neatjoja ant žirgo, kaip karalius, norintis valdyti pavaldinius. Jėzus nusižeminęs joja ant asilo, darbinio gyvulio, kuris anuomet buvo skirtas nešioti įvairioms naštoms.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Savo elgesiu Jėzus aiškiai kalba, kad jo galia reikšis ne jėga, bet meile, o jo valdžia – tai bus ne įsakinėjimai, bet nuolankus tarnavimas. Viešpats nuolankiai žengė į šventąjį miestą, kad čia įvykdytų savo misiją, kad kentėtų ir mirtų už žmonių išgelbėjimą. Tai Verbų sekmadienis primena šiuos dalykus“, – akcentus išskiria kardinolas S.Tamkevičius.

Tikėjimo pamatas

Paskutinėmis Didžiosios savaitės dienomis – ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį – Bažnyčia minės svarbiausius Išganymo istorijos įvykius: Paskutinę vakarienė, Kristaus kančia, mirtį ir prisikėlimą.

Paskutinės vakarienė akcentai – duona ir vynas, kuriuos Jėzus davė savo mokiniams ir liepė ne tik valgyti ir gerti, o tai daryti jo atminimui.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Taigi dabar kiekvienąkart, kai švenčiame Mišias, centrinė vieta,  kai paėmus, Švenčiausiąjį Sakramentą ir vyną,  sakomi Viešpaties žodžiai – tai mano kūnas, tai mano kraujas“, – Švenčiausiojo Sakramento dieną priminė kardinolas.

Didysis penktadienis arba kruvinasis penktadienis – diena, kai minime Jėzaus mirtį ant kryžiaus, Jėzus sąmoningai atėjo ir atkeliavo į Jeruzalę, kad paaukotų savo gyvybę už mus. Šeštadienis Jėzaus mirties diena, tačiau jau vėlai vakare pradedame švęsti jo prisikėlimą.

„Didžiosios savaitės dienos yra mūsų krikščioniško gyvenimo pamatų pamatas. Jeigu ne Jėzaus prisikėlimas, mūsų visas tikėjimas, mūsų visos viltys būtų  tuščios“, – tęsė kardinolas S.Tamkevičius SJ.

Išgyventi džiaugsmą

Kardinolas S.Tamkevičius svarbiausia tikinčiųjų šventę, nors su tragišku Jėzaus kančios ir nukryžiavimo momentu, vis dėlto mini kaip didelio džiaugsmo šventę.

„Jėzus už mus paaukojo savo gyvybę. Tai net ir tokioje mūsų grynai žmogiškoje plotmėje, jeigu kažkas už kažką aukoja gyvybę, nors ir skaudu, kad jis paaukojo gyvybę, bet kartu tai ir džiaugsmas, kad jis tai padarė“, – tęsia Kardinolas.

S.Tamkevičius nenutolo ir nuo šiandienos realijų ir yra įsitikinęs, kad jeigu mes neturėtume prisikėlusio Kristaus, tai dabartinėje situacijoje, kurią  visi išgyvename dėl pandemijos, dėl žmonių susipriešinimo, jeigu mes liktumėme vieni be Prisikėlusiojo, tai mūsų dabartinis gyvenimas būtų labai liūdnas, gal net tragiškas.

„Aš labai linkėčiau kiekvienam,  ypatingai kiekvienam, kuris save laiko krikščioniu, kad per Velykas tikrai išgyventų tą velykinį džiaugsmą. Dievas mus myli. Dievas mus perves per viską, per visus dabartinius sunkumus. Tik reikia ištikimai laikytis jo rankos“, – linki Kardinolas S.Tamkevičius SJ.