Galutinai pritarta Lietuvos stojimui į euro zoną. Nuo kitų metų sausio 1-osios litus mūsų piniginėse pakeis eurai. Dauguma kalbintų kauniečių teigė, kad sentimentus litui įveikia simpatijos eurui, todėl įžvelgia daugiau privalumų nei trūkumų.

Ne valiuta, o pajamos

"Litą pakeis euras. Gyvensime su juo. Ir ką čia dar komentuoti?" – traukė pečiais ne vienas vakar kalbintas kaunietis.

"Euro nei laukiu, nei nelaukiu. Tik tiek, kad su sportininkais dažnai tenka keliauti į užsienį, tad su euru kišenėje bus patogiau", – sakė kultūristas ir treneris Saulius Misevičius.

O kaip patriotizmas? Jo manymu, nacionaliniu pasidžiavimu reikėtų įvardyti ne litą, o ieškoti kitų dalykų. Gal tada pavyktų pasiekti, kad tiek daug žmonių neemigruotų.

"Nesvarbu, kas bus: litas ar euras. Svarbu, kad turėtume pajamų", – pokalbį kita linkme pakreipė parasparnio pilotas Povilas Pačkaitis.

Jaunas vyras atminimui neketina pasilikti nė vieno popierinio banknoto. Tiesa, kai kurie jo kolegos žada išsaugoti 10 litų kupiūrų, nes ant jų pavaizduoti lengendiniai Lietuvos lakūnai.

"Garantuoju, kad mano kolega Jonas Miklovis būtinai pasiliks S.Darių ir S.Girėną. Ir ne vieną. Juos vadina aviaciniais pinigais", – šypsojosi P.Pačkaitis.

Jau beveik kaip savas

Kalbinti kauniečiai pastebėjo, kad eurus jau ir dabar tenka dažnai naudoti,  jie ir be oficialių sprendimų buvo tapę beveik sava valiuta.

Bet ar nebus gaila netekti lito? "Negaila. Tai toks pats gailestis kaip pabaigti mokyklą ir išsiskirti su uniforma. Su litu buvo siejami tam tikri lūkesčiai, bet su nepriklausomybės atgavimu daugiau sąsajų, mano nuomone, turi vagnorkos. Litas atėjo į sutvirtėjusią valstybę ir jis nelabai sietinas su stipriausiais įvykiais", – įsitikinęs architektas Linas Tuleikis.

Vis dėlto jis pasiliks vieną ar kelis smulkesnės vertės banknotus, kad  galėtų parodyti anūkams.

Sausio pirmąją neraudos ir archeologas Mindaugas Bertašius. "Į visa tai žiūriu labai ramiai ir teigiamai. Lito pasiilgsiu, bet ne tiek daug, kad norėtųsi stabdyti šitą procesą, – kalbėjo kaunietis. – Tiesiog atėjo laikas naujam mūsų istorijos raidos etapui."

Archeologas jaučiasi ramus, nes jį įtikino euro naudingumą pabrėžiantys ekonomistų argumentai.

Laimės turizmas

Kauno gidai dar entuziastingesni kalbėdami apie eurą. "Litui sentimentų didelių nėra. Turizmas dėl euro tik laimės. Bus daug patogiau ir mums, dažnai keliaujantiems po užsienį, ir Lietuvoje besilankantiems užsienio turistams", – greitakalbe bėrė Kauno gidų draugijos "Gidas" pirmininkė Marija Aleknavičienė.

Ji pastebėjo, kad vakare į Kauną autobusu užsukantiems turistams neretai kyla nepatogumų. "Tuomet bankai jau nebedirba, jeigu prireikia, nėra kur tokiu metu išsikeisti pinigų. Gerai, jeigu atskrenda lėktuvu – oro uoste dėl to bėdų nebūna", –  vardijo gidė.

Ji pasiliks visų lito banknotų po vieną kupiūrą. Ne tik atminimui, bet ir darbo reikalams. "Per ekskursijas rengiame tokių žaidimą: rodome pinigus ir klausiame, kas pavaizduota kitose banknotų pusėse", – pasakojo moteris.

Įsivaizduoja košmarą

Vis dėlto galutinis sprendimas Lietuvą priimti į euro zoną pradžiugino ne visus kauniečius. "Nepatinka eurai. Banknotai – nevienodo dydžio.  Tai labai nepatogu", – pareiškė prekybos miestelyje mėsa prekiaujantis Saulius Zubrus.

Pavyzdžiui, mažesnės vertės banknotai šiaip ne taip telpa į piniginę, o penkių šimtų eurų banknotą jau reikia lankstyti. Be to, įvedus eurą, jam teks tampytis su daugiau monetų, o jos nemažai sveria.

S.Zubrus itin baiminasi pirmojo pusmečio, kai pirkėjai dar galės nešti litus, o grąžą reikės atiduoti  eurais. "Bus košmaras, kai reikės suskaičiuoti, kiek duoti grąžos", –  neslėpė prekybininkas.

Karikatūrininko pokštai

Lito gynėjų pusėn stotų ir dailininkas Algimantas Snarskis. "Marga situacija. Nesu finansininkas, greičiau – kaip moteriškė nuo puodų, bet juk litas yra Lietuvos valstybingumo simbolis", – kalbėjo karikatūrininkas.

Žinomas dailininkas sakė, kad litą kaip nacionalinę valiutą išsaugotų ne tik dėl sentimentų, bet ir dėl to, kad abejoja ilgu euro gyvavimu.

"Britai nesistengia keisti savo svaro, atvirkščiai – juo labai didžiuojasi. Ar jie prasčiau gyvena už turinčias eurą šalis?" – pokyčių piniginėje nelaukia dailininkas.

Kaunietis teigė neįžvelgiąs ir asmeninės naudos eurui pakeitus litą. "Jeigu būčiau korporacijos vadas, savo produkciją permetinėtume į Vakarus ir mano buhalterija dažnai turėtų keisti pinigus, aišku, būčiau už eurą. O dabar, kai esu eilinis virtuvės žmogelis, kai į užsienį išvažiuoju du kartus per metus, maža problema, reikalui esant, pasikeisti menkus savo pinigėlius", – vaizdingai kalbėjo A.Snarskis.

Vis dėlto euro įvedimo jis neketina boikotuoti. "Tarp mūsų, moterų, šnekant, – kaip visuomet savotiškai juokavo karikatūrininkas. – Litų aš ir taip daug neturiu, tai kiek jų gali pasilikti atminimui? Juk, jeigu po sausio 1-osios jų neiškeisi, jau bus nonsensas. Eisiu prie eurų, ką darysi."

Klastočių neatskirtų

Kalbinti kauniečiai pripažino, kad vargu, ar atskirtų suklostotus eurus nuo tikrų. Tačiau padirbtų pinigų vajaus nebijo ir nesitiki.

"Nemanau, kad jų bus. Pradžioje viskas taip bus sustiprinta, prižiūrima. Kiek žinau, 17 organizacijų kontroliuos vien tai, kad nekiltų kainos", – sakė A.Snarskis.

Atpažinti padeda programėlės

Neregys 21 metų Martynas Vitkus yra tarp laukiančiųjų naujosios valiutos.  "Euras yra gerai. Važiuojant į Europą nereikės keistis pinigų, o susigaudyti, kur koks banknotas, padeda technologijos. Jos šiandien gali tikrai daug. Yra sukurta programėlių mobiliesiems telefonams, kurios atpažįsta pinigus. Pakiši po kamera banknotą ir tau pasako, kokia jo vertė", – džiaugėsi vaikinas.

Į keliones po užsienį jis išsirengia gana dažnokai: paatostogauti ar tėčiui palaikyti kompanijos, kai šis vyksta savo reikalais.

Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro direktorė Janina Stuopelienė pasakojo, kad pažintis su eurais buvo įtraukta į šios vasaros regėjimo negalią turinčių žmonių reabilitacijos programą.

Direktorė kalbėjo per mėnesį neišgirdusi nė vieno blogo atsiliepimo apie planus keisti valiutą. "Nė vienas nesakė, kad tam nepritaria, kad jiems tai bus negerai. Žmonės noriai čiupinėjo euro banknotus, kuriuos atnešėme susipažinti", – prisiminė J.Stuopelienė.

Reabilitacijos programoje dalyvavo 24 žmonės. Jie mokėsi buitinių įgūdžių: kaip susižymėti daiktus, kad juos būtų galima atpažinti čiuopiant, kaip apsipirkti parduotuvėje ir pan.

Euro brolis prieš 1 000 metų

Bendra valiuta visam regionui nėra naujovė. Tokių dalykų pasitaikydavo ir senais laikais.

Pirmasis "euras", tai yra kelioms valstybėms bendra valiuta, pasakojo archeologas M. Bertašius, atsiradęs dar prieš tūkstantį metų.  X–XI a. panašioje Europos dalyje, išskyrus Pietų Europą, galiojo bendra valiuta. Piniginė sistema buvo paremta kapoto sidabro gabalėliais. Sveriamo sidabro matas visur buvo vienodai suprantamas ir priimamas.

Ji jungė visą regioną nuo D.Britanijos iki Novgorodo, tai yra visą Baltijos ir Šiaurės jūrų regioną, kuriame yra ir Lietuva.

Kodėl ji tuomet susikūrė? "Tokia bendra ekonomika buvo svarbi, naudinga didžiuliam regionui. Veikiant šiai kapoto sidabro ekonomikos ūkinei sistemai regionas itin klestėjo. Tai yra vikingų epochos laikotarpis, kada vyko didžiulė prekyba tarp Šiaurės Europos ir Tolimųjų bei Artimųjų Rytų", – sakė archeologas.

Sistema gyvavo apie 200–300 metų. Ji suiro tuomet, kai valstybės ėmė ieškoti savų matų, kaldinti, spausdinti savus pinigus. Taip valdovai elgėsi dėl savo savimeilės ir naudojo tai kaip priemonę savo valdžiai labiau įtvirtinti.