"Tai mūsų darbo ir gyvenimo prasmė, kad galime padėti žmonėms", – nė kiek nesididžiuoja unikalią operaciją atlikęs ir ligonį iš skausmų išvadavęs bei judėjimo laisvę jam sugrąžinęs Kauno klinikų gydytojas Saulius Vaitkus.

Pradėjo mausti krūtinę

Kaunietis Saulius Kacas ramentus, be kurių šešerius metus negalėjo pereiti net per kambarį, nukišo į giliausią kampą.

Nuo jų 48-erių verslininką išvadavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos docentas S.Vaitkus, atlikęs unikalią endoskopinę operaciją – auglį iš galvos, kaukolės pamato pašalinęs per nosį.

"Noriu papasakoti apie save todėl, kad kiti taip ilgai nesikankintų, greičiau sužinotų diagnozę ir sulauktų pagalbos", – nuoširdžiai pasikalbėti apie savo asmeninius išgyvenimus sutiko Saulius.
Jo bėdos prasidėjo prieš šešerius metus. Pirmąkart palengvėjo šiek tiek daugiau nei prieš pusmetį.

Pradžia buvo paprasta: slidinėjant Alpių kalnuose pradėjo mausti krūtinę. Maudimas nesiliovė, peraugo į skausmą. Vyras galvojo, gal streikuoja širdis? Kardiologai, atlikę tyrimus, nustatė, kad ji sveika. O jautėsi Saulius vis blogiau.

"Vasarą pradėjo skaudėti kairės kojos klubą. Į metų pabaigą mane visai surietė: skaudėjo visą kūną, absoliučiai viską", – nė vienos sveikos vietos negalėjo įvardyti vyras pačiame jėgų žydėjime.

Nei masažai, nei jokios kitos fizioterapijos procedūros nebuvo veiksmingos. Ilgainiui skausmo malšinamieji taip pat beveik nebepadėjo, jų dozės nebebuvo galima didinti. Skausmo priežasties ieškojo daugybė įvairių sričių gydytojų, buvo atlikta įvairiausių tyrimų – niekas nieko nerado.

Organizme pritrūko fosforo

"Necharakteringa liga. 2007 m. pabaigoje beveik visai nebevaikščiojau. Visos bėdos tęsėsi iki praėjusių metų pabaigos, kol manęs nepaguldė į Kauno klinikų Reumatologijos skyrių. Nustatė, kad skausmą kelia sulūžinėję plonieji kaulai, supleišėjęs stambiųjų paviršius. Taip atsitiko dėl fosforo stokos mano organizme", – apie savo ligą pasakoja Saulius.

Gydytojas S.Vaitkus įvardijo diagnozę: hemangiopericitoma. Tai piktybinė jungiamojo audinio liga.

"Ji – sarkomų grupės, visą organizmą apimanti liga, pasireiškianti bet kur. Šiam pacientui navikas išsivystė nosyje ir prienosiniuose ančiuose bei kaukolės pamate. Tai labai reta lokalizacija", – pakomentavo docentas S.Vaitkus.

Nustačius diagnozę, kuri dėl jos unikalumo ištirta tik po penkerių metų, docentas S.Vaitkus nedelsiant priėmė sprendimą auglį operuoti. Pasirinko metodą, koks taikomas tik užsienio klinikose: per nosį įvedė endoskopą ir juo pašalino auglį.

"Operacija buvo labai sudėtinga, retas gydytojas tokios imasi – juk darinys buvo kaukolės pamate, ir sugebančių jį pašalinti endoskopu yra vienetai, – savo chirurgu didžiuojasi Saulius. – Jau po paros fosforo rodikliai kraujyje buvo normalūs, jie atsikūrė. Manoma, kad būtent fosforu mito auglys."

Po operacijos skausmai kūne pradėjo slopti, savijauta kasdien gerėjo. Praėjus dviem mėnesiams buvo padaryti tyrimai ir atlikta dar viena operacija. Saulius nežino, kam to reikėjo, bet pasitiki gydytoju, juolab kad jaučiasi daug geriau.

"Skausmas nebekankina, jau vaikštau be jokių ramentų", – džiaugiasi vyras.

Tiek tepasiguodžia, kad sąnariai dar apstingę, bet tikisi, kad ir juos išmiklins.

"Juk šešerius metus beveik nevaikščiojau", – žino priežastį.

Fosforo kiekis, kurį tikrinasi kas mėnesį, normalus. Belieka stiprėti, sveikti ir atgaivinti verslą, kuris kone sužlugo. Tačiau dėl to Saulius labai skausmingai neišgyvena.

"Svarbiausia, kad nustatyta diagnozė ir yra kas mane gydo", – docento S.Vaitkaus profesionalumu ir nuoširdumu džiaugiasi ir nuo to stiprėja S.Kacas.

Lietuviu žavisi amerikiečiai

"Ligą reikia kontroliuoti, nes ji vėl gali suaktyvėti. Dabar kaulai sugiję, žmogus gali gyventi visavertį gyvenimą, bet garantijų, kad tai nepasikartos, nėra", – budrumo nepraranda docentas S.Vaitkus.

Didvyriu, išgelbėjusiu žmogaus gyvybę, savęs nelaiko, nors ir pripažįsta, kad operacija buvo labai sudėtinga: pašalinta dalis kaukolės pamato ir tai padaryta per nosį.

Neakcentuodamas metodo sudėtingumo, docentas džiaugiasi, kad sarkoma šiam pacientui dar nebuvo pažeidusi kietojo smegenų dangalo, auglys dar nebuvo įaugęs į kaukolės smegenis, todėl nereikėjo jų liesti.

"Tai kasdienė mūsų duona. Šis atvejis ypatingas dėl ligos retumo, todėl labai sunku buvo ją diagnozuoti. Tai buvo visos komandos darbas, su kolegomis reumatologais daug sėdėjome prie knygų, tos diagnozės link ėjome penkerius metus, – kukliai kalba gydytojas S.Vaitkus, nors ir pripažįsta, kad tai buvo iššūkis. – Vakar apie tai kalbėjau su kolegomis amerikiečiais ir jie buvo nustebinti operacijos apimties bei metodo, kad auglį buvo galima pašalinti per nosies šnerves. Sugalvojome apie tą atvejį kartu parašyti į rimtą mokslinį žurnalą."

Ši operacija liudija, kad Lietuvos gydytojai, šiuo atveju docentas S.Vaitkus, yra lygiavertis amerikiečių partneris.

Pas mus mokėsi užsieniečiai

Endoskopinės chirurgijos metodo per nosį, leidžiančio minimaliai invazyviai pasiekti sunkiai prieinamą kaukolės pamatą, kaukolės ertmę ir stuburo viršutinę dalį, tai Baltijos šalyse geba tik keletas specialistų, lietuvis mokėsi Vokietijoje pas labai garsų, prieš dvejus metus mirusį profesorių W.Drafą. Jo mokykla išplito visame pasaulyje.

Savaitgalį šio metodo mokymai vyko Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Juose dalyvavo ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojai bei neurochirurgai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Rusijos, Pakistano.

Vyko teorinės ir praktinės sesijos. Kursus vedė pasaulinio garso chirurgijos žvaigždės ausų-nosies-gerklės bei neurochirurgijos srityse Aminas B.Kassamas iš Kanados ir Ricardo L.Carrau bei Danielis M.Prevedello iš Ohajo, JAV. Pastarieji du specialistai yra vieni iš keliolikos pasaulio chirurgų, sėkmingai taikančių šį metodą.

"Įdomu tai, kad prieš kursus nemažai gydytojų abejoja sugebėsiantys išmokti, tačiau mokymų pabaigoje būna smarkiai pažengę į priekį", – pastebėjo jau trečią kartą Lietuvoje apsilankęs profesorius R.L.Carrau.

Šis endoskopinės chirurgijos metodas tinka ir rijimo sutrikimams gydyti.

Endoskopinės chirurgijos pranašumai

Nėra pjūvio, kuris turėtų sugyti, mažiau traumuojamos smegenys.

Mažesnė kraujavimo rizika, mažiau skauda.

Chemoterapija ar radioterapija gali būti skiriama greičiau.

Buvimo ligoninėje laikas sutrumpėja iki vienos dviejų dienų.

Ligonis gali grįžti prie savo įprastos veiklos per kelias savaites (po atvirų operacijų – tik po kelių mėnesių).