2000-aisiais pastatytas vienuolynas išsilaiko tik iš tikinčiųjų aukų. Dabar čia gyvena dvylika seserų iš įvairių Lietuvos vietų ir viena sesuo iš Didžiosios Britanijos. Vienuolės meldžiasi, siuva liturginius drabužius, turi bičių avilių ir priima piligrimus. Atvykę svečiai įsikuria jiems skirtuose kambariuose ir kartu su seserimis dalyvauja mišiose, Valandų liturgijoje.

Vienuolės džiaugiasi vietos bendruomenės ir Batniavos seniūno Šarūno Pikelio dėmesiu. Tačiau pabrangus dujoms, šį dvasinės kontempliacijos ir rekolekcijų centrą tapo sunku išlaikyti.

Vyresnioji sesuo Rima Marija pasakojo, kad statybininkai jau sutvarkė lietaus nuotekų sistemą, sutvirtino pamatus, tačiau tolesniems darbams trūksta lėšų. Pastatą reikėtų apšiltinti, sutvarkyti cokolinę dalį, stogą. „Atlikta termovizinė nuotrauka parodė, kad šildome ne vienuolyno vidų, o lauką“, – liūdnai konstatavo vienuolės.

Atlikta termovizinė nuotrauka parodė, kad šildome ne vienuolyno vidų, o lauką.

„Tiek savivaldybei, tiek Bažnyčiai rūpi socialiniai dalykai, todėl stengiamės matyti visas bendruomenes ir joms padėti“, – kalbėjo V.Makūnas. Meras patarė vienuolėms išsiaiškinti remontui reikalingų lėšų poreikį ir galvoti apie pažangesnių šildymo technologijų diegimą.

Kauno rajono savivaldybė jau daugiau kaip dešimtmetį įgyvendina Bažnytinio paveldo rėmimo programą, pagal kurią Kauno ir Vilkaviškio vyskupijoms skiria lėšų maldos namams atnaujinti.

Savivaldybė žymiai prisidėjo, kad būtų atstatytos Paštuvos Šv.Barboros ir Kulautuvos Mergelės Marijos Vardo bažnyčios, naujam gyvenimui prikelta Zapyškio Šv.Jono Krikštytojo bažnyčia.

Kauno arkivyskupija, bendradarbiaujant su Kauno rajono savivaldybe, Giraitėje ketina statyti naują bažnyčią. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto perduotame sklype iškils ne tik maldos namai, bet ir pradinė mokykla, atsiras daugiau socialinių paslaugų.