Patiklumas dažnai atsisuka prieš vyresnio amžiaus žmones. Kaunietis Tamošius Otraškevičius nuompinigių už savo butą laukia jau ketveri metai.

Paliko dėl ligos

Savo nedidelį butą Taikos pr. 77-erių metų vienišas ir vaikų neturintis kaunietis nusprendė išnuomoti po to, kai jam smogė insultas. Sunkiai bepaeinantis senolis išsikraustė pas brolį į Jonavos rajoną, o butą išnuomojo jaunai šeimai.

Su Virmantu Šliužu vyras dar 2009 m. sudarė rašytinę nuomos sutartį. Per mėnesį V.Šliužas jam įsipareigojo mokėti 150 litų ir padengti komunalines išlaidas.

Sumokėjęs už porą mėnesių, V.Šliužas vėliau ėmė nebemokėti – T.Oštraškevičiui vis žadėdavo, kad pinigus atiduos vėliau. Patiklus senolis kelis mėnesius laukė nuompinigių, kol neiškentęs paskambino nuomininkui. Pastarasis senuką toliau maitino pažadais, kad tikrai sumokės – tik šiek tiek vėliau ir dalimis.

"Mano broliui, kai jis vėliau nuvykdavo pasiteirauti, ar V.Šliužas tvarkingai moka, pastarasis visada atsakydavo, kad taip", – sakė senolis.

Dingo kaip į vandenį

Po kurio laiko V.Šliužas dingo kaip į vandenį – neatsiliepdavo į skambučius. Į Kauną nuvykęs senolio brolis rado tuščią butą, o virtuvėje ant stalo – visas komunalinių paslaugų atsiskaitymo knygutes.

Kaip paaiškėjo, beveik metus bute gyvenęs vyras nesumokėjo nė vieno cento mokesčių. Skola kartu su nemokėtais nuompinigiais siekė daugiau nei 10 tūkst. litų.

"Nei už šildymą, nei už vandenį, nei už dujas, nei už elektrą nebuvo sumokėta", – susijaudinęs pasakojo senolis.

T.Oštraškevičius kelerius metus bandė surasti pabėgusį nuomininką ir su juo susitarti gražiuoju.

"Prieš mėnesį pavyko susiekti telefonu ir sutarėme, kad jis man padengs bent 4 tūkst. litų mokesčių skolą, tačiau dabar jo telefonas išjungtas. Jis registruotas V.Krėvės pr. 67 name, tačiau ten niekas durų neatidaro", – tvirtino senolis.

Nuolatinės komandiruotės

Kaip tvirtino T.Oštraškevičius, nuomininkas jam pasakojo, kad dirba statybose, tad dažnai tenka išvykti į komandiruotes, esą dėl to ir neranda laiko sumokėti nuomos mokesčio.

Vyras sakė nenorėjęs kreiptis į teisininkus, tačiau paskutinį kartą kalbėdamas su V.Šliužu telefonu pagrasino jam, kad kreipsis į teismą. Pastarasis senolio maldavo to nedaryti ir toliau žadėjo, kad pinigus tikrai sumokės.

Senolis nusprendė šį kartą nenusileisti, o į "Kauno dieną" jis kreipėsi, norėdamas perspėti kitus žmones, kad neįkliūtų į tokių sukčių pinkles.

Šiuo metu nuomotas senolio butas jau parduotas – skolas už komunalinius mokesčius jam teko apmokėti pačiam. Senukas už likusias santaupas nusipirko butą šalia Jonavos, kur gyvena prižiūrimas slaugės ir brolio.

Komentaras

Advokatas Paulius Vaicekauskas

Be abejo, buto nuomininkui šiuo atveju pavyktų prisiteisti pinigus. Viskas priklauso nuo to, kokios nuomos nutraukimo sąlygos įrašytos sutartyje. Jei patalpos nuomininkui perduotos, o jis nemoka nuomos mokesčio, tokią sutartį buto savininkas gali nutraukti.

Nuomos sutarties nutraukimo momentą reikėtų užfiksuoti su antstoliu – tiek patalpų būklę, tiek komunalinių patarnavimų skaitiklių rodmenis.

Norint nutraukti sutartį, pirmiausia reikia siųsti pranešimą nuomininkui, kad jis pažeidžia esmines sutarties sąlygas ir jei per mėnesį neatnaujins įmokų, sutartis bus nutraukta, tačiau tai neatleidžia nuo prievolės sumokėti nuomos ar komunalinių mokesčių skolą.

Taip pat reikia jį apie tai įspėti prieš pusę metų ar kitą terminą, numatytą sutartyje.

Nuomos sutarties notaras neturi tvirtinti. Patalpos turi būti perduodamos perdavimo-priėmimo aktu, kuriame atsispindėtų patalpų būklė perdavimo momentu – galima net pridėti nuotraukų, užfiksuoti skaitiklių rodmenis ir duoti abiem šalims ją pasirašyti.

Perduodant patalpas savininkui, nuomininkas turėtų tokiame pat akte surašyti lygiai tokius pačius dalykus, kad jam vėliau nebūtų pareikšta pretenzijų.

Gerokai sudėtingesnė situacija – kai nuomininkas nemoka nuomos ir nesiruošia išsikelti. Žmogaus negali imti ir išmesti į gatvę – tenka kreiptis į teismą, pradėti bylą dėl iškeldinimo, gauti tai patvirtinantį teismo sprendimą. Jei nuomininkai ir po to neišsikelia, tenka kreiptis į antstolį. Tai trunka labai ilgai, o ir kita šalis gali įrodinėti savo prastą turtinę padėti, neturėjimą kur gyventi.

Teismas, atsižvelgęs į tai, gali nustatyti tik laiką, per kurį privaloma išsikelti.

Nuompinigiai tokiu atveju priteisiami, tačiau dažniausiai nebūna kaip jų išieškoti.