Antradienį miesto tarybai pritarus, kad toks pavadinimas būtų suteiktas atkarpai tarp Jurbarko ir Brastos gatvių, posėdyje savivaldybė raginta daugiau dėmesio skirti žydų paveldui Vilijampolėje.

„Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos nuomonė dėl Torunės gatvės išsiskyrė, nes kiti variantai buvo susiję su žydiškuoju paveldu“, – tarybos posėdyje sakė konservatorė Andrijana Filinaitė.

Pasak jos, tarp pasiūlymų buvo žydų kilmės tarpukario gydytojo Chonelio Elkeso, žuvusio koncentracijos stovykloje, vardo gatvė.

„Siūlyčiau ateičiai nepamiršti žydiškojo paveldo įamžinimo, nes Vilijampolė vis tik labiau siejasi su žydų kultūra ir istorija“, – pastebėjo tarybos narė.

Kaip nurodoma aiškinamajame rašte, tarybos Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijos posėdyje nuspręsta dėl dviejų pavadinimų: be Torunės, mieste ateityje taip pat turėtų atsirasti ir Žydų Gelbėtojų gatvė.

Pagrindiniai Vilijampolės gyventojai nuo XVIII amžiaus buvo žydai, kuriems buvo uždrausta apsigyventi Kaune. Šioje gyvenvietėje pastatyta pirmoji Kauno mūrinė sinagoga, veikė žymi rabinų mokykla.

Vilijampolėje XIX amžiuje žydų pirklys Rafailas Volfas pastatė garinį alaus ir salyklo fabriką, kuriame pradėtas virti bavariškas Volfo alus. Vėliau šis fabrikas susijungė su alaus darykla „Engelman“.

Nacių okupacijos metu 1941-aisiais Vilijampolėje įkurtas žydų getas, čia vyko masinės žudynės. Getą 1944-aisiais likvidavus, jame gyvenę žydai išsiųsti į koncentracijos stovyklas, dalis išžudyta.