– Kaip vertinate tokį gausų nominacijų derlių?

– Labai džiaugiuosi, tai – aukščiausi mūsų savivaldos apdovanojimai. O nominantus atrenka ir teikia ministerijos, kitos organizacijos: malonu, kai pastebi ir pagal tam tikrus kriterijus įvertina kiti. Labiausiai džiugina tai, kad esame apdovanoti už nuopelnus ir pasiekimus įvairiose – švietimo, kultūros, socialinių reikalų, verslo plėtros, užsienio bendradarbiavimo – srityse. Tai liudija, kad Kauno rajonas gyvybingas ir pasiekęs daug svarių rezultatų. Žinoma, pamatai apdovanojimams buvo pakloti anksčiau, o apdovanojimas vainikuoja įdėtą triūsą.

– Pirmoji „Auksinė krivūlė“ į pakaunę atkeliavo 2006 m., tuomet Kauno rajono savivaldybė buvo pripažinta šviesiausia. Kaip per šį laikotarpį keitėsi ugdymo laukas?

– Didžiuodamasis sakau, kad mums tiek politiniu, tiek administraciniu lygmeniu pasisekė susitarti su bendruomene ir švietimas daugelį metų yra prioritetinė sritis. Tai suvokiame kaip investiciją į jaunus žmones, į būsimus mūsų šalies ateities kūrėjus. Pirmąjį apdovanojimą gavome už tam tikrų infrastruktūrinių projektų įgyvendinimą, švietimo įstaigų renovaciją, ugdymo aplinkų kūrimą ir ugdymo turinio tobulinimą. Gera mokykla, mūsų nuomone, yra ta, kurioje gera vadyba, kompetentingi mokytojai ir geros erdvės: sporto aikštynai, kabinetai, laboratorijos, klasės. Ne mažesnį vaidmenį vaidina ir emocinė aplinka. Šiandien drąsiai galiu pasakyti, kad mūsų pasirinktas kelias buvo teisingas. Per laikotarpį, kai buvome pripažinti šviesiausia savivaldybe, teko plėtoti ikimokyklinį, priešmokyklinį ir pradinį ugdymą. Kalbu ne tik apie naujas mokyklas, bet ir apie specialistų pritraukimą, jų rengimo finansavimą. Iki pirmosios „Auksinės krivūlės“ ir dabar kasmet atnaujiname kelias mokyklas, anksčiau orientavomės į bendrojo lavinimo mokyklas, konkurencingumo sudarymą pirmajame žiede, kad išvengtume nukraujavimo, mūsų gabiausiems vaikams emigruojant į miesto mokyklas. Mums reikėjo pademonstruoti, kad mūsų įstaigos – tokios pat konkurencingos. Tuomet jau žvilgsnį nukreipėme į atitolusias mokyklas Čekiškėje, Piliuonoje, Ežerėlyje, Zapyškyje, Babtuose.

Receptas: pasak V. Makūno, sėkmę lemia komandinis darbas. E. Mališausko nuotr.

– Visuomet akcentuojate, kad prioritetas yra švietimas, tačiau net dvi krivūlės susijusios su verslo plėtra ir investicijų pritraukimu.

– Išties ir šioje srityje esame tie, kurie gali būti pavyzdžiu kitiems. Kauno rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje žymiai sumažino verslo liudijimų kainą, taip siekdama paskatinti gyventojus skaidriai užsiimti verslu. Palanki mokesčių politika nukreipta skatinti darbo vietų kūrimą: rajone veiklą pradedančios, investuojančios įmonės trejus metus atleidžiamos nuo žemės, žemės nuomos ir turto mokesčių, jei 50 proc. darbuotojų yra Kauno rajono gyventojai. Turime programą, remiančią smulkųjį ir vidutinį verslą, įvairias veiklas vykdo Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras: konsultavimas, dalyvavimas parodose, įvairių projektų įgyvendinimas. Kita kryptis – biurokratinės naštos mažinimas verslui įgyvendinant įvairius projektus rajone. Nelikome nuošalyje plėtojant LEZ, įmonėms kuriantis Kumpių kaime ir kitose kadastrinėse vietovėse. Mes visada norime būti kartu su verslu ir kartu galvojame apie gyventojų gyvenimo kokybę. Tai davė rezultatą: šiandien yra per 3 tūkst. įmonių – pradedant didelėmis, tarptautinėmis ir visiškai mažutėmis, bet žinomomis ne tik Lietuvoje.

– Kuri iš nominacijų jums arčiausiai širdies?

– Man jos visos labai brangios, nes liudija ne mero, ne pavienių žmonių, o visos bendruomenės, visų čia gyvenančių, dirbančių žmonių indėlį. Juk savivaldos pamatas ir yra žmonių pilietiškumas, kūrybiškumas, atsakomybė už savo gyvenamąją vietą. Šiuos apdovanojimus aš priimu kaip visos bendruomenės įvertinimą.

– Kokie darbai ir iniciatyvos lėmė šiųmetį apdovanojimą?

– Šias metais buvome tarp septynių pretendentų gauti „Auksinę krivūlę“ už piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą. Gautas apdovanojimas dar kartą paliudijo, kad tai – visos bendruomenės nuopelnas. Komponentų yra daug: daugiabučių namų renovacija, saulės ir vėjo elektrinių statybos ir žaliojo kurso reikalavimų atliepimas, piliečių ryžtas išsaugoti Pakarklės mišką, tam buvo sujungtos politikų, administracijos ir bendruomenės pajėgos, nuo žvyro kasėjų invazijos apginti Virbaliūnai, kartu su bendruomenėmis Garliavos, Karmėlavos, Neveronių, Užliedžių, Vilkijos ir kitose seniūnijose kuriami parkai, skverai.

Kompleksiškumas: atnaujinta ir Šlienavos pagrindinė mokykla, ir jos aplinka. E. Mališausko nuotr.

– Kokia siekiamybė ateičiai?

– Mūsų siekiamybė – ne gauti dar vieną krivūlę, o dirbti gerai, atliepti gyventojų lūkesčius, išspręsti kilusias problemas, kad žmogus savo kasdienybėje pajustų gerėjančią gyvenimo kokybę, jam rodomą dėmesį. Tai mums būtų pats didžiausias apdovanojimas. Žinoma, smagu, kai būname pastebėti ir įvertinti nacionaliniu lygmeniu ir džiaugsimės bet kurios srities krivūle, suteikta šiam kraštui.

Kauno rajono pelnytos „Auksinės krivūlės“

2006 m. atiteko šviesiausios šalies savivaldybės nominacija.

2008 m. pripažinta rūpestingiausia Lietuvoje.

2013 m. už plėtojamus ryšius su užsienyje gyvenančiais tautiečiais. Tuometiniam mero pirmajam pavaduotojui Petrui Mikelioniui už ypatingus nuopelnus savivaldai suteiktas Auksinės krivūlės riterio titulas.

2015 m. už sparčiausią verslo plėtrą.

2016 m. Auksinės krivūlės riterio titulas skirtas merui Valerijui Makūnui – naujovėmis pasižyminčiam lyderiui, vienam labiausiai patyrusių Lietuvos merų.

2017 m. už investicijų pritraukimą ir verslo plėtrą.

2018 m. už pasiekimus kultūros srityje.

2022 m. už piliečių žaliųjų iniciatyvų įgyvendinimą.