Tarp rizikingiausių

Šis verslo sektorius, pasak Kauno apskrities VMI viršininkės Juditos Stankienės, vis dar išlieka tarp rizikingiausių pagal šešėlinės ekonomikos mastą.

Dažniausiai pasitaikantys pažeidimai –  pajamos neįtraukiamos į apskaitą, vengimas mokėti PVM, neregistruota veikla. "Analizuodami surinktą informaciją stebime tam tikras pajamų slėpimo tendencijas: išrašomose sąskaitose nurodoma daug mažesnė suma nei ta, už kurią automobilis realiai buvo parduotas. Taip nesąžiningi verslininkai ne tik nesumoka priklausančių mokesčių, bet ir apsunkina sąžiningų mokesčių mokėtojų veiklą", – pastebėjo vadovė.

Šiais metais didesnis dėmesys skiriamas automobilių importu iš JAV užsiimantiems mokesčių mokėtojams, nes pastebėta, kad jie dažniausiai parduodami kaip turintys defektų (daužti, su variklio, greičių dėžės gedimais ir pan.) ir oficialiai įkainoti gerokai pigiau nei rinkos kaina, tai leidžia mokėti mažesnius mokesčius. "Tačiau tą pačią ar kitą dieną tokiems automobiliams sėkmingai atliekama techninė apžiūra, ir jie užregistruojami Lietuvoje", – sakė J.Stankienė.

Tarpininkas dingsta

Dar viena pažeidėjų grupė – sutarčių klastojai. Parduodamas užsienio piliečiui priklausęs automobilis, o tarpininkas, realiai jį įsigijęs, sutartyje nefigūruoja, neva transporto priemonė įsigyjama tiesiai iš užsienio piliečio.

"Tokiu atveju pirkėjas netenka garantijų iš pardavėjo, rizikuojama, kad toks automobilis gali būti nekokybiškas ar vogtas, prisidedama prie mokesčių vengimo", – vardijo J.Stankienė.

Tarpininkas, neregistruodamas savo finansinės veiklos, ne tik atsikrato atsakomybės prieš pirkėją ir pradingsta lyg į vandenį, bet ir taip bando išvengti prievolės mokėti mokesčius, priklausančius nuo sandorio vertės. Be to, pirkėją, kuris realiai pirko "lietuvišką" automobilį, nors oficialiai – iš Šveicarijos, pateikė pavyzdį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdybos viršininkas Rolandas Urbonas, dar gali pasivyti prievolė sumokėti PVM mokestį.

R.Urbonas pirkėjams primygtinai patarė tikrinti pardavėjo duomenis ir įsitikinti, kad sandėryje dalyvauja būtent sutartyje nurodytas asmuo. Pirkėjas turėtų būti suinteresuotas ir tuo, kad sutartyje būtų nurodytos tikros aplinkybės bei kaina. Dėl pardavėjo siekio įrašyti mažesnę kainą pirkėjas gali nukentėti finansiškai. Per trejus metus po įsigijimo automobilį pardavęs asmuo nuo skirtumo tarp pirkimo ir pardavimo sumos turi sumokėti pelno mokestį.

R.Urbonas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad svarbu žiūrėti ne tik iš ko perkama, bet ir kam parduodama transporto priemonė. Naujasis savininkas gali siekti sutartį sudaryti ne savo vardu, tai yra, pateikdamas ne savo asmens duomenis, sutarties neregistruoti ir automobilį parduoti kitam asmeniui. Už tarpininkavimą susižėręs uždarbį jis išliktų niekuo dėtu asmeniu, nemalonumų užtraukdamas kitam žmogui.

Parduoti, bet neparduoti

VMI tyrimas atskleidė, kad bandydamos nuslėpti arba siekdamos atidėti prievolę mokėti mokesčius, kai kurios įmonės dalį sandorių nuslepia.

Nutarus patikrinti vienos įmonės neparduotų automobilių likutį, paaiškėjo, kad jos atstovai negali nurodyti ar pagrįsti devynių automobilių buvimo vietos.

"Nutarus patikrinti vienos įmonės neparduotų automobilių likutį, paaiškėjo, kad jos atstovai negali nurodyti ar pagrįsti devynių automobilių buvimo vietos. Neįtikėtina, tačiau po kelių dienų nurodyta, kad septyni automobiliai jau parduoti, mokesčių administratoriaus specialistams buvo pateikti reikiami dokumentai, įrodantys, kad šios pajamos yra įtrauktos į apskaitą, o mokesčiai – sumokėti", – teigė J. Stankienė.

Jau išvardytų ir kai kitų rizikų nebeliktų, jeigu būtų priimtos įstatymo pataisos, numatančios būtinybę Kelių transporto priemonių registre registruoti visus transporto priemonių įsigijimo sandorius, nesvarbu, planuojama su įsigytais automobiliais dalyvauti eisme ar ne. Ankstesnio sandorio neįtraukus į registrą, nebus galima sudaryti naujos pardavimo sutarties.

VMI atstovai pasakojo ir apie atskleistus bandymus nuslėpti PVM, automobilius fiktyviai parduodant kitose ES valstybėse įsikūrusioms įmonėms. Pavyzdžiui, transporto priemonės oficialiai buvo masiškai parduodamos Latvijos mokesčių mokėtojams, nors vėliau automobiliai buvo registruoti Lietuvoje. Planas sutaupyti neišdegė ir vienos įmonės savininkui, kuris buvo įforminęs prabangaus BMW automobilio pardavimą Airijoje. Apgaulė buvo įrodyta, kai šis automobilis praėjus kelioms dienoms jau buvo įregistruotas Lietuvoje. Verslininkui teko į valstybės biudžetą sumokėti 4,8 tūkst. eurų mokesčių.

Šiemet sausio–rugsėjo mėn. Lietuvoje įsigyti kiek daugiau nei 57 tūkst. naujų ir beveik 163 tūkst. naudotų automobilių.

Iš viso Lietuvoje yra įregistruoti 7209 asmenys, vykdantys automobilių, jų dalių importo ir pardavimo ar remonto veiklą. 306 iš jų yra fiziniai, 6903 – juridiniai.

Kaip atrandama?

Sumokamų mokesčių padaugėjo po asmeninio dėmesio bendrovėms ir fiziniams asmenims. Pavyzdžiui, įvertinus automobilių prekybos, remonto ir prekybos automobilių dalimis sektoriaus dalyvių rizikingumą, tai yra pagal atotrūkį nuo vidutinės rinkos dalyvio sumokamų mokesčių sumos, kitus veiksnius, buvo atrinkta 1410 asmenų, su kuriais susisiekta laiškais, jie buvo kviesti į pokalbius, domėtasi, kodėl oficialiai asmuo tiek mažai uždirba. Nepadėjus pokalbiams, surengti patikrinimai ir t.t.

VMI teigimu, labai pasiteisino bendros priemonės su policijos, muitinės, kitų tarnybų atstovais, taip pat galimybė verslininkams atsiskleisti bei nuslėptus mokesčius susimokėti be baudų ir delspinigių.

VMI primena, kad apie įvairius pastebėtus mokestinius pažeidimus gyventojai gali pranešti pasitikėjimo telefonu 1882, taip pat užpildę elektroninę anketą svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba parsisiuntę programėlę išmaniesiems telefonams "Pranešk", kuria naudojantis apie pažeidimus pranešti tapo dar paprasčiau: mokesčių mokėtojas gali pažeidimo vietoje nufotografuoti, padaryti garso ar vaizdo įrašą, pažymėti pastebėto pažeidimo vietą žemėlapyje ir šią informaciją perduoti tiesiai VMI.