Vyrai ant velykinio stalo grąžina avieną

Artėjant svarbiai krikščionybės šventei – šv. Velykoms – šeimininkės iš anksto pradeda planuoti, kokiais patiekalais pradžiugins prie stalo susirinkusius šeimos narius. Kokybiškų ir pigesnių maisto produktų dažna moteris linkusi ieškoti turguje. Planuojama, kad prekybos miestelyje „Urmas“ veikiančiame Centriniame Kauno turguje šią savaitę apsilankys apie trečdaliu daugiau pirkėjų.

Prieš šv. Velykas žymiai išauga mėsos ir kiaušinių paklausa. Prekybos miestelyje „Urmas“ mėsa, užauginta Lietuvos ūkiuose, prekiaujantis Magomedas Valijevas pirmųjų užsakymų šventėms sulaukė dar prieš gerą mėnesį. Populiariausia mėsa, kurios pageidavo šeimininkės, buvo veršienos kumpis, nugarinė su šonkauliuku ir avies koja.

„Kadangi pats labai mėgstu avieną, mane džiugina, kad aviena kasmet populiarėja. Šiemet turiu gerokai daugiau užsakymų nei prieš kelerius metus, o daugelis kokybiškos avienos paragavusių klientų sugrįžta ne tik prieš šventes“, – sako M. Valijevas.

Prekybininkas pastebi, kad lietuvės moterys labiau linkusios laikytis tradicijų ir ruošti tokius patiekalus, kokius per šventes gamino jų mamos ir senelės, o aviena sovietmečiu nebuvo populiari. Dažnai iniciatyvą išbandyti kažką naujo ir netradicinio rodo vyrai. M. Valijevui ne kartą teko būti ginčo tarp moters ir vyro liudininku, kuomet vyras siūlė pirkti avieną, o moteris tam prieštaravo.

„Labai daug paragavusiųjų avienos grįžta ir man dėkoja. Avies mėsa – kokybiška ir skani, tačiau seni įsitikinimai vis dar kelia žmonėms abejonių“, – sako pats gaminti mėgstantis prekybininkas. 

Šiuolaikinių avių augintojų teigimu, sovietmečiu avys Lietuvoje dažniausiai augintos dėl vilnos, kurios kaina ir paklausa buvo pakankamai didelė. Dažniausiai maistui buvo skerdžiami pakankamai seni galvijai – 8-9 metų. Tokio amžiaus avių mėsa negali būti laikoma kokybiška, o jos specifinis kvapas ir skonis, susidarantis dėl prakaito medžiagų kaupimosi riebaluose, pernelyg aštrus ir nemalonus. Šiuo metu dauguma šalyje mėsai auginamų avių yra visai kitų – mėsinių veislių, o tokie galvijai yra skerdžiami ne vyresni nei 14 mėnesių.

Tarpukariu (apie 1927–1930 metus) Lietuvoje buvo laikoma apie 1,5 mln. avių, prieš karą jų liko apie 600 tūkst. Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šių metų vasario pradžioje šalyje buvo deklaruota beveik 124 tūkst. avių. Nors dar toli iki to, kas buvo vadinamaisiais Antano Smetonos laikais, pastarieji keleri metai vadinami avininkystės renesansu. Mat kasmet avių daugėja maždaug po 20 tūkst., gausėja ir jų augintojų. 2012-aisiais auginta dvigubai mažiau avių nei šiemet (beveik 61 tūkst.), o didžiausią nuosmukį avininkystė išgyveno 2001–2002 metais, kai šalyje buvo likę apie 11–12 tūkst. avių.

Lietuvoje parduodama dažniausiai mūsų šalies ūkiuose užauginta aviena, nes vežtis ją iš kaimynų lenkų neapsimokėtų. Lenkijoje aviena yra 25-30 proc. brangesnė nei Lietuvoje. Centriniame Kauno turguje 1 kg avienos kainuoja nuo 5 iki 8,20 eurų. Kilogramas galinės avies kojos kainuoja 8 eurus, sveria nuo 2,5 iki 4 kilogramų, priklausomai nuo avies dydžio.

M. Valijevas pataria kepimui orkaitėje ar krosnyje rinktis avieną, o ne jauną ėriuką, nes aviena bus sultingesnė. Kepti reiktų 180 laipsnių temperatūroje apie 2-3 val. – geriausia įvyniotą folijoje arba kepimo maiše. Prieš baigiant kepti galima iš maišo išimti, tuomet mėsa labiau apskrus.

Prekybos miestelyje „Urmas“ veikiantis Centrinis Kauno turgus dirba kasdien nuo 8 val. iki 17 val. Balandžio 5-6 dienomis „Urmas“ nedirbs.