Vyriausybė savivaldybėms mokės pagal simpatijas?

Nemaloni staigmena

Dar metų pradžioje didžiosios šalies savivaldybės kreipėsi į Vyriausybę, kad būtų kompensuoti dėl pandemijos viešojo transporto patirti nuostoliai. Vasarą patikslintame biudžete buvo numatyta skirti 8,35 mln. eurų, tačiau dabar suma gerokai sumenko.

Vyriausybės nutarimo projekte numatyta iš Vyriausybės rezervo paskirstyti kiek daugiau nei 5,29 mln. eurų. Šia suma numatyta patirtoms išlaidoms kompensuoti vykdant įsipareigojimus vietinio (miesto ir priemiesčio) transporto vežėjams, kurie negavo pajamų dėl su COVID-19 pandemija susijusių keleivių vežimo apribojimų, esant valstybės lygio ekstremaliajai situacijai.

Skaičiai labai iškalbingi ir Kauno miesto atžvilgiu tikrai nuviliantys.

„Viešasis transportas – vienas labiausiai pandemijos paveiktų sektorių. Tačiau viešojo transporto nuostoliai, susidarę dėl pandemijos nulemtų ribojimų vežant keleivius, savivaldybėms iki šiol nekompensuoti. Viešai pasirodęs šio kompensavimo Vyriausybės nutarimo projektas, kuriuo ketinama savivaldybėms paskirstyti 5,2 mln. eurų, nemaloniai nustebino“, – BNS sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius.

Dosnūs tik partiniams

Projekte išvardytos sumos konkretiems miestams. Didžiausia kompensacija numatyta Vilniui. Šiai savivaldybei turėtų atitekti daugiau nei 42 proc. visos Vyriausybės rezervo skiriamos sumos. Tai sudaro daugiau nei 2,22 mln. eurų.

Antroje vietoje numatyta skirti 1,41 mln. eurų Klaipėdos savivaldybei. Kauno viešojo transporto kompensacijoms numatyta skirti vos 246 tūkst. eurų. Tai sudaro vos 4,6 proc. Vyriausybės kompensacijoms paskirtos sumos.

Vasarą Vyriausybė buvo numačiusi, kad savivaldybių viešajam transportui kompensuos 8,35 mln. eurų, o liko tik 5,2 mln. eurų. (Evaldo Šemioto nuotr.)

Projekte taip pat numatyta, kad dėl pandemijos už viešojo transporto paslaugas negautos pajamos bus kompensuotos Kauno, Jonavos, Tauragės ir Kėdainių rajonų savivaldybėms. Joms kompensacijos dydis svyruoja nuo 158 iki beveik 200 tūkst. eurų.

Įdomu tai, kad projekte jokios kompensacijos nenumatytos Šiaulių ir Alytaus savivaldybėms. Kyla klausimų, pagal kokius kriterijus taip buvo paskirstyta suma, jei net kelios didžiosios savivaldybės liko už borto, o Kaunui skirta vos keli procentai, gerokai mažiau nei Klaipėdoje.

„Buvau priverstas skubiai kreiptis į ministrę pirmininkę. Įdomesnė dalis ta, kad šį klausimą išjudino būtent Šiauliai. Prie mūsų tuomet prisijungė ir Kaunas. Dabar įvyko ypatinga selekcija? Ar Šiaulių miestas tiesiog netyčia dingo iš Lietuvos? Beje, dingo ir Alytus. Labai norisi tikėti, kad tai tik techninė Finansų ministerijos klaida“, – pasipiktinimą savo socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje išsakė Šiaulių meras Artūras Visockas.

Savivaldybių atstovai neslėpė, kad iš viešojo transporto negautos pajamos galėjo būti kompensuotos pagal partinę liniją. Štai Vilniaus ir Klaipėdos miestus valdo liberalai, o ši partija dabar yra valdančiojoje koalicijoje. Todėl ir šioms savivaldybėms galėjo būti skirta didžiausia suma. Kaune, Šiauliuose ir Alytuje daugumą turi visuomeniniai komitetai, o ne partijos, tad neatmetama tikimybė, kad jie ir nesulaukė partinių simpatijų.

Skaičiai nuviliantys

Paviešinus Vyriausybės projektą, kuriame numatyta Kaunui už viešojo transporto išlaidas per pandemiją kompensuoti vos 246 tūkst. eurų, miesto vadovai neslėpė nusivylimo.

„Skaičiai labai iškalbingi ir Kauno miesto atžvilgiu tikrai nuviliantys, tačiau meluotume, jei sakytume, kad tai nustebino. Kaunas iki šiol nesulaukė tvirtesnio šios Vyriausybės dėmesio ar palaikymo. Jei reikėtų tai paaiškinti kauniečiams, nežinia, kuris žodis būtų tikslesnis – „apvogė“ ar „apiplėšė“?“ – svarstė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

V.Matijošaitis neslėpė apmaudo, kad Kaunas dėl patirtų nuostolių negavo adekvačios kompensacijos. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Pasak jo, COVID-19 pandemijos įkarščiu visos savivaldybės, ne išimtis ir Kaunas, stengėsi kuo geriau atlikti joms pavestas funkcijas, užtikrinti saugius atstumus tarp keleivių, leisti pustuščius autobusus ir troleibusus į reisus, kad tik būtų sumažinta tikimybė virusui plisti. Dėl to viešasis transportas dirbo nuostolingai, o Vyriausybė nelinkusi skirti adekvačios kompensacijos.

„Šiuo konkrečiu atveju minimaliai retinome autobusų ir troleibusų maršrutų gatvėse, kad išlaikytume karantino reikalavimus, o dabar sulaukėme ne itin adekvataus įvertinimo. Toks akibrokštas, skiriant vos kelis procentus nuo patirtų nuostolių, neatlaiko jokios kritikos“, – piktinosi V.Matijošaitis.

Ministerijos pozicija

„Kauno diena“ paprašė Finansų ministerijos pakomentuoti, pagal kokius kriterijus savivaldybėms buvo apskaičiuota kompensacija ir dėl kokių priežasčių kai kurie miestai iš viso nieko negaus.

Ministerijos atstovai nurodė, kad, tikslinant 2021 m. biudžetą, buvo numatyta maksimali 8,35 mln. eurų suma savivaldybėms patirtoms papildomoms išlaidoms, susidariusioms dėl vietinio transporto vežėjų negautų pajamų, kompensuoti, tačiau, remiantis iš savivaldybių pateiktais duomenimis bei atlikus skaičiavimus, realus poreikis esą yra 5,29 mln. eurų.

„Kompensuotina suma buvo apskaičiuota pagal savivaldybių pateiktus duomenis ir buvo sumažinta savivaldybių sutaupyta biudžeto išlaidų kompensacijoms pagal Transporto lengvatų įstatyme nustatytas lengvatas suma“, – pagal kokius kriterijus paskirstyta suma savivaldybėms, nurodė Finansų ministerija.

Jos atstovai pridūrė, kad visoms savivaldybėms buvo pritaikyta vienoda skaičiavimo sistema ir naudoti kiekvienos konkrečios savivaldybės faktiniai skaičiai, todėl priklausymas partijai ar visuomeniniams komitetams esą neturėjo jokios įtakos.

Paklausus, kodėl iš projekto dingo Šiauliai ir Alytus, ministerijos specialistai nurodė, kad, spręsdama dėl COVID-19 nulemtų transporto išlaidų kompensavimo, Finansų ministerija vertino ne tik 2020 m. išlaidų duomenis.

„Papildomu paklausimu surinkome duomenis iš visų savivaldybių apie jų išlaidas transporto paslaugoms kompensuoti 2017–2020 m. laikotarpiu. Kadangi savivaldybės kompensuodavo transporto paslaugų išlaidas kasmet ir šių išlaidų sumos daugelio savivaldybių atveju kasmet didėjo, Finansų ministerija įvertino šių išlaidų kitimo tendencijos (išlaidų pokyčio tempų įprastiniais metais) įtaką 2020 m. rezultatams, suskaičiuota, kokie būtų realūs nuostoliai 2020 m., jei nebūtų dėl COVID-19 pandemijos taikytų keleivių vežimo apribojimų“, – aiškinama dienraščiui atsiųstame komentare.

Pasak Finansų ministerijos, toks ilgesnio laikotarpio duomenų vertinimas iš dalies eliminuoja struktūrinių veiksnių poveikį, be to, taikomas teisingesnis kompensuojamųjų sumų principas toms savivaldybėms, kurių sumos kompensacijoms mokėti 2018 m. ir 2019 m. nedidėjo arba mažėjo, t.y. jos atsakingiau ir racionaliau tvarkėsi, priimdamos sprendimus dėl vietinio susisiekimo maršrutų tinklo formavimo ir nuostolių kompensavimo vežėjams.

„Visoms savivaldybėms buvo pritaikyta vienoda skaičiavimo sistema ir naudoti kiekvienos konkrečios savivaldybės faktiniai skaičiai. Jokių „vidurkinimų“ ar proporcijų taikyta nebuvo“, – pažymėjo ministerijos atstovai.

Finansų ministerija nurodė, kad Vyriausybės nutarimo projektas dėl išlaidų kompensavimo jau yra pateiktas ir bus svarstomas artimiausiame Vyriausybės posėdyje.