Rinkosi atsakingai

Apsimesti negyvu, važiuoti riedlente, tapyti, žaisti krepšinį, įveikti kliūčių ruožus – tai tik maža dalis triukų, kuriuos P. Raziūnaitė išmokė savo keturkojį draugą Kobį.

Tik pradėjusi jį auginti, Paulina nė nenumanė, kad Kobis taps tikra socialinių tinklų pažiba, apie kurį rašys ne tik šalies, bet ir užsienio žiniasklaida. Šiandieną Kobis „Instagram“ paskyroje turi daugiau nei 12 tūkst. sekėjų, kasdien laukiančių išradingų ir visuomet nuotaiką pakeliančių filmukų ar nuotraukų.

Paklausta, kaip korgiukas atsirado Paulinos gyvenime, ir kodėl širdis linko būtent prie šios veislės, pašnekovė tikina, kad vienas pagrindinių argumentų, nulėmusių sprendimą, buvo veislės dydis ir charakteris.

„Jau kurį laiką su draugu žinojome, kad šuniukas mūsų gyvenime tikrai anksčiau ar vėliau atsiras, tiesiog laukėme tam tinkamo laiko. Kadangi gyvename bute, žvalgėmės į mažesnio ūgio veisles. Norėjome, kad šuniukas būtų protingas, lengvai dresuojamas, linksmo charakterio, energingas. Pradėjome domėtis skirtingomis veislėmis, lyginome jų charakterio savybes. Po ilgo svarstymo supratome, kad Valų korgis pembrukas – kaip tik mums. Šuneliai ne tik atitiko mūsų norimas charakterio savybes, bet ir sužavėjo savo miela išvaizda“, – prisimena P. Raziūnaitė.

Tvirtai nusprendus dėl veislės – prasidėjo patikimo veislyno paieškos. Mergina naršė Lietuvoje registruotų veislynų sąrašuose ir laukė tinkamos progos. Ilgai laukti nereikėjo – veislyne „Elfų Legenda“ kaip tik gimė korgiukų vada, o vienas mažylis kaip tik dairėsi šeimininkų.

„Kai šuniukas šiek tiek paaugo, nuvykome jo aplankyti. Susipažinome su veisėja, pamatėme, kokiomis geromis sąlygomis auga šuniukai. Likome labai maloniai nustebinti. Netrukus grįžome dar kartą – tik šįsyk jau pasiimti Kobio, nuo tada tapusio neatsiejama mūsų šeimos dalimi“, – savo augintinio istorija dalijasi Paulina.

Siekis: Paulina įsitikinusi, kad Kaunas galėtų tapti dar draugiškesniu miestu augintiniams. / P. Raziūnaitės asmeninio archyvo nuotr.

Keistis teko pačiai

Kobiui atvykus į namus – prie naujos rutinos teko prisitaikyti ne tik jam, bet ir šeimininkams. Pašnekovė su šypsena pasakoja, kad pirmosiomis dienomis Kobis trykšte tryško energija, atrodė, kad jis niekada nepavargsta.

„Pradžioje jis energijos turėjo tikrai daugiau nei aš, todėl nusprendžiau, kad pasikeisti reikia ne jam, o man prisitaikyti. Tai man išėjo į naudą: tapau fiziškai aktyvesnė, ištvermingesnė, nebeturiu laiko nuobodžiauti, visuomet yra krūva planų, ką nuveikti su juo kartu“, – patikina Paulina.

Jiedu užsiima ne tik treniruotėmis, bet ir daug laiko leidžia kartu, o kartais per dieną nueina ir po 20 km ar net daugiau.

„Keliaujame visur kartu, net į parduotuves ir kavines. Visas šventes leidžiame kartu. Kobis tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi“, – neslepia kaunietė.

Šuniški galvosūkiai ir dresūra

Kobis – itin judrus ir smalsus šuniukas, kuriam pastoviai reikėjo veiklos. Jis bėgiojo, žaidė, lojo, graužė viską, kas pakliūdavo po letena – baldus, sienas ar net langą. Nors Paulina su Kobiu daug dūkdavo, greitai suprato, kad vien fizinės veiklos jo neišvargina.

Per kraštus trykštančią Kobio energiją Paulina nukreipė ne tik į ilgus pasivaikščiojimus, žaidimus, bet ir dresūrą.

„Kad šunį iškrautume protiškai pradėjome mokyti spręsti šunų galvosūkius ir pradėjome jį dresuoti. Vos pradėjus mokyti pirmas komandas, nustebau, kaip greitai jis jas įsisavina, kiek džiaugsmo jam suteikia pats mokymosi procesas. Kai ko nors nesupranta, jis nesinervina ir nepasiduoda, o kantriai bando suprasti, ko iš jo tikimasi“, – augintinio tvirtą charakterį apibūdina Paulina.

P. Raziūnaitės asmeninio archyvo nuotr.

Beveik šimtas talentų

Kobis greitai perprasdavo visas komandas ir triukus. Vos tik ko nors išmokęs, jis greitai prarasdavo susidomėjimą kartoti tą patį – nuolat troško naujų iššūkių. Todėl šeimininkams teko gerokai pasukti galvą, ką dar galima būtų išmokyti šį smalsų namų gyventoją.

Šiandieną jau sunku tiksliai suskaičiuoti, kiek įvairių komandų, triukų moka Kobis, tačiau sekundėlę susimąsčiusi Paulina suskaičiavo, kad jų turėtų būti bent 90. Kobis kaip tikras šuo aktorius moka „nušovus“ apsimesti negyvu, kaip ir socialinių tinklų žvaigždei dera išmoko pasidaryti asmenukę (angl. selfie), šokti užlipus šeimininkams ant pėdų ir t. t.

Kaip ir daugeliui mūsų tautiečių, taip ir Kobiui, pats mėgstamiausias žaidimas – būtent krepšinis. „Jis žino kurioje spintelėje mes laikome jo krepšinio lanką, kamuoliuką ir kasdien veda prie jos, laukia, baksnoja prašydamas pažaisti. Šioje situacijoje dažniausiai pasiduodu jo spaudimui, todėl krepšinį jis gauna pažaisti beveik kasdien“, – apie savo šuns meilę oranžiniam kamuoliui atvirauja P. Raziūnaitė.

Kobiui triukus ir komandas išmokti padėjo ne tik šeimininkė, bet ir patyrę kinologai. Vos Kobiui suėjo trys mėnesiai, jis pradėjo lankyti pamokas šunų dresūros ir sporto centre „Nasrai“. Treniruotes uoliai jiedu lanko iki šiol.

„Čia laviname bendro paklusnumo įgūdžius, treniruojamės šunų vikrumo sporte. Kalbant apie šią sporto kryptį, labai svarbu treniruotis su profesionaliu treneriu ne tik siekiant gerų rezultatų, bet svarbiausia – dėl šuns sveikatos ir saugumo. Taigi, rimtesnius mokslus kremtame lydimi kinologės, o triukus dažniausiai mokomės savarankiškai“, – dėsto M. Raziūnaitė.

Mūsų tikslas – smagiai leisti laiką, suteikti Kobiui tiek fizinės, tiek protinės veiklos. O jei tuo pačiu galime praskaidrinti dieną ir kitiems – kodėl gi tuo nepasidalijus?

Nuolat sugalvoja naujų užduočių

Šiuo metu Paulina ir Kobis daugiausia dėmesio skiria šuns vikrumą lavinančioms užduotims, tačiau šeimininkei kyla naujų idėjų, todėl kartas nuo karto pamoko ir naujų, linksmų užduočių. Ji užsimena turinti kelis naujus sumanymus, kuriuos planuoja įgyvendinti artimiausiu metu, o tai pirmieji pamatys Kobio „Instagram“ paskyros @corgi_kobis gerbėjai.

Internautai tiesiog įsimylėjo talentingąjį korgį, o jo įkelti įrašai – nepalieka abejingų. Kai kurie jų sulaukė daugiau nei 1 mln. peržiūrų!

Vienas tokių filmukų, kuriame Kobis aprengtas it įsibrovėlis žaismingai įveikia kliūčių ruožą. Dar vienas didelio populiarumo susilaukęs įrašas – Kobio šokis ant šeimininkės pėdų pagal atlikėjo Silvester Belt dainą „Luktelk“ prieš pat „Eurovizijos“ konkursą, vykusį Švedijoje 2024 m.

Neišskiriami: Kobis su šeimininke drauge keliauja traukiniais, leidžia laiką kavinėse, netgi kartu tapo. / P. Raziūnaitės asmeninio archyvo nuotr.

Išmokė tapyti

Pasiteiravus, kiek laiko užtrunka nufilmuoti vaizdo klipus, Paulina sako, kad tai priklauso nuo situacijos.

„Kartais sugalvoju idėją ir ją bandome įgyvendinti, o kartais tiesiog filmuoju kaip mokomės triukus ar tiesiog smagiai leidžiam laiką. Vėliau peržiūrint kyla mintis iš to padaryti filmuką ar linksmą istoriją. Tiesą sakant, turiu prifilmavus labai daug turinio, kuriuo nesu pasidalijusi, nes  neprisėdu sumontuoti“, – šypteli ji.

Tiesa, ji prisimena atvejį, kai sukurti įrašą prireikė išties daug laiko. Tai – tapybos proceso filmukas. Paulina sako, kad piešimo sesija vyksta ganėtinai ilgai, o kartais prireikia ir dviejų-trijų sesijų vienam paveikslui. Dėl to vaizdo įrašas būna labai ilgas, o galiausiai viską reikia sutalpinti į 10–30 sekundžių trunkantį „Instagram“ įrašą.

„Man tai labai nelengva, nes tenka parodyti tik mažą dalį viso proceso. Dažniausiai filmuoju pati, bet tuo pačiu metu turiu ir dirbti kartu su Kobiu, kad triukas pavyktų sklandžiai. Dėl to kyla iššūkių – reikia vienu metu laikyti kamerą ir duoti komandas šuniukui. Būna, kad ir iš rankų iškrenta telefonas, o kartais pamatau, kad šuniukas netilpo į kadrą“, – turinio kūrimo užkulisius atskleidžia P. Raziūnaitė.

Tačiau šis ypatingas šunelis kelia nuotaiką ne tik internautams, bet ir prisideda prie kilnių tikslų. Kobis kartu su šunų dresūros ir sporto klubu „Nasrai“ ne kartą dalyvavo parodomosiose programose vaikų darželiuose, dienos stovyklose. Jis taip pat linksmino nuo karo pabėgusių ukrainiečių šeimų vaikučius.

Net nesvajojo, kad išgarsės

Dresuodama Kobį Paulina neplanavo, kad jos augintis sulauks tokio didelio dėmesio. Tai, kad jos šuo tapo internautų numylėtiniu, nutiko spontaniškai. Kobį kauniečiai jau atpažįsta ir gatvėje.

„Tiesiog darome tai, kas džiugina mus, Kobį ir kartas nuo karto pasidalijame tuo internete. Mūsų tikslas – smagiai leisti laiką, suteikti Kobiui tiek fizinės, tiek protinės veiklos. O jei tuo pačiu galime praskaidrinti dieną ir kitiems – kodėl gi tuo nepasidalijus?“ – tikina pašnekovė.

Kobio talentai sudomino ne tik Lietuvos televiziją, naujienų portalus, bet ir užsienio spaudą. Pauliną labiausiai nustebinom kad žinia apie jos korgiuką nukeliavo net iki tokių šalių kaip Vengrija, Brazilija. Kobį taip pat galima pamatyti ir tokiuose tarptautiniuose portaluose kaip „Bored Panda“, „Woof Woof TV“, „Barked“.

P. Raziūnaitės asmeninio archyvo nuotr.

Linkėjimas Kaunui

Baigdama pokalbį Paulina pasidžiaugia, kad Kaunas tampa vis draugiškesnis gyvūnams. Su šuneliu galima apsilankyti prekybos centre, parduotuvėse, kavinėse, bibliotekose ir kt. Čia taip pat gausu gražiai sutvarkytų parkų.

„Taip pat labai džiugina „Kauno vandenys“ įrengtos viešosios geriamojo vandens stotelės su specialiai įrengtu fontanėliu ir augintiniams. Tokia stotelė labai praverstų ir Ąžuolyne – čia renkasi ypač daug sportininkų, šeimų su vaikais ir augintiniais, todėl karštą vasaros dieną atsigaivinti tokioje stotelėje sustotų ne vienas“, – idėją miestui siūlo kaunietė Paulina.

Tačiau pašnekovė neslepia, kad Kaunui dar yra kur pasitempti. Ji mano, kad viešasis miesto transportas turėtų būti atviresnis gyvūnams ir juo būtų galima laisvai vežti socializuotus, draugiškus augintinius.

„Šiuo metu Lietuvoje šuniukams galima važiuoti traukiniais, „Kautra“ tarpmiestiniais autobusais, Vilniaus viešuoju miesto transportu, tačiau Kaune šios galimybės kol kas ribotos. Tokia galimybė ne tik skatintų keliauti ekologiškiau, bet dažnu atveju padėtų veterinarijos gydytojus pasiekti augintiniams, kurių šeimininkai neturi galimybių nuvykti savo transportu, naudojantis pavežėjų ar taksi paslaugomis“, – linkėjimu miestui pokalbį baigia kaunietė P. Raziūnaitė, auginanti socialinius tinklus pakerėjusį valų korgį pembruką Kobį.

Apie valų korgius pembrukus

• Valų korgiai pembrukai yra protingi, smalsūs, energiningi ir žmogaus kompaniją, dėmesį mėgstantys šunys.

• Pembrukai yra patys mažiausi iš visų aviganių. Valų korgiai pembrukai pirmiausia siejami su galvijų ganymu, tačiau jie puikiai savo sugebėjimus gali pademonstruoti ir ganant žąsis, avis, antis.

• Teigiama, kad pembrukai naudojami kaip „klausos“ šunys, padedantys savo šeimininkams, turintiems klausos sutrikimų. Jie įspėja šeimininkus apie svarbius garsus, panašiai kaip aklųjų vedliai apie vaizdus.

• Pembrukai taip pat gali dirbti slaugymo šunimis senelių namuose ar kitose įstaigose.