Žydų ligoninėje po intensyvių žemės kasybos darbų kelis mėnesius buvo įsivyravusi ramybė, nes užtruko tolesnių darbų rangovo konkursas. Spalį statinio rekonstrukciją tikimasi atnaujinti.

Užtruko konkursas

Nuo kovo Žydų ligoninės teritorijoje vėl buvo įsivyravusi ramybė. Kai čia vykę žemės kasybos darbai buvo baigti, investuotojai dar nebuvo pasirašę sutarties su statybų rangovais, kurie turės rekonstruoti ir įrengti pastatą.

"Kelis mėnesius vyko rangovo konkursas. Dabar nugalėtojas jau žinomas, beliko pasirašyti darbų sutartį", – teigė pastatą įsigijusios įmonės Tarptautinės skubiosios medicinos pagalbos akademijos direktorius Nedas Jasinskas.

Pasak jo, visi formalumai užtruks dar apie dvi savaites, tik po to ir bus viešai paskelbtas rangovas ir prasidės statybos, rekonstrukcijos darbai. Planuojamos investicijos – apie 5 mln. litų.
Žadama, kad Žydų ligoninėje bus teikiamos sveikatinimo ir gydymo paslaugos. Įstaiga duris turėtų atverti 2015 m.

Išorė išliks

Kultūros paveldo departamentas griežtai nereikalavo saugoti ir atkurti visą pastato tūrį. Mat nuo XIX a., kai buvo pradėta statyti ligoninė, pastatas ne kartą keitė išvaizdą. Vis dėlto neleidžiama keisti trijų fasadų išvaizdos, dekoro, kai kurių interjero elementų. Kai ką teks atkurti, nes 18 metų be šeimininko stūksojęs pastatas yra prastos būklės. "Atstatydami sugrąžinsime langų angų puošybos elementus, kuriuos sunaikino laikas ir žmonės", – sakė N.Jasinskas.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus sakė, kad bus privaloma išsaugoti atkastus kelių šimtų metų senumo rūsių skliautus. "Taip pat iš investuotojų pasamdytų architektų reikalavome netverti pastato kiemo tvora, konsultavome dėl kiemo įrengimo, apšvietimo, kad šios detalės derėtų prie Kauno pilies aplinkos", – teigė S.Stoškus.

Jis tvirtino, kad užsakovus kvietė kuo greičiau pradėti darbus. "Pernelyg ilgai šis apleistas statinys bjaurojo Senamiestį. Vien dėl to ir archeologinius tyrimus leidome vykdyti per žiemą, nors paprastai šiems darbams numatomas šiltasis metų laikotarpis", – pasakojo vedėjas.

Vertingi radiniai

Rekonstruojant ligoninę archeologiniai tyrimai nebuvo būtini. Investuotojams nusprendus įrengti rūsį reikėjo kviesti ne tik žemės kasimo darbininkus, bet ir archeologus. Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius teigė, kad tyrinėjimai pranoko lūkesčius ir bus labai naudingi mokslui. "Radiniai įrodo, kad šioje vietoje būta kunigaikščio rūmų komplekso. Radome daug koklių, keramikos dirbinių likučių, buities rakandų, datuojamų nuo XIV iki praėjusio amžiaus", – sakė archeologas.

Jo teigimu, netoli pilies buvo įsikūrusios ne miestui, bet tik kunigaikščiui pavaldžios institucijos, kurios atliko valstybės funkcijas. Pastatų komplekse veikė teismas, įkurtas bajorų kalėjimas, Kauno seniūno patalpos. "Manoma, kad kunigaikščio institucijoms Kaune buvo skirta apie 15 ha teritorijos", – pasakojo A.Žalnierius.

Žydų ligoninės istorija

1854 m. žydų bendruomenė surinko lėšų ligoninės ir pirties projektui ir statyboms. Pastatas iškilo 1862 m. Po 30 metų pastatytas antras aukštas, o 1929 m. – trečias.

1940 m. per 2 000 kv. m pastatas buvo nacionalizuotas. Po karo joje įsteigta Lenino rajono ligoninė, po to ligoninė pervardyta Kauno miesto 2-ąja klinikine. 1995 m., jai išsikėlus į naujas patalpas, pastatas liko tuščias ir ilgai buvo apleistas. Į pastato nuosavybę ilgai pretendavo net penkios žydų religinės ir pasaulietinės organizacijos, bet galiausiai teismas nusprendė jį palikti savivaldybei. 2010 m. pastatas aukcione parduotas už 3,6 mln. litų.