Aukščiausiajame Teisme – precedento neturinti byla

Šie asmenys buvo nuteisti už Klaipėdoje veikiančios bendrovės "Hoja Electronics" neteisėtą užvaldymą – reideriavimą. Toks atvejis – pirmas Lietuvos teismuose.

Beveik prieš dvejus metus Klaipėdos miesto apylinkės teismas klaipėdietį Vytautą Nemunį nuteisė trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, tokia pat bausmė skirta ir kauniečiui Rolandui Nadzeikai. Tačiau pastarasis buvo pirmą kartą atsidūręs teisiamųjų suole, todėl vyrui bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo. Kauno rajono gyventojams Gintarui Gelčiui ir Antanui Pleškiui paskirtos piniginės baudos: pirmajam 7 534 eurų, antrajam – 9 417 eurų.

V.Nemunis laikomas šios skandalingos istorijos sumanytoju.

Bankrutuojančiai A.Pleškio bendrovei "Ronier Development" teismas paskyrė bausmę – likviduoti įmonę, o kitai jo vadovaujamai įmonei "Besserlita" (dabar "Tūkstantis") – 37 660 eurų baudą.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendį šių metų pradžioje patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas.

Visi nuteisti įrodžius, kad, veikdami grupėje, neteisėtai užvaldė jiems nepriklausančias "Hoja Electronics" akcijas ir bendrovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį netrukus bandė parduoti. Iš viso pasikėsinta beveik į 3 mln. eurų turtą.

Savininkė buvo šokiruota

"Hoja Electronics" pagrindinė akcininkė Rimutė Pocienė 2012 m. birželio viduryje buvo išvykusi į parodą Vokietijoje. "Norėjau į automobilį įsipilti benzino, tačiau neveikė kreditinė kortelė. Pamaniau, gal joje baigėsi pinigai, tad susisiekiau su bendrovės buhaltere. Pastaroji patvirtino, kad pinigų turėjo pakakti. Netrukus buhalterė pranešė, kad negali prisijungti prie bendrovės sąskaitos banke – buvo pakeistas prisijungimo kodas. Bandant aiškintis priežastis paaiškėjo, kad iš sąskaitos buvo išgrynintos lėšos", – šokiruojančios istorijos pradžią prisiminė R.Pocienė.

Skubiai grįžusi į Klaipėdą, moteris buvo šokiruota ne ką mažiau: nei ji, nei bendrovės darbuotojai nebuvo įleidžiami ne tik į patalpas – buvo pasitelkta automatais ginkluota apsauga. O netrukus atvykę nepažįstami asmenys pareikalavo perduoti įmonės turtą ir dokumentus naujam direktoriui, anksčiau ne kartą už įvairius turtinius nusikaltimus net penkis kartus teistam klaipėdiečiui V.Nemuniui.

Nuvykusi į Registrų centro Klaipėdos skyrių R.Pocienė sužinojo, kad visos bendrovės akcijos prieš kelias dienas, jai būnant Vokietijoje, perleistos bendrovei "Ronier Development", o jos bendrovės direktoriumi prisistatė esąs kaunietis R.Nadzeika.

"Registrų centrui buvo pateiktas naujas akcininkų sąrašas. Žvilgtelėjau į R.Nadzeikos pasirašytą dokumentą ir pastebėjau, kad jame nėra bendrovės antspaudo. Kaip tokį "dokumentą" galėjo registruoti? Tuometis Registrų centro Klaipėdos skyriaus direktorius sako – čia be prokuratūros nieko nepadarysi", – pasakojo R.Pocienė.

Netrukus Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Norėjo atsikratyti skolų

Bendrovę "Hoja Electronics" 1999 m. pabaigoje įkūrė V.Nemunis kartu su broliu Mindaugu, pasidaliję po lygiai akcijų. Po trejų metų vienvaldžiu akcininku tapo tik V.Nemunis, kuris visas akcijas pardavė fiziniam asmeniui. Tačiau bendrovė jokios veiklos nevykdė. 2005 m. 50 proc. bendrovės akcijų įsigijo R.Pocienė, bendrovė ėmė vykdyti veiklą. Dar po kelerių metų moteris įsigijo 44 proc. akcijų.

"V.Nemunis buvo įkūręs bendrovę "Hoja Transport". Kadangi anksčiau buvo ir "Hoja Electronics" akcininkas, gal toks sutapimas buvo lemiamas, Registrų centras neįdėmiai vertino jam pateiktus dokumentus", – R.Pocienė įsitikinusi, kad suklastotus dokumentus pateikė ne tariamai naujas direktorius kaunietis R.Nedzeika, o V.Nemunis.

Vykstant ikiteisminiam tyrimui paaiškėjo, kad užgrobtos bendrovės savininko "Ronier Development" pagrindinis akcininkas per kitus asmenis yra ne kas kitas kaip V.Nemunis, o R.Nadzeika direktoriumi paskirtas dieną prieš užgrobiant R.Pocienės bendrovę.

Netrukus paaiškėjo, kad užgrobta ne tik bendrovė, ištuštintos jos sąskaitos, bet ir parduotas nekilnojamasis turtas Palangoje – buvusios "Jūratės" sanatorijos medinis namas. Pirkimo-pardavimo sandėris sudarytas Palangos notarės Sandros Liutkevičienės biure, pateikus tik "Hoja Electronics", kurio direktoriumi jau buvo R.Nadzeika, priklausančio nekilnojamojo turto kopijas. Laimei, naujasis pirkėjas, sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, turto atsisakė.

"V.Nemunis turėjo nemažai skolų. Neatmetama versija, kad jam skolinusius asmenis ir sugundė mano bendrovei priklausantis nekilnojamasis turtas", – įsitikinusi R.Pocienė.

Veikėjas iš Kauno

R.Pocienė sako mananti, kad V.Nemunis vis dėlto nėra pagrindinis šios istorijos dalyvis, o tik sumanytojas: "Be kauniečio R.Nedzeikos pagalbos tokia reideriavimo akcija nebūtų niekaip įvykusi."

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad "Hoja Electronics" akcijų "pardavimo" sandoris buvo sudarytas Kaune, advokato Vitoldo Martovičiaus kontoroje. Joje dirba ir R.Nadzeikos žmona, o jis pats šioje kontoroje būdavo dažnas svečias. Nors R.Nadzeika šioje advokatų kontoroje ir nedirbo, jo elektroninio pašto adresas ir telefono numeris buvo tokie patys. Beje, teisinį išsilavinimą turintis vyras anksčiau buvo bankroto administratoriumi, tačiau licencijos neteko po vienos garsiai nuskambėjusios bylos.

Kad būtent Kaune buvo rezgama afera, patvirtina faktas, jog būtent iš advokatų kontoros buvo domimasi Registrų centro Nekilnojamojo turto registre "Hoja Electronics" turtu. Beje, tyrėjams R.Nadzeika neneigė, kad "Hoja Electronics" akcijų "pirkimo" dokumentai parengti būtent šioje advokatų kontoroje. Taigi bendrovės užgrobimas buvo iš anksto planuotas.

Kaunietis R.Nadzeika ne pirmą kartą atsiduria teisiamųjų suole, tačiau šįkart jis buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, nors nuosprendis dar neįsigaliojo.

Vis dėlto pradėtas ikiteisminis tyrimas reiderių nesustabdė. Registrų centrui R.Nadzeika pateikė notariškai patvirtintą "Hoja Electronics" "akcininkų" sprendimą bendrovę perkelti į Kauną. Veliau tyrėjams jis aiškins, kad toks sprendimas buvo priimtas norint palengvinti finansinę bendrovės naštą – Klaipėdoje, kur dirbo 80 darbininkų, patalpos buvo nuomojamos, o Kaune patalpas ketinta pirkti.

Tačiau tai būta tik R.Nadzeikos versijos. "Paaiškėjo, kad yra pasirašytas milijoninės vertės vekselis ketinant įsigyti patalpas Kaune, jį per tris mėnesius reikia išpirkti. Jei ne prokuratūra, būtų buvę Kaune nupirkti pastatai, motyvuojama, kad ten planuota perkelti įmonės veiklą. Mes būtume papildomų nemalonumų turėję už sutarties nevykdymą. Tuo metu turėjome užsakymą ir laiku jo neįvykdžius būtų grėsusi 1,3 mln. eurų bauda už laiku nepateiktą produkciją", – dienraščiui pasakojo I.Pocienė.

Nors R.Nadzeikos įgaliojimai ir jo vadovaujamos bendrovės "Ronier Development" teisės į "Hoja Electronics" buvo apribotos, buvo paskirta bendrovės administratorė, taigi vyras neturėjo teisės pasirašyti vekselio, vėl nuskamba advokato V.Martovičiaus kontoros pavadinimas. Šioje kontoroje įsikūręs antstolis Marekas Petrovskis areštuoja R.Pocienės bendrovei priklausantį daugiau kaip 1 mln. litų.

Lemtinga klaida

Praėjus kelioms dienoms po "Hoja Electronics" užgrobimo, reideriai sugalvoja dar vieną planą – nutaria 400 akcijų padidinti bendrovės įstatinį kapitalą. Registrų centro Kauno filialui pateikiamas dokumentas, kad naujai išleistų akcijų turėtoju bus Leonas Gilaitis, faktiškai geras R.Nadzeikos bičiulis. Tokiu sumanymu galbūt buvo bandyta teisiškai atsikratyti užgrobtos bendrovės – naujasis savininkas, tai yra L.Gilaitis, akcijas įsigijo nežinodamas, kad tikroji bendrovės savininkė yra R.Pocienė. Tačiau tai buvo esminė klaida.

"L.Gilaitis įsigijo tik 100 akcijų, kurias po metų perdavė "Hoja Electronics". Kaip rodo dokumentai, dar po metų bendrovė turėjo jau 400 akcijų, vėliau dalies neteko. Kadangi L.Gilaitis akcijų neįsigijo, susidarė tokia teisinė padėtis, kad dalį jam skirtų akcijų – iš viso 360 – įsigijau aš, likusias – keli bendrovės darbuotojai", – pasakojo R.Pocienė.

Padės tašką

Taigi R.Pocienė tapo visaverte iš jos pavogtos bendrovės šeimininke. Tačiau kelerius metus besitęsiantis teismų maratonas patirtų finansinių nuostolių dar nekompensavo. Žalą ji galės išsiieškoti tik civilinio proceso tvarka. O tai padaryti bus įmanoma, kai LAT šioje istorijoje padės paskutinį tašką.

"Pirmos ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė baudžiamosios teisės normos / baudžiamosios atsakomybės pagrindus – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose taikymas. Kadangi visus šiame baudžiamajame procese baudžiamosiose bylose vertintus mano veiksmus atlikau vadovaudamasis civilinės teisės šaltiniais, tai mano veikos pripažinimas nusikalstama yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes kurti civilinius teisinius santykius vadovaujantis civilinių teisių teisiniais reglamentavimais tikrai nėra kriminalizuojama veika, nusikaltimas", – kasaciniame skunde LAT rašo teisinį išsilavinimą turintis R.Nadzeika.

Tokie pat motyvai – ir kitų nuteistųjų kasaciniuose skunduose: girdi, ši istorija nėra kriminalinis nusikaltimas, tai tėra normalūs civiliniai santykiai, o konfliktas spręstinas ne baudžiamuoju persekiojimu, bet civiline tvarka.

Kasatoriai greičiausiai bus neįsiskaitę į Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kurioje aiškiai pasisakyta ir dėl tariamų civilinių santykių. "(…) nagrinėjamoje byloje svarbu yra tai, ar bendrovė iš tiesų turėjo ketinimą šį turtą parduoti, ar užsiėmė veikla, kuria buvo siekiama nepagrįstai įgyti didelės vertės turtinę teisę naudojantis ikisutartinių santykių civilinės teisės institutu, o nagrinėjamu atveju darant nusikalstamas veikas, t.y. aiškiai peržengiant civilinių teisinių santykių ribas", – apie vieną iš nusikalstamų epizodų kalbama teismo nutartyje.