Egzaminus išlaiko ne visi
Anot ilgamečio Kauno aeroklubo direktoriaus Algimanto Žentelio, žūčių aviacijoje buvo ir bus. Siekiamybė – kad jų būtų viena dvi, daugiausia – trys per penkerius metus. Kalbant Lietuvos mastu. Jeigu kasmet – po du tokius atvejus jau būtų daugoka. Tačiau tokių tendencijų nėra.
„Kauno diena“ prisiminė visas į žiniasklaidos akiratį patekusias su aviacija susijusias nelaimes Kaune ar pakaunėje nuo 2015-ųjų rudens. Dvi iš jų baigėsi laimingai. Kitos dvi, deja, tragiškai.
2015-ųjų spalį prie S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo prieigose esančios Marvelės upelio senosios kaskados nukrito ultralengvasis dvivietis lėktuvas „Tecnam P 92“. Jį pilotavo Artūras Matulis.
Tai įvyko apie 13 val. Pirmieji į įvykio vietą atskubėję 52-ejų A.Matulio kolegos tada pasakojo, kad jis pats išlipo iš ant šlaito pakibusio lėktuvo. Skundėsi skausmais nugaros ir sėdmenų srityse. Guldomas ugniagesių gelbėtojų ant neštuvų, spėjo kolegoms pasakyti, kad sustojo orlaivio variklis.
Pasisekė: 2015-ųjų rudenį, prieš pat tūpimo taką sustojus šio ultralengvojo dviviečio lėktuvo varikliui, jo pilotas praktiškai nenukentėjo. (Evaldo Šemioto nuotr.)
A.Matulio kolegos tada liūdnai juokavo, kad to, kas įvyko, net negalima vadinti nukritimu, o tiesiog nesėkmingu nusileidimu.
Iki nusileidimo tako buvo likę maždaug 200 m. Jo nepasiekęs pilotas pakibo tada ant šlaito pačiame S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijos gale.
Tai įvyko A.Matuliui, kuris anksčiau pilotavo sklandytuvą, iš Kauno aeroklubo išsinuomotu lėktuvu treniruojantis skristi ratais aplink Kauno aerodromą.
Kauno aeroklubo direktorius A.Žentelis linkęs prisiminti, kad buvo nustatyta, jog šią nelaimę, dėl temperatūros pokyčių užgesus lėktuvo varikliui, lėmė žmogiškasis faktorius. Tokioje situacijoje daug lemia piloto meistriškumo ir sėkmės sintezė. Ir tokie incidentai aviacijoje – dažni, iš jų daromos išvados. Tada viskas baigėsi tuo, kad šio egzamino neišlaikęs pilotas praktiškai nenukentėjo. Buvo suremontuotas ir vėl skraido tada jo pilotuotas lėktuvas.
Žmogus – ne kompiuteris
Specialiosioms tarnyboms atvykus tą popietę į įvykio vietą, abu jie iš šio orlaivio jau buvo išlipę.
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Aleksoto aerodrome nukrito lėktuvas
Nukritęs lėktuvas neužsidegė, tačiau iš jo bėgo degalai, todėl incidentui likvidavuoti ugniagesiai naudojo sorbentą.
Medikų pagalbos prireikė šio lėktuvo 55-erių pilotei. Įtarus stuburo ir kojos traumas, moteris buvo išvežta į Kauno klinikas detalesnių tyrimų. Keleivis atsipirko išgąsčiu.
Loterija: 2018-ųjų vasarą nuo Aleksoto aerodromo nusileidimo tako nuslydus šiam akrobatiniam lėktuvui, susižalojo tik pilotė, keleivis atsipirko išgąsčiu. (Eitvydo Kinaičio nuotr.)
Kaip „Kauno dienai“ tada teigė Kauno aerodromo tuometis direktorius Vytas Skučas, nepataisomai sulamdytą lėktuvą pilotavo akrobatinio skraidymo sporto meistrė vilnietė Rita Eriksonienė. Virš aerodromo staiga užgesus lėktuvo varikliui, ji leidosi avariniu būdu. Atsitrenkusi į nusileidimo taką, nuo jo nuslydo.
Sudaužytas akrobatinis lėktuvas taip pat priklausė Kauno aeroklubui.
Jo direktorius A.Žentelis, praėjus daugiau kaip ketveriems metams po šio įvykio, mena, kad pilotė nesugebėjo tada sustoti nusileidimo tako gale dėl per didelio greičio. Vengdama atsidurti griovyje, pasuko į dešinę, todėl lėktuvas vertėsi. Pilotė patyrė traumų, bet išvengė lūžių.
Atlikus šio įvykio tyrimą, buvo konstatuota, kad jį lėmė žmogiškasis faktorius. „Juk žmogus – ne mašina ar kompiuteris. Jį tokiose situacijose veikia ir panika, ir stresas, ir jaudulys. Aplamdyto lėktuvo neapsimokėjo remontuoti, nes oro akrobatikai tokie lėktuvai nebereikalingi“, – akcentavo A.Žentelis.
Susidarius tokiai įvykių grandinei ir esant žemam aukščiui, aviacijoje dažniausiai kelio pabaigoje būna kapinės.
Vieša paslaptis
2019-ųjų gruodžio 8-ąją Kauno rajone, netoli Noreikiškių kaimo, nukrito dvimotoris lėktuvas „Piper PA-30“. Jis tėškėsi į žemę Saulėtekio gatvės vieno gyvenamojo namo kieme. Abu juo skridę pilotai žuvo. Vienas iš jų buvo išsviestas iš orlaivio. Kitas liko įstrigęs nuolaužose.
Pasak vietos gyventojų, sudužęs lėktuvas skrido bauginančiai žemai, o prieš jam nukrentant pasigirdo pokštelėjimas.
Tokiomis aplinkybėmis žuvo žinomas lakūnas Viktoras Ramonas, kuriam buvo 65-eri. Anot kolegų, jis buvo bene labiausiai patyręs Kauno aviatorius. Kartu su juo užsimušė 30-metis Bulgarijos pilietis.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Kauno rajone nukrito lėktuvas
Vilmanto Raupelio nuotr.
Teisėsaugininkų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šios tragedijos, nors jau praėjo daugiau kaip pustrečių metų, dar nebaigtas. Tebelaukiama svarbiausio dokumento – Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovo išvadų dėl šios nelaimės priežasčių, be kurių šio tyrimo negalima baigti. Minėtas terminas, anot teisėsaugininkų, dar ne rekordas. Kartais konstatuoti tokias išvadas užtrunka dar ilgiau – net kelerius metus.
Tačiau Kauno aeroklubo direktorius A.Žentelis teigia su kolegomis žinantis, kas įvyko ir tada. Buvo labai prastos oro sąlygos. Ir šis lėktuvas iš S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo tądien kilo vienintelis.
Tragedija įvyko, kai, pakilus iš jo ir nuskridus iki Karmėlavos, buvo grįžtama atgal į Aleksotą.
A.Žentelio žiniomis, kartu su V.Ramonu skridęs užsienietis taip pat buvo lėktuvų pilotas, siekęs komercinės licencijos ir treniravęsis tada šiuo dvimotoriu lėktuvu, nes skraidymas juo yra svarbiausias minėtai licencijai gauti.
„Kiek pamenu, tada, sustojus varikliui, buvo bandoma pakeisti skrydžio kryptį. Lėktuvas, netekęs greičio, krito žemyn. Jo variklis tada sustojo dėl to, kad jį nepateko benzino, nes, šiam pasibaigus viename iš bakų, o dvimotorio lėktuvo sparnuose jie net keturi, nespėta persijungti į kitą. Lėktuvas tada turėjo skristi su kitu varikliu, tačiau jis iškreipia skrydžio kryptį. Jeigu benzinas baigiasi dideliame aukštyje, tai perjungi į kitą baką ir skrendi su kitu varikliu. Tačiau tada į vieną krūvą sukrito labai daug aplinkybių: labai blogas oras kilimo metu, posūkyje sustojęs variklis, laiko greitai perjungti į kitą baką stoka, nes reikėjo ištiesinti lėktuvą, kadangi atlikti minėtą perjungimą galima tik ištiesinus orlaivį, bet ir to rezultatas būna gal po 30 sek. Susidarius tokiai įvykių grandinei ir esant žemam aukščiui, aviacijoje dažniausiai kelio pabaigoje būna kapinės“, – pasakojo, kas lėmė minėtą tragediją, A.Žentelis ir teigė, kad tai ne jo vieno, bet ir kolegų nuomonė.
Ją neoficialiai linkę patvirtinti ir prie ikiteisminio tyrimo pabaigos artėjantys teisėsaugininkai, akcentuodami, kad šios tragedijos vietoje beveik nerasta degalų likučių.
Galime ir nesužinoti
Ant vietinės pievos, kurioje, laimė, nebuvo žmonių, nukrito ir užsidegė ultralengvasis orlaivis „Bristell Nr.MG5“. Ugniagesiams gelbėtojams užgesinus jį talžančias liepsnas, sudegusio lėktuvo viduje rasti stipriai apdegę dviejų vyrų kūnai.
Nors oficialus šių palaikų atpažinimas įvyko tik ketvirtadienį, jų kolegos jau kitą dieną pranešė, kad žuvo patyręs 71 metų lakūnas Vladimiras Nikonovas ir mažiau patirties, nors tokią pačią licenciją pilotuoti tokius lėktuvus turėjęs 37-erių Artūras Šimkus.
Ikiteisminį tyrimą dėl jų mirties priežasties pradėję Kauno teisėsaugininkai iš pradžių ketino skirti DNR tyrimą dėl palaikų identifikavimo, galiausiai apsisprendė atsižvelgti į artimųjų prašymus to nedaryti, nes žuvusiuosius galima atpažinti ir esamomis sąlygomis – pavyzdžiui, iš drabužių liekanų.
Ikiteisminis tyrimas dėl V.Nikonovo ir A.Šimkaus žūties aplinkybių taip pat užtruks. Tačiau jų kolegos jau turi savo versiją, kas atsitiko.
Mįslė: apsistota ties dviem versijomis, kodėl V.Nikonovo ir A.Šimkaus skrydis vienu saugiausių Europoje ultralengvųjų lėktuvų „Bristell Nr.MG5“ baigėsi tragiškai (Justinos Lasauskaitės nuotr.)
Kaip jau rašyta, abu žuvusieji buvo asociacijos „Pilotai.lt“, kuri skelbiasi vienijanti skraidančius ir norinčius skraidyti, nepaisant jų amžiaus ar profesijos, nariai. Ir skrido UAB „Laikas skristi“, nuomojančios orlaivius, priklausančiu, anot šios bendrovės ir asociacijos „Pilotai.lt“ vadovo Luko Liekio, 2021 m. gamybos minėto modelio ultralengvuoju lėktuvu, kuris laikomas vienu saugiausių Europoje šios rūšies orlaivių.
V.Nikonovas su A.Šimkumi tą vakarą išskrido iš S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo Aleksote apie 19 val. – pasiskraidyti Kaune vienai valandai. Nuskridę į vadinamąją vakarinę zoną, šnekant lakūnų kalba, pasiekė joje aukštį ir ten treniravosi. Tragedija įvyko pasiskraidymo laikui einant į pabaigą.
Anot Kauno aeroklubo direktoriaus A.Žentelio, pagal liudytojų parodymus, prieš nukrisdamas, šis lėktuvas sukosi suktuku. Pilotas išvesti orlaivio iš jo nesugebėjo dėl per mažo aukščio.
Patirtis: pastarųjų metų nelaimes danguje aplink Kauną su kolegomis tyręs Kauno aeroklubo direktorius A.Žentelis dažniausiai kalba apie jas lėmusį žmogiškąjį faktorių. (Asmeninio archyvo nuotr.)
Kodėl lėktuvas pateko į šį suktuką, versijos dvi – kažkoks techninis gedimas arba piloto klaida.
Kas pilotavo šį orlaivį, neaišku, nes tai daryti galėjo abu. Ne tik todėl, kad abu turėjo licencijas tokiam orlaiviui pilotuoti, bet ir todėl, kad vairai jame yra abiejose pusėse.
Kaip jau rašyta, radijo ryšį skrydžio metu palaikė ir V.Nikonovas, ir A.Šimkus. Apie jokį šio lėktuvo gedimą nepranešta. Tokio tipo orlaiviuose juodųjų dėžių nėra.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Sportinio lėktuvo avarija Kauno rajone
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Neturėjo jo pilotai ir parašiutų. Tokiuose lėktuvuose yra tik parašiutas pačiam orlaiviui nusileisti. Jį iššovus, tai trunka kelias sekundes. Tačiau tam reikalingas aukštis. Šiuo atveju jis buvo per mažas. Net bandant tai padaryti, tai niekuo nebūtų padėję.
Anot A.Žentelio, jeigu tragediją lėmė techninis gedimas, jis paaiškės tyrimo metu. Jeigu tai buvo žmogiškoji klaida, jos galime ir nesužinoti.
Naujausi komentarai