Bušido kovotojo nužudymo mįslės (išskirtinė medžiaga)

Suteikia vilties

Neseniai žiniasklaidoje plačiai skelbta, kad artimiausiu metu gali paaiškėti didžiausios per pastaruosius 20 metų kriminalinės bylos tikrosios priežastys. Kodėl Vilniuje nežinomo snaiperio šūviu buvo nukautas Kaune susiformavusios Daškinių grupuotės vadeiva, tuometis Lietuvos bokso federacijos prezidentas Remigijus Daškevičius, pravarde Daškė. Kaip įtariamieji garsiosios žmogžudystės organizatoriai, už grotų vienam ir trims mėnesiams pateko du buvę Daškės bendražygiai – Rolandas Dromantas, pravarde Ilgas, ir Robertas Užukauskas, žinomas Rublio pseudonimu.

Nors minėta byla tampa jau aiškesnė, bet, atidžiau pažvelgus į pastarųjų keliolikos metų tamsiausių Kauno kriminalinių bylų seriją, prieš akis iškyla vienas ne itin malonus vaizdas: neištirta didžioji dalis panašių bylų, kurios yra susijusios su per 30 nepriklausomos Lietuvos metų nuskambėjusiais įvykiais Kauno gatvėse, daugiabučių kvartaluose.

Bet po netikėto proveržio Daškės byloje atsirado tikimybė, kad su laiku bus galutinai ištirtos ir kitos ne mažiau garsios, reikšmingos ir didžiulį rezonansą turėjusios užsakytų žmogžudysčių bylos.

Tyliai sustabdytas tyrimas

Pastaraisiais metais neretai viešose diskusijose tenka sulaukti klausimų, kada pagaliau paaiškės tikrieji žymaus bušido kovotojo Remigijaus Morkevičiaus nužudymo užsakovai ir vykdytojai. Bet atsakymų vis dar nėra. Labai panašu, kad ši visuomenę sukrėtusi garsaus sportininko užsakytos žmogžudystės byla vis dar kurį laiką bus neįveikiama net kiečiausiems Lietuvos kriminalistams ir prokurorams.

R.Morkevičiaus nužudymo užsakovai ir vykdytojai iki šiol nežinomi.

Neseniai paaiškėjo, kad paskutinio garsiausio šių laikų Lietuvoje užsakyto nužudymo – daugkartinio Tailando bokso ir bušido turnyrų čempiono R.Morkevičiaus mirties tyrimas jau dvejus metus yra ne tik tylioje aklavietėje, bet ir absoliučiai sustabdytas neribotam laikui.

"Ikiteisminis tyrimas dėl R.Morkevičiaus nužudymo yra sustabdytas 2018 m. rugsėjo 21 d.", – toks oficialus atsakymas į mano e.pašto dėžutę atskriejo iš Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistės darbinio pašto.

Paprastai tokie sudėtingi tyrimai būna sustabdomi, kai teisėsaugininkams nepavyksta surinkti oficialių duomenų ar įkalčių, leidžiančių atskleisti padaryto nusikaltimo schemą. Tačiau mums pavyko surinkti dar iki šiol niekur neviešintų duomenų ir versijų, kam galėjo neįtikti skandaluose ne kartą minėtas, Kauno kriminalinių gaujų aplinkoje pastebėtas, bet, nepaisant to, daugeliui simpatijas kėlęs bušido ringo kovotojas.

Komentarai iš morgo

Kodėl taip tragiškai susiklostė jauno, perspektyvaus ir žadėjusio grįžti į aktyvų sportą bušido kovotojo gyvenimas? Po plačiai išgarsėjusio Airijos piliečio užpuolimo Kauno senamiestyje, viešai deklaruodavęs, kad pagaliau gyvenimą pradės iš naujo, praėjus pusmečiui, 2016 m. gruodžio 21-ąją 34 metų R.Morkevičius krito nuo žudiko kulkų.

R.Morkevičių pažinojau labai gerai. Su juo teko sportuoti, jis ne kartą lankėsi mano dvare, pirtyje maudėsi. Jį gerbiau!

Tai nutiko maždaug 20 val., kai kovotojas sugrįžo namo po treniruotės, prie Kauno Šilainių rajono, Baltų pr. 31-ojo namo laiptinės. Nužudytojo kūną tą patį vakarą apžiūrėję Kauno morgo specialistai nustatė, kad į R.Morkevičių buvo paleisti septyni šūviai.

Daugelį metų dirbusius morgo darbuotojus nustebino tai, kad kovotojo kūne aptiktos šautinės žaizdos padarytos iš itin keistos modifikacijos šaunamojo ginklo. Tikėtina, kad kone Kūčių išvakarėse Šilainiuose į R.Morkevičių šūviai buvo paleisti iš gana reto ir perdirbto "Kalašnikov" automato, kurio paleistos kulkos tarsi išsibėgiojo po aukos kūną. Po mirusiojo apžiūros ekspertai pažymėjo, kad R.Morkevičiaus ir šaulio tarpusavio padėtys su kiekvienu šūviu keitėsi.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

"Teko girdėti iš kolegų pasakojimų, kad nužudytojo kūne surastos kulkos buvo labai įdomios ir išskirtinai retos modifikacijos – išcentruotos. Jos pro vienur įeina ir kitur išeina. Kaip supratau, jos neturėjo konkretaus centro. Tokios kulkos paprastai keičia kryptį, kad padarytų kuo daugiau sužalojimų. Į galvą jam (R.Morkevičiui) nebuvo paleistas šūvis. Šautiniai sužalojimai buvo padaryti septyni. Tačiau tą lemtingą vakarą jį pakirto trys mirtini šūviai. Jam šauta iš priekio į pilvo apačią, iš kairės ir vos iš nugaros į kairiojo žasto viršutinę dalį ir iš nugaros bei dešinės į kairį sėdmenį. Tokias kalbas esu girdėjęs iš jo kūne sužalojimus analizavusių kolegų", – taip pasakojo itin patikimas šaltinis pagrindiniame Kauno morge.

Iškalbingos fotografijos

Nors vis dar aukšti šalies pareigūnai nelinkę pripažinti, kad R.Morkevičius buvo glaudžiai siejamas su asmenimis iš Kauno kriminalinių grupuočių, kai kurie kiti šaltiniai teigia priešingai.

Renkant medžiagą knygai "Kriminalinė Agurkinių odisėja", teko peržiūrėti nemažą kolekciją fotografijų, kurios buvo surastos per kauniečių gangsterių namuose atliktas kratas. 2010–2012 m. laikotarpiu darytose nuotraukose R.Morkevičius pozavo kartu su užsienio šalių kalnų kurortuose slidinėjusiais ir atostogavusiais tuomet Kaune lyderiais tarp gangsterių laikytos Agurkinių grupuotės vadeivomis. Ne vienoje šių nuotraukų kartu su R.Morkevičiumi ir kitais Agurkinių vyrais pozavo ir metais anksčiau, 2015 m. lapkritį, tuose pačiuose Šilainiuose, šalia mylimosios – žinomos socialinių tinklų garsenybės Vitos Pliadytės-Jakutienės, automobilyje "Mercedes-Benz" nušautas ir prieš mirtį didelių ambicijų turėjęs Deimantas Bugavičius.

Tarp daugybės iškalbingų fotografijų matyti, kaip R.Morkevičius ir D.Bugavičius sėdi prie vieno stalo drauge su Agurkinių veikėjais ir jų antrosiomis pusėmis. Tarp sėdinčiųjų aiškiai matyti ir šiuo metu kalėjime bausmę atliekantis Agurkinių gaujos lyderis Saulius Velečka, pravarde Agurkas. Kitoje, kalnuose darytoje, nuotraukoje – R.Morkevičius pozuoja pasitikdamas 2012-uosius kartu su tais pačiais anuomet Kaune klestėjusios gaujos vyrais.

Dar vienoje nuotraukoje matyti, kaip viduryje sėdintis R.Morkevičius šypsosi pakėlęs pieno stiklinę, o šalia jo smagiai įsitaisę du neįprastų biografijų veikėjai. Vienas iš jų – anuomet prie Agurkinių lyderių priskirtas, tačiau vėliau su kriminalistais pradėjęs bendradarbiauti ir nuo 2014-ųjų birželio iš Lietuvos padus papustęs, lig šiol pačias netikėčiausias sąmokslų teorijas kurstantis Algimantas Ringaila, pravarde Čikis. Kitoje pusėje – šiandien neretai žiniasklaidoje minimas kaunietis Ričardas Baika, anksčiau turėjęs Ščiuko pavardę.

Kiek žinoma, Agurkiniai jį paimdavo slidinėti į kalnus, ir tiek", – taip apie tariamą R.Morkevičiaus svarbą Kauno banditų pasaulyje atsiliepė ilgamečiai pareigūnai.

Kaip žinia, jau kurį laiką Kauno apygardos teisme nagrinėjama D.Bugavičiaus nužudymo byla. Jos medžiagoje skelbiama, kad prieš penkerius metus iš Estijos į Kauną atvykusiems dviem samdomiems žudikams – Hansui Erikui Ehvertui ir Arle Grabbi bei juos koordinavusiai estų kriminalinei įžymybei Imre Arakasui kurį laiką išties aktyviai galėjo talkinti ne tik R.Baika, bet ir nemažai kitų asmenų. Tarp jų – šiuolaikinės kartos gangsteriai, kurie ne vienus metus nusikalstamą veiklą vykdė ne Lietuvoje, o Ispanijoje ir kitose Europos šalyse.

Kas įdomiausia, kad priešingai nuo savo veidų nedangstančių dviejų Estijos piliečių – H.E.Ehverto ir A.Grabbi, R.Baika kaskart prieš teismo posėdžius itin slepia savo veidą nuo jį įamžinti bandančių žurnalistų. Taigi retas kuris šį asmenį gali lengvai atpažinti iš veido.

R.Morkevičius (iš kairės) kartu su dėl D.Bugavičiaus nužudymo teisiamu R.Baika (viduryje) ir nuo agurkinių ir teisėsaugos besislapstančiu A.Ringaila-Čikiu.

Dar vienas įdomus faktas, kad 2019-ųjų vasarį su kyšiu, skirtu vienam iš teisėjų korupcijos byloje minimam advokatui Drąsučiui Zagreckui dėl R.Baikos išlaisvinimo, buvo įkliuvęs ir nuo Vilniaus kriminalistų Savanorių prospekte renovuojamo objekto pastoliais bandęs pasprukti, tačiau galiausiai ant pastato stogo vis dėlto sučiuptas kaunietis Giedrius Rimkus. Jis kadaise artimai bičiuliavosi ne tik su R.Baika ir R.Morkevičiumi, bet ir su jo vaikystės draugais.

Tokie keisti ryšiai ir sąsajos ypač sudomino R.Morkevičiaus nužudymą tyrusius Vilniaus kriminalinės policijos darbuotojus. Taigi neatsitiktinai kurį laiką sklandė versija, kad, nužudant D.Bugavičių ir R.Morkevičių, dalyvavo tie patys asmenys iš tų pačių tarptautiniu mastu veikiančių kriminalinių gaujų.

Agurkinių byloje galima pamatyti ne vieną nuotrauką, kur R.Morkevičius drauge puotauja su ryškiausiais grupuotės nariais ir taip pat nužudytu D.Bugavičiumi.

H.Daktaro pamąstymai

Kad R.Morkevičius, vadintas Morka, visiškai nesibaimino kontaktų ar būti užfiksuotas su ryškiausiais Kauno banditais, viešai patvirtino ir aukščiausia bausme – iki gyvos galvos – nuteistas kriminalinio pasaulio veteranas Henrikas Daktaras. "R.Morkevičių pažinojau labai gerai. Su juo teko sportuoti, jis ne kartą lankėsi mano dvare, pirtyje maudėsi. Jį gerbiau! Jis buvo geras sportininkas ir puikus žmogus. Jį nužudyti galėjo tik bespridelnikai, kurie šiuo metu ten (Kaune) viešpatauja", – taip 2017-ųjų sausį, praėjus kelioms savaitėms po nužudymo, viename iš portalų pareiškė beveik 30 metų Vilijampolės Daktarų gaujai dirigavęs H.Daktaras.

Teko girdėti iš kolegų pasakojimų, kad nužudytojo kūne surastos kulkos buvo labai įdomios ir išskirtinai retos modifikacijos – išcentruotos.

Senosios Kauno mafijos veterano bendravimas su R.Morkevičiumi nutrūko, kai Henytė 2005 m. lapkritį sėdo už grotų. "Kiek teko skaityti spaudoje, tada Remyga susidraugavo su Agurku (S.Velečka). Pastarasis taip pat gerbė Remygą. Bet, noriu pabrėžti, Remyga niekada nebuvo nei agurkinis, nei daktarinis. Jis save laikė nepriklausomu bachūru, čempionu. Ir jis gyveno gerai. Bet kai sėdo Agurkas, Remyga susidraugavo su Kamuoliniais, bent kiek supratau iš laikraščių. O apie Kamuolinius nieko gero pasakyti negaliu, jie man bespridelnikai", – teigė H.Daktaras.

Anot jo, tarp Kamuolinių ir R.Morkevičiaus galėjo būti nesutarimų. "Mano nuomone, jie (Kamuoliniai) galėjo nesugyventi su Morka, nes pastarasis nebuvo pratęs nusileisti. Nieko negaliu tvirtinti, bet turbūt tarp jų dėl nepagarbos kilo ginčų. Kamuoliniai bendrauja su visu pasauliu, tad jiems užsakyti kokį menkniekį iš Azijos neturėjo sukelti problemų. Nuvežė, parodė, tas padarė ir išvažiavo. Bet esu seniai įkalintas, tad nieko tiksliai pasakyti negaliu. Čia tik nuomonė, kurią galima buvo susidaryti iš spaudos", – tokiais pamąstymais pasidalijo H.Daktaras.

Praėjus daugiau nei metams, 2018 m. spalio viduryje, pratęsdamas šią temą, buvęs senosios Kauno Daktarų gvardijos bosas papildomai pateikė naujausių faktų apie bušido įžymybės mirties bylą. "Dirba ta mūsų teisėsauga. Kiek žinau, jau šeši iš Kamuolinių gaujos duoda parodymus dėl R.Morkevičiaus nužudymo. Kai viskas bus sudėliota, jie (pareigūnai) nepraleis progos pasigirti", – tąsyk pabrėžė H.Daktaras.

Pirmąsyk išvengė šūvių

Tai, kad R. Morkevičius galėjo tapti Kamuolinių gaujos taikiniu, versijos ir kalbos, atrodo, sklandė ne šiaip sau. Kaip jau neseniai skelbta "Kauno dienoje", paviešinus apie 200 puslapių Kamuolinių gaujos bylos kaltinamąjį aktą, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir jau minėtas R.Morkevičius. Labai tikėtina, kad būtent tokius duomenis iš savų šaltinių kalėjimo "pašte" sužinojo, o vėliau žiniasklaidai ir pateikė H.Daktaras.

Bylos medžiagoje skelbiama, kad Kamuolinių grupuotės vadeiva Giedrius Janonis, arba tiesiog Kamuolys, yra kaltinamas Kauno prekybos centro "Molas" aikštelėje beveik prieš dešimtmetį davęs nurodymą septyniems šaunamaisiais ginklais ginkluotiems savo "torpedoms" pamokyti R.Morkevičių ir dar vieną žmogų. Visa tai nutiko dar likus penkeriems metams iki bušido ringo kovotojo nužudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu Kamuolinių grupuotės nariui Mantui Pečiuliui, garsėjusiam Ruonio pravarde.

Būta duomenų, kad M.Pečiulis kartu su R.Morkevičiumi neva svaiginosi ne tiktai alkoholiu, o galiausiai̇ sumušė kartu su jais prie vieno stalo tą vakarą puotavusį Kamuolio svainį, praeityje žinomą Kauno mašinvagį Ernestą Buivą, pravarde Beždžionė. Netrukus abu vyrai užsitraukė nemažą gėdą ir rūstybę tarp daugybės Kauno gangsterių. Taigi kuriam laikui jie nutarė tyliai iš Kauno pasitraukti į Hagos miestą Nyderlanduose. Verta prisiminti, kad tai buvo tamsus laikas R.Morkevičiaus sporto karjeroje.

2011 m. liepos 6-osios vakarą jaunieji Kamuolinių kareiviai nustatė M.Pečiulio ir R.Morkevičiaus buvimo vietą Hagoje ir nutarė nedelsdami smogti. Tą pačią naktį į prie automobilio besiartinantį M.Pečiulį buvo paleisti keturi šūviai. Jis buvo sunkiai sužeistas, bet pasikėsinimą išgyveno.

Po išpuolio kauniečiai ginklais ir drabužiais atsikratė, išmesdami juos į vietos vandens kanalą ir šiukšlynus. Jau 2017-ųjų spalį bendros Lietuvos ir Nyderlandų pareigūnų pajėgos surado per išpuolį panaudotus ginklus ir juos ištraukė iš vieno Hagos vandens kanalo. Šie unikalūs vaizdai užfiksuoti, o vėliau viešai pademonstruoti 2018 m. balandį sėkmingai Kamuolinius sutriuškinusių ir aukščiausiais "Metų seklių" apdovanojimais apdovanotų šalies kriminalistų uždarame renginyje.

Šiandien drąsiai galima teigti, kad 2011 m. liepos naktį Kamuolinių bosų pasiųstų smogikų kulkų R.Morkevičiui pavyko išvengti tik per laimingą atsitiktinumą. Kalbama, kad tą vakarą žinomas kovotojas lankėsi ne M.Pečiulio, o kito asmens namuose. Tad jis taip ir nepasirodė jo tykojusiems atvykėliams iš Kauno.

Vis dėlto šiandien vis labiau plinta kalbos ir įtarimai, kad prie R.Morkevičiaus žmogžudystės rankas yra prikišę visai ne Kamuoliniai, o kiti savo laiku kur kas rimčiau veikę ir tarptautiniams nusikaltėlių sindikatams priklausę lietuviai.

Garsaus žudiko braižas?

R.Morkevičiaus žmogžudystė apaugusi pačiomis netikėčiausiomis sąmokslo teorijomis. Pagal vieną iš versijų, tikėtina, kad jį galėjo likviduoti garsiausias samdomas žudikas I.Arakasas iš Estijos. Būtent tas pats, kuris tariamai režisavo D.Bugavičiaus nužudymą vykdžiusius du Estijos piliečius, šiuo metu teisiamus Kaune. Yra duomenų, kad atvykėliai žudikai dar 2015-ųjų rugsėjį išsinuomojo butą Šilainių rajone, kuris buvo skirtas būsimiems nusikaltimams nuodugniai išstudijuoti šioje miesto teritorijoje.

Tarp daugybės versijų yra ir tokia, kad į R.Morkevičių mirtinus šūvius galėjo paleisti garsiausias Estijos samdomas žudikas I.Arakasas.

Jie veikė kaip aukšto profesionalumo žudikai Vakarų šalyse. Spėjama, kad I.Arakasas parūpino optinius taikiklius Ispanijoje ir Estijoje, taip pat cheminių medžiagų, kurios buvo skirtos pašalinti pirštų atspaudams nuo ginklų ir drabužių, įvykdžius D.Bugavičiaus žmogžudystę tuose pačiuose Šilainiuose. Lietuvos kriminalistams tapo aišku, kad nuo 2015 m. rugsėjo iki 2015 m. lapkričio 7-osios (tą vakarą, kai buvo nušautas D.Bugavičius) pats I.Arakasas į Lietuvą buvo atvykęs lėktuvais, autobusais ir automobiliais ir kelis kartus lankėsi Kaune.

Šiandien Lietuvos teisėsaugininkai tikisi, kad įstrigęs R.Morkevičiaus bylos tyrimas pajudės būtent tada, kai artimiausioje ateityje I.Arakasas bus deportuotas į Lietuvą, kur jam bus pareikšti įtarimai nužudymu. Tai esą bus padaryta, kai grėsmingos išvaizdos ir senų klasikinių veiksmo filmų žvaigždes Dolphą Lundgreną ir Arnoldą Schwarzeneggerį iš veido bruožų primenantis samdomas žudikas estas atliks bausmę Airijoje, Portlišo kalėjime.

Čia Estijos kriminalinė įžymybė atlieka šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, kuri jam buvo skirta už airių gangsterių nužudymą. Kalėdamas Airijoje, 60 metų I.Arakasas kurį laiką sirgo tuberkulioze, todėl nebuvo jokių vilčių, kad jis bus pervežtas į Lietuvą. Kaip žinome, mūsų šalyje užsienio piliečiams kalinimo sąlygos yra gerokai prastesnės nei Airijoje. Tačiau, praėjus kuriam laikui, vyras pasveiko ir nuo tos dienos vėl atsirado viltis, kad airių teisėsauga I.Arakasą kažkada perduos Lietuvai.

Kaune buvo vieša paslaptis, kad prieš mirtį R.Morkevičiui bet kokia kaina reikėjo pinigų ir jis stačia galva nėrė į itin abejotinos reputacijos reikalus.

Mėgaujasi laisve?

I.Arakasas tiktai galėjo vykdyti kažkieno prašymą likviduoti R.Morkevičių. Bet kas yra tikrieji garsaus nusikaltimo organizatoriai? Vis dažniau kalbama, kad tikrasis šio nusikaltimo iniciatorius galėjo būti buvęs klaipėdietis Sergejus Bėglikas, jau beveik 20 metų gyvenantis Ispanijoje. Taigi tas pats neįgaliojo vežimėlyje sėdintis asmuo, kuris su kitu šiandien ieškomiausiu lietuviu tituluojamu – buvusiu kauniečiu Renaldu Kaniu įvardijamas kaip neva du pagrindiniai veikėjai, dalyvavę organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą.

Po 2018-ųjų gegužę skambiai pradėtos bendros Ispanijos, Lenkijos ir Lietuvos operacijos "Ledlaužis", kurios metu išaiškinta daugiau nei 0,5 mlrd. eurų iš kokaino kontrabandos uždirbusi ir vėliau sėkmingai išplovusi tarptautinė 22 asmenų gauja, o pagrindiniu gaujos lyderiu vadintas S.Bėglikas areštinėje praleido vos dvi paras. Malagos provincijos teismas nusprendė, kad Ispanijos įkalinimo įstaigos negali šiam jau beveik 24 metus neįgaliojo vežimėlyje sėdinčiam Lietuvos piliečiui sudaryti normalių sąlygų laukti teismo. Daugelio nuostabai, S.Bėglikas buvo paleistas už 15 tūkst. eurų užstatą. Be to, jam nurodyta registruotis policijoje ir neišvykti iš Ispanijos.

Bet šių metų kovą ėmė sklisti kalbos, kad vis dėlto Ispanijos teisėsaugininkai, užversti Lietuvos kriminalistų prašymais, S.Bėgliką jau netrukus išduos ir iš milijonus kainavusios vilos Ispanijoje jis bus perkeltas į gimtosios šalies kalėjimą. Tačiau, prasidėjus masiniam karantinui dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos, mūsiškių pareigūnų planas akimirksniu sužlugo. Vėliau dėl tokio nesusipratimo netgi ėmė sklisti versijos, kad S.Bėgliko žmonės per karantiną nesnaudė ir esą surado rimtų priėjimų prie didžiulėje prieš lietuvį nukreiptoje operacijoje dalyvavusių aukščiausio lygio Ispanijos ir Lenkijos pareigūnų. Atsirado nemaža tikimybė, kad korumpuoti teisėsaugininkai S.Bėgliko žmonių galėjo būti tiesiog užmėtyti solidžiomis eurų premijomis. Taigi, prašmatniuose Ispanijos apartamentuose prie vežimėlio prikaustytas lietuvis toliau slepiasi nuo praeities kriminalinių skandalų, dėl kurių jam gresia teismo procesas gimtinėje. Su S.Bėgliku buvo mėginimų pabendrauti betarpiškai, tačiau šis per advokatę iš Klaipėdos perdavė, kad kol kas nemato prasmės bendrauti su žurnalistais iš Lietuvos.

"D.Bugavičiaus ir R.Morkevičiaus užsakytos mirtys – tai jų su S.Bėgliku ir R.Kaniu vykę tarpusavio karai dėl narkotikų krovinių užvaldymo ir noro perimti pelningos kvaišalų kontrabandos maršrutus. Bet labiausiai R.Morkevičiaus mirties galėjo geisti R.Kanys. Juk Kaune buvo vieša paslaptis, kad prieš mirtį R.Morkevičiui bet kokia kaina reikėjo pinigų ir jis stačia galva nėrė į itin abejotinos reputacijos reikalus", – taip kalbėjo vienas nebaigtos bylos užkulisius neblogai žinantis kriminalistas.

Sklando kalbos, kad neva prie R.Morkevičiaus nužudymo organizavimo galėjo prisidėti ir jau daugiau nei metus prašmatnioje Ispanijos viloje namų arešto sąlygomis įkalintas S.Bėglikas.

30 metų liejosi kraujas

Per 30 nepriklausomos Lietuvos metų gaujų ir kontrabandininkų kovose kulkos varstė ne tik įtakingiausių nusikalstamų šeimų lyderius. Susišaudymai Kaune suintensyvėjo nuo 1993 m. iki 2000 m. Lig šiol neišaiškintos ir garsiausių to meto verslininkų, sportininkų ir visuomenės veikėjų nužudymų bylos. Pamažu tokių asmenų žudynės apaugo daugybe gandų ir buvo pavadintos paslaptingiausiais šimtmečio nusikaltimais. Apie kai kurias mafijos klasikų bylas jau daugelį metų nieko negirdėti ir apie jas nerašo žurnalistai. Tad vieną dieną nutariau pasidomėti, kaip klostosi anuomet plačiai išgarsintų bylų tyrimai.

1992 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus sporto salėje, netoli tuomet veikusio "Žalgirio" stadiono, šaltakraujiškai "Kalašnikov" automatais buvo sušaudyti A.Tomilinas, arba Zelionas, ir kartu su juo sportavęs Igoris Zorkinas. Jie abu aršiai konkuravo su tuomečiais "Vilniaus brigados" bosais. Kurį laiką tarp įtariamųjų buvo Boriso Dekanidzės dešiniąja ranka vadintas Igoris Tiomkinas.

Kai kurie anų laikų įvykių stebėtojai dviejų vyrų iš Vilniaus sušaudymą netgi prilygino praėjus metams – 1993 m. spalio 7 d. tuometį Kauno "Vilijos" restoraną sudrebinusioms žudynėms, kai vėlgi iš "Kalašnikov" automatų buvo nušauti net penki Daktarų lyderio H.Daktaro aplinkos vyrai. Deja, abiejuose miestuose įvykdytos užsakytos masinės žmogžudystės oficialiai neatskleistos iki šių dienų. Manoma, kad šios abi bylos yra nutrauktos.

1997 m. spalio 30 d. prie meilužės namų Kaune, Partizanų g. 98-ojo namo, nušautas 1985 m. Lietuvos IX spartakiados suaugusiųjų bokso čempionas ir Sovietų Sąjungos jaunimo čempionas, desantiniame sovietų armijos dalinyje tarnavęs Gintautas Bakanauskas, pravarde Bakanas.

1998 m. spalio 3 d. samdomo žudiko kulkos Islandijos plente, šalia garažų 162–163 vartų, pakirto SSRS dziudo ir karatė čempionatų prizininką, tuometį Kauno dziudo federacijos prezidentą Vaidotą Stankevičių, pravarde Smauglys. Abiejų kauniečių bylos nutrauktos dėl suėjusių senaties terminų.

2000 m. rugpjūčio pabaigoje šalia S.Dariaus ir S.Girėno sporto komplekso Kaune kulkos suvarpė ieties metiką Kęstutį Juršą. Jis buvo siejamas su Centro kriminaline šeima. Šios žmogžudystės tyrimo byla kelis kartus buvo sustabdyta, bet nenutraukta. 2007-aisiais Kauno prokurorai ją išsiuntė į Generalinę prokuratūrą. Pastarąjį kartą tyrimas atnaujintas 2010 m. kovą, dabartiniu metu tyrimas pristabdytas.

2002 m. balandį Kaune nežinomas šaulys nušovė Daškinių grupuotės veteraną Vidmantą Mickevičių, pravarde Kryžius. Netrukus buvo nušautas ir su juo ryšius palaikęs Kryžkelės gaujos lyderis Artūras Šatas. Abiejų vyrų nužudymų tyrimai buvo nutraukti suėjus senaties terminui.

2004 m. balandį samdomo žudiko kulkos Kaune, Sukilėlių prospekte, nutraukė Valdo Jakučio, buvusio R.Daškevičiaus verslo partnerio, tapusio solidžiu verslininku ir vėliau netgi dosniai prisidėjusio prie politiko Rolando Pakso prezidentinės kampanijos rėmimo, gyvybę. Bylos tyrimas pristabdytas.

2005 m. kovą Šiauliuose, prie namų nenustatyto užpuoliko nušautas vienas iš praeityje garsios Princų grupuotės lyderių Vidmantas Kavoliukas, pravarde Amerikonas, paskutiniais metais garsėjęs kaip pasiturintis verslininkas. Nužudymas vis dar neišaiškintas.

2010 m. sausį Kaune, prie Šilainių daugiabučio, nužudytas sunkią judėjimo negalią turėjęs vienas Agurkinių gaujos narių Rytis Korsakas. Tų pačių metų liepos 21 d. Kauno apygardos prokuratūroje priimtas nutarimas sustabdyti tyrimą, nenustačius nusikaltimą padariusių asmenų.

2011 m. gruodį Šilainiuose, Žiemgalių gatvėje, greta vaikų darželio sėdėdamas automobilyje nušautas su Agurkiniais ryšius palaikęs Darius Čekalinas. Nusikaltimas neišaiškintas, o tyrimas sustabdytas.

2014 m. liepą Vilniuje, šalia daugiabučio Trinapolio gatvėje, nušautas "Vilniaus brigados" veteranas Igoris Tiomkinas. Prokurorų atstovė informavo, kad dėl šio nužudymo ikiteisminis tyrimas tebevyksta. Dėl galimų žudikų ir su jais susijusių įtariamųjų Vilniaus prokurorai išsiuntė prašymus į kitas užsienio šalis.

"Nors daugelis jūsų minimų ikiteisminių tyrimų yra sustabdyti nenustačius nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Tačiau primename, kad sustabdyti minėti tyrimai gali būti bet kada atnaujinti, gavus tyrimui svarbios informacijos ar kitų duomenų", – taip skelbė Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.

"Pirmieji kovotojai su mafija"

Apie dabartinių laikų Kauno nusikalstamą pasaulį, D.Bugavičiaus ir R.Morkevičiaus žmogžudystės užkulisius nemažai skelbiama rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje "Kriminalinė Agurkinių odisėja".

"Taip R.Morkevičius palaikė draugiškus ryšius su Agurkiniais, bet ar jie vykdė bendrą nusikalstamą veiklą, mažai tikėtina, – minėtoje D.Dargio knygoje kalbėjo Kriminalinės policijos biuro aukštas pareigūnas Artūras Garla. – Kiek žinoma, Agurkiniai jį paimdavo slidinėti į kalnus. Bet kuriuo atveju tai netektys, bet tiek R.Morkevičius, tiek D.Bugavičius nebuvo kažkokios išskirtinės nusikaltėlių pasaulio žvaigždės ir nepriklausė aukščiausio kalibro asmenims."

Debiutinis D.Dargio dokumentinis filmas "Pirmieji kovotojai su mafija" jau kuris laikas rodomas internetinėse platformose – Žmonėscinema.lt ir "Telia Lietuva". Čia apsilankę žmonės už simbolinį mokestį filmą gali pamatyti iš bet kurios pasaulio vietos.