Buvęs teisėjas – vėl teisiamųjų suole

Daugiatūkstantinis ieškinys ir baudžiamoji byla toliau persekioja buvusį prokurorą, teisėją ir advokatą Algimantą Degulį. Teismas vėl atverčia bylą dėl sukčiavimo ir neteisėto turto pasisavinimo.

Dar viena byla

Lietuvos apeliacinis teismas atverčia bylą, kurioje Lietuvos pilietybę turintis žydų kilmės Grigorijus Plotkinas siekia atgauti jam ir broliui Dimitrijui priklausantį turtą, kurį buvęs prokuroras, teisėjas ir advokatas A.Degulis neteisėtai pasisavino ir pardavė kitiems.

Nukentėjusios pusės advokatė Dana Žvingilienė "Kauno dienai" aiškino, kad šį kartą skundžiamas Kauno apygardos teismo sprendimas ir siekiama, kad G.Plotkinui natūra būtų grąžintas tas nekilnojamasis turtas, kurį jam ir buvo sugrąžinusi Kauno miesto savivaldybė. Taip pat prašoma, kad iš A.Degulio būtų išieškotos piniginės kompensacijos, kurias jis neteisėtai pasisavino. Advokatė tikino, kad grąžinti nekilnojamąjį turtą natūra reikalinga, nes kitu atveju G.Plotkinui nėra galimybės atgauti dėl A.Degulio kaltės prarasto turto.

"Baudžiamojoje byloje A.Deguliui už advokatų paslaugas jau yra priteista sumokėti daugiau nei 7,6 tūkst. eurų, o iš tos sumos per daugiau nei dvejus metus išieškoti tik 904 eurai. Mes skundžiame teismo sprendimą, nes juo nekilnojamasis turtas nebuvo grąžintas natūra, o piniginės kompensacijos neįmanoma visiškai išieškoti. A.Degulis niekada negrąžins tokios sumos.

Teismas, negrąžindamas turto natūra, priteisė G.Plotkinui iš A.Degulio 345,7 tūkst. eurų nuostolių. Tačiau jei iš A.Degulio ir toliau kas mėnesį bus išieškoma vos po 60 eurų, prireiktų 480 metų, kad visa suma būtų grąžinta G.Plotkinui. Manome, teismas turėjo grąžinti nekilnojamąjį turtą natūra, nes jį tokiu būdu Kauno miesto savivaldybė grąžino G.Plotkinui, kai buvo atkurta nuosavybės teisė. Tai būtų sąžininga", – aiškino D.Žvingilienė.

Advokatė nurodė, kad pats A.Degulis taip pat skundžiasi teismui, nes buvo naikinti sandoriai, kuriais jis pardavė jam priklausančias 2/3 buto dalis Aušros gatvėje, vos tik sužinojęs apie jam užvestą civilinę bylą. A.Degulis, pasak nukentėjusių asmenų advokatės, dabar siekia įrodyti, kad nenusižengė parduodamas Kauno miesto savivaldybės pastatą kitiems asmenims.

D.Žvingilienė stebėjosi, kad istorija apie A.Degulio sukčiavimą tęsiasi jau daugiau kaip dešimtmetį, o teisinėje valstybėje nukentėjusi pusė yra tarsi pamiršta. Nesistengiama, kad jiems būtų grąžinta tai, kas priklauso, tačiau pinigus iššvaistę asmenys gauna net šiokį tokį valstybės prieglobstį ir paramą.

"A.Degulis nubaustas pagal tris Baudžiamojo kodekso straipsnius už pinigų pasisavinimą, kitus neteisėtus veiksmus. Dabar jam civilinėje byloje Lietuvos apeliaciniame teisme suteikta antrinė teisinė pagalba, vadinasi, už advokato paslaugas moka valstybė. Teismas taip pat atleido jį nuo žyminio mokesčio. Išeina taip, kad leidžiama vogti, kišenėje neturėti pinigų, parodyti, kad mažai uždirbi, ir valstybė sumažina mokesčius bei paskiria savo advokatą, nors jis pasisavino tokias dideles sumas. Negali būti taip sprendžiami tokie klausimai", – pastaraisiais teismo sprendimais stebėjosi D.Žvingilienė.

Advokatė D.Žvingilienė įsitikinusi, kad teismas turėjo nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra.

Ji patikslino, kad A.Degulis nuteistas pagal BK 183 str. 2 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą ir pinigines lėšas, atstovaudamas pagal įgaliojimą nukentėjusiajam G.Plotkinui kaip jo advokatas.

Pasisiūlė padėti

"Kauno diena" buvo aprašiusi visus A.Degulio nesąžiningus turto pasisavinimo vingius ir apie tai, kaip apgavo savo draugus. Viskas prasidėjo prieš maždaug penkiolika metų.

Dimitrijus Plotkinas (Grigorijaus Plotkino brolis) ir A.Degulis buvo draugai. Jie abu baigė Charkovo instituto teisės fakultetą. Abi šeimos bendravo apie 40 metų. A.Degulis buvo ne kartą nuvykęs pasisvečiuoti pas brolius Plotkinus. Pastarųjų mama net išmoko gaminti keletą lietuviškų patiekalų, kad galėtų pavaišinti į svečius atvykusią Degulių šeimą. Esant šioms aplinkybėms, Plotkinai visiškai pasitikėjo A.Deguliu, juo labiau kad jis savo pareigas vykdė kaip G.Plotkino advokatas.

Anuomet savo geram bičiuliui G.Plotkinui dabar jau buvęs advokatas A.Degulis pasakė, kad Lietuvoje yra įsigaliojęs nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas. G.Plotkinas susidomėjo, nes jo seneliams nuosavybės teise iki 1940 m. liepos 22 d., kai jie buvo išvežti į lagerį, priklausė 691 kv. m žemės sklypas ir trys gyvenamieji namai Laisvės al. 94, 94A ir 94B (buvęs adresas Laisvės al. 68–68A).

Paaiškėjo, kad pretendentu į nuosavybės teisių atkūrimą yra ir Lietuvos pilietybę turintis G.Plotkinas. 2001 m. jo broliui D.Plotkinui atvykus į Kauną, jis savo akimis pamatė, kokie pastatai stovi jų senelių žemėje. Juose buvo dabartinės Kauno miesto savivaldybės administracijos patalpos.

A.Degulis, turėdamas teisinį bagažą, pasisiūlė broliams Plotkinams padėti turtą atgauti. Tačiau netrukus pretendentus į pastatus įtikino, kad turto natūra atgauti neįmanoma, nes pastate dabar veikia valdžios institucija. A.Degulis patikino, kad broliams priklauso tik kompensacija.

Pasinaudojo įgaliojimu

Vis dėlto dalis pastatų buvo grąžinti natūra ir A.Degulio iniciatyva, nuslėpus tai nuo brolių Plotkinų.

Už 300 tūkst. litų patalpos parduotos trims šeimoms. Iš karto po to buvo sudaryta nuomos sutartis su savivaldybe. Tik pinigai keliavo į kitas sąskaitas.

Nors G.Plotkino advokatė buvo prašiusi teismo skirti laikinąsias priemones ir sustabdyti nuomos mokėjimą arba nuompinigius pervesti į depozitinę sąskaitą, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Tad savivaldybė viso teisminio proceso metu mokėjo nuompinigius trims nuomotojų šeimoms.

Pinigai įplaukė į vieno iš jų – Egidijaus N. sąskaitą, kuris esą sąžiningai visiems išmoka, kiek priklauso. Per pusantrų metų savivaldybė į jo sąskaitą anuomet pervedė apie 100 tūkst. litų nuomos mokesčio ir apie 20 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio.

Iki 2010 m., visiškai pasitikėdami A.Deguliu, Plotkinai buvo įsitikinę, kad jų atstovas rūpinasi kompensacijomis. Todėl per tą laiką Lietuvos ambasadoje Maskvoje G.Plotkinas pasirašė ne vieną įgaliojimą, leidžiantį A.Deguliui atstovauti jam įvairiose institucijose.

Lietuviškai tik kelis žodžius pasakyti mokantis G.Plotkinas, pasirašydamas dokumentus lietuvių kalba, negalėjo įtarti, kad A.Degulio įgaliojimų, atsiųstų lietuvių kalba, turinys neatitinka sutrumpinto vertimo į rusų kalbą. Vėliau paaiškėjo, kad šiais įgaliojimais jam buvo suteiktos teisės ne tik atstovauti, bet ir atgautu G.Plotkino turtu disponuoti, t.y. jį parduoti.

Kai 2010 m. D.Plotkinas su žmona atvyko į Kauną pasimatyti su advokate D.Žvingiliene, rankose jie laikė lietuvių kalba parašytą laišką, brolio gautą iš Kauno miesto savivaldybės, kurio turinio nesuprato. Tačiau jame buvo įrašyta 897 tūkst. litų suma, apie kurią Plotkinai nieko nežinojo, nes apie šios sumos grąžinimą A.Degulis neinformavo nė vieno iš brolių.

Gautame rašte buvo nurodyta, kad su G.Plotkinu savivaldybė jau visiškai atsiskaitė, todėl advokatė jiems patarė nueiti į savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyrių. Nuvykus į minėtą skyrių, D.Plotkinui buvo išduoti visi trys Kauno miesto savivaldybės priimti sprendimai: dėl patalpų grąžinimo natūra 2004 m., dėl 711 tūkst. litų kompensacijos išmokėjimo 2006 m. ir dėl 897 tūkst. litų kompensacijos išmokėjimo 2009 m.

Įsigijo butą

"Paaiškėjo, kad 2004 m. G.Plotkinui nuosavybė į pastatus Laisvės al. 94 ir 94B buvo atkurta natūra. Pagal įstatymą, jei grąžinamas pastatas, turi būti grąžinta ir žemė po juo. Tačiau A.Degulis buvo nurodęs, kad dalį žemės atkurtų Šilainiuose, dalį – mišku Prienuose. Čia tam, kad nesužinotų apie pastatų grąžinimą natūra", – pasakojo advokatė, kuriai pradėjus aiškintis išlindo daug kolegos apgaulių.

Išaiškėjo, kad G.Plotkinui 2006 ir 2009 m. neva buvo išmokėtos dvi didelės piniginės kompensacijos (1,6 mln. litų) už pastatus Laisvės al. 94A ir 94B, tačiau A.Degulis apie tai nebuvo pranešęs Plotkinams ir jie nieko apie piniginius pervedimus nežinojo.

"Pradėjus ieškoti visų galų, paaiškėjo, kad A.Degulis klastojo dokumentus. Jis G.Plotkinui siuntė paruoštus tekstus, kad jis pasirašytų. Buvo pasakyta, kad Lietuva yra neturtinga šalis, todėl kompensacijos bus išmokėtos po gabalėlį. Pirmame įgaliojime nebuvo jokių sąlygų, kad galima parduoti turtą. Dar nepasibaigus pirmojo įgaliojimo laikui, A.Degulis jau surašė naujo įgaliojimo tekstą.

Jame lietuvių kalba įrašė, kad, atkūrus nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą natūra, įgaliotam asmeniui suteikiama teisė šį turtą parduoti. Tačiau kartu rusų kalba parašytame rašte A.Degulis aiškino G.Plotkinui, kad bus papildomai įrašyta, jog A.Deguliui suteikiama teisė kreiptis į Kauno miesto savivaldybę ir kitas valstybės instancijas dėl dokumentų gavimo", – apie A.Degulio įgaliojimų skirtumus pažymėjo D.Žvingilienė.

Dalį Plotkinams priklausančios kompensacijos A.Degulis panaudojo įsigydamas dalį buto ir garažo Aušros gatvėje Žaliakalnyje. Dar 23 tūkst. litų jis iš Plotkinų sąskaitos pervedė savo žentui.

Kai advokatė D.Žvingilienė kreipėsi į Kauno apygardos teismą, butą A.Degulis iš karto perleido savo draugams. Teigiama, kad pastariesiems ne tik nebuvo perrašytos buto komunalinių paslaugų sutartys, bet jie realiai ten niekada ir negyveno.

Advokatė atkreipė dėmesį, kad vienoje baudžiamojoje byloje yra pateikti trys pokalbių garso įrašai tarp D.Plotkino ir A.Degulio. Pokalbių metu A.Degulis pripažino, kad savo buto ir garažo dalį Aušros gatvėje draugams, taip pat grąžintų natūra negyvenamųjų patalpų Laisvės al. 94B dalį savo seseriai Laimai Slizauskas perleido fiktyviai.

Valstybė sumažina mokesčius ir paskiria savo advokatą, nors jis pasisavino tokias dideles sumas.

Gausybė sąskaitų

Kad 2006 m. savivaldybė buvo išmokėjusi 711 tūkst. litų kompensaciją, Plotkinams nebuvo žinoma. A.Degulis atidarydavo brolių vardu sąskaitas bankuose, į kurias, jo nurodymu, buvo pervedami pinigai.

Pinigus A.Degulis pervesdavo į 84 sąskaitas SEB ir DNB bankuose doleriais, eurais ir litais. Per ankstesnių teismų apklausas A.Degulis teisinosi, kad tiek daug sąskaitų esą sukūrė manydamas, kad kiekvienam naujam pervedimui reikia naujos. Jis, būdamas teisininkas, tariamai nesuprato, kas yra sąskaitos papildymas.

Neatmetama prielaida, kad didelis sąskaitų kiekis susijęs su noru nuslėpti, kaip keliauja pinigai. Spėjama, kad A.Deguliui talkino SEB banke tuo metu dirbęs Romualdas S. Jo tėvai, gyvenantys Jurbarke, buvo vieni iš trijų, ką tik atgautų patalpų Laisvės al. 94 ir 94B, pirkėjų 2004-aisiais.

Kitos dvi poros, kurios tariamai iš G.Plotkino, atstovaujamo A.Degulio pagal įgaliojimą, nupirko dalį pastato, buvo Nida ir Egidijus N. bei Valdas ir Kristina B. Viena iš porų, vos tik nusipirkę dalį patalpų, tuoj pat vėl jas perleido A.Deguliui ir jo žmonai, kitą dalį – savo sūnui Romualdui S., tuomet dirbusiam banke.

Kas kartą pasirašydamas dokumentus A.Degulis nurodydavo, esą Plotkinai viską žino, yra informuoti ir supažindinti, kas daroma su jų turtu. Tačiau tai buvo toli nuo realybės, nes Rusijoje gyvenantys broliai ir toliau buvo už akių mulkinami.

Daugiau nei 80 A.Degulio atidarytų sąskaitų Plotkinams taip pat pridarė nemažai nemalonumų. Jiems teko ilgai įrodinėti, kad jas atidarė ne jie patys. Juolab kad ant daugumos pervedimų dokumentų puikavosi padirbtas G.Plotkino parašas – visuomet kitoks ir nepanašus į tikrąjį.

Šių dokumentų aklą žmoną turintis ir todėl negalintis išvažiuoti iš Maskvos G.Plotkinas pasirašyti negalėjo fiziškai – jis Kaune nesilankė tuo metu, kai jo vardu buvo atidaromos sąskaitos banke, negalėjo kontroliuoti pinigų judėjimo šiose sąskaitose.

Advokatė pasakojo, kad 2005 m. su broliu į Kauną atvykęs G.Plotkinas niekaip negalėjo suprasti, kodėl jų draugas A.Degulis ragina juos aplankyti Palangą, Druskininkus, Trakus, kad tik jie nebūtų Kaune. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo atsargumo priemonė, kad Plotkinai patys neišsiaiškintų, kas vyksta su jų turtu ir nenueitų į savivaldybę išsiaiškinti nuosavybės atkūrimo jo vardu klausimų.

Siekiant išsiaiškinti tiesą, teko peržiūrėti visą krūvą dokumentų, eiti A.Degulio paliktais pėdsakais bei taip įrodyti, kad jis Plotkinus apgavo ir neteisėtai pasisavino jų turtą. Tačiau nukentėjusiųjų advokatė D.Žvingilienė stebėjosi, kad teismai taip ilgai nagrinėja šią bylą. Įprastoje teisminėje praktikoje per dešimt metų galima visas instancijas pereiti, o čia – byla nagrinėta tik pirmojoje instancijoje.

Norėjo daugiau?

Pats A.Degulis nebuvo linkęs daug kalbėti apie nesutarimus su Plotkinais. Jis apsimetė nežinantis ir apie tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas vėl atverčia bylą. Jis tik dienraščiui teigė, kad Plotkinams atidavė visą turtą, o jie tiesiog nori gauti daugiau, nei priklauso.

"Nieko nežinau. Iš jūsų pirmą kartą išgirdau", – paklausus dėl bylos Lietuvos apeliaciniame teisme "Kauno dienai" atsakė A.Degulis.

"Čia tokie seni laikai, aš mažai ką ir prisimenu. Atkūrėme nuosavybės teises, pagal jų (Plotkinų – red. past.) įgaliojimus pardaviau turtą, o jie ginčijo šį faktą. Aš veikiau taip, kaip jie įgaliojo. Jie gavo pinigus už pastatą ir dabar nori sandorius panaikinti ir taip apgauti", – pridūrė A.Degulis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mintis

Mintis portretas
Abu baigė Charkovo instituto Teisės fakultetą... Tuo viskas ir pasakyta.

Visiems

Visiems  portretas
Teisėjams reikalinga kasmetine atestacija ir įstatymu žinių patikrinimas ...nes kitaip apkraunamas apeliacinis ir aukštesniosios teismo institucijos ką galima spręsti apie rajoninio teismo teisėjos kvalifikacija ir išsilavinimą jei aukštesnis teismas naikina 3 kartus rajonines bukagalvesteisejos sprendimus ?.?.

zurnaliuga

zurnaliuga portretas
zurnaliuga matyt su profkes issilavinimu, tiek klaidu rasineli kad sestokas geriau parasytu
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių