D. Bugavičiaus nužudymo byloje – parodymai iš Airijos

Skaitė pasirašytą tekstą

Kaip jau rašyta, dėl savo verslo - organizuoti tokius nusikaltimus Europoje "mėsininko" pravardę turintis I.Arakas, laikomas Airijos kalėjime už nepavykusį pasikėsinimą į Dubline veikiančios gaujos lyderius, už ką jo laukė 100 tūkst. eurų atlygis. O apklausti jį D.Bugavičiaus nužudymo byloje Kauno apygardos teismo prašė tuo kaltinamų dviejų jo tautiečių – Hanso Eriko Ehverto bei Arle Grabbi, mūsų teisėsaugininkų duomenimis – taip pat samdomų žudikų, bei šiems talkinusio lietuvio Ričardo Baikos advokatai.

Ričardas Baika/Redakcijos archyvo nuotr.

Iš esmės per šiandien beveik porą valandų trukusią nuotolinę jo apklausą I.Arakas pakartojo tą patį, ką jau teigė Lietuvos teisėsaugininkų prašymu ikiteisminio tyrimo metu jį apklausiusiems Airijos pareigūnams – kad neturi su D.Bugavičiaus nužudymu nieko bendro. I.Arakui taip pat yra pareikštas įtarimas dėl šio nusikaltimo. Tačiau, jam atsidūrus Airijos kalėjime, jo bylą mūsų teisėsaugininkai išskyrė į atskirą.

Savo tautiečių – H.E.Ehverto bei A.Grabbi ir R.Baikos teisme šiandien I.Arakas apklaustas liudytoju.

Savo parodymus jis pradėjo apie pusvalandį trukusiu iš anksto pasirašyto teksto skaitymu. Jo esmė – kad pirmą kartą išgirdo D. Bugavičiaus vardą ir pavardę, kai buvo 2018-ųjų vasarį sulaikytas pagal Europos arešto orderį. Jame buvo nurodyta ir šio pavardė, ir kas jam atsitiko.

I.Arakas teigė tik jam pareiškus įtarimą dėl D.Bugavičiaus nužudymo pirmą kartą išgirdęs ir apie R.Baiką bei savo tautietį A.Grabbi. Tačiau neneigė, kad pažįsta H.E.Ehvertą. Tačiau labiau judviejų santykių detalizuoti nenorėjo, bet tikino, kad šis tautietis nėra labai geras jo pažįstamas.

Be to, I.Arakas teigė, kad D.Bugavičiaus nužudymo dienomis net nebuvo Lietuvoje, nors neneigė čia lankęsis. Tačiau taip pat nenorėjo šios temos labiau detalizuoti.

Imre Arakas/ (Liis Treimann/Postimees nuotr.)

I.Arako teigimu, D.Bugavičiaus nužudymo vakarą jis buvo viename Ispanijos restorane – šventė vieno savo pažįstamo esto gimtadienį. Beje, mūsų teisėsaugininkai pastarąjį taip pat mini tarp galimų įtariamųjų, susijusių susidorojant su D.Bugavičiumi.

Dar viena iškalbinga detalė: po I.Arako apklausos jau minėti šio tautiečiai, stoję prieš Kauno apygardos teismą, neturėjo jam nė vieno klausimo.

Kaip jau rašyta, teisiamųjų advokatų prašymu, Kauno apygardos teismas bandė apklausti ir Ispanijoje esantį Sergejų Bėgliką, remiantis kaltinamuoju aktu, organizavusį šį susidorojimą.

Tačiau S.Bėglikas per Ispanijos teisėsaugą, laikančią jį namų arešte – kitoje plačiai nuskambėjusioje byloje, kurioje jis, kaip teigiama, linkęs su pareigūnais bendradarbiauti, perdavė, kad atsisako duoti parodymus D.Bugavičiaus nužudymo byloje.

Dangstėsi velioniu kaip skydu

Praėjusį posėdį, taip pat vykusį nuotoliniu būdu, buvo pradėtos ir pačių teisiamųjų apklausos. Pirmasis duoti parodymus panoro R.Baika. Jo pateikta versija dėl byloje, anot teisėsaugininkų, esančių įkalčių prieš jį buvo siejama su R.Baikos draugu žaidžiant futbolą Renaldu B., pravarde Kaziukas. Esą šiam R.Baika buvo pasakojęs, kad GPS sekimo įrangą jau galima nusipirkti ir automobilių turguje. Ir Kaziuką, turėjusį pervežimo paslaugų vilkikais įmonę, tai sudomino. Jis paprašė, kad R.Baika jam ne tik šią įrangą nupirktų, bet ir padėtų ją aktyvuoti. Tai R.Baika teigė daręs su kitu draugu – Tomu. Iš pradžių ir jiems buvo problemų, kol galiausiai nupirkta GPS sistema, kurią jis sujungė su savo senu telefonu, kurį taip pat atidavė Kaziukui, pradėjo veikti. Nuo to momento, R.Baikos teigimu, jis apie šio GPS, vėliau rasto sumontuoto D.Bugavičiaus automobilyje, likimą nieko nežinojo. Tačiau tik taip gali paaiškinti, kodėl ant šios slaptos įrangos buvo aptikta jo DNR.

Minėtas Kaziukas, remiantis R.Baikos parodymais, jam tarpininkaujant išnuomojo ir nežinomiems asmenims kelioms savaitėms savo butą, kuriame vėliau aptikta mįslingų cheminių medžiagų pėdsakų. Galiausiai R.Baikos pasiteiravus – tai, kur dabar yra tiek daug apie D.Bugavičiaus nužudymą galimai žinantis Kaziukas, R.Baika pareiškė, kad jis prieš porą metų mirė per savo gimtadienį nuo kepenų vėžio.

Su S.Bėgliku R.Baika teigė asmeniškai niekada nebendravęs, nors galėjo būti bendrose kompanijose, kai svečiavosi pas gerą savo draugą, iš kurio kažkada pirko šunį – Renaldą Kanį Ispanijoje. Tačiau ir su šiuo, teisėsaugininkų priskiriamu D.Bugavičiaus nužudymo organizatoriams, niekada apie D.Bugavičių nėra kalbėjęs. Šio net nepažinojęs, kaip ir kartu teisiamų estų bei I.Arako. D.Bugavičiaus nužudymo, apie kurį sužinojo iš interneto, metu R.Baika teigė buvęs namuose. Jo alibi – ten esantys vaizdo kamerų įrašai. Prieš tai buvo susitikęs tik su draugais, su kuriais kartu boksuodavosi. Šie ir parvežė tada jį į namus. Žodžiu, jam pareikštų kaltinimų padėjus kartu teisiamiems estams pasirengti mirtinam išpuoliui prieš D.Bugavičių R.Baika nepripažįsta.

Renaldas Kanys (kairėje) ir Sergejus Bėglikas (dešinėje)

Kur suklydo žudikai?

R.Baika, A.Grabbi ir H.E.Evertas, kuriems gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos, kaltinami veikę organizuotoje grupėje su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, įkurto 2007-aisiais, nariais, kurių buvo pasitelkti tik organizuojant D.Bugavičiaus nužudymą.

Remiantis kaltinamuoju aktu, A.Grabbi su H.E.Ehvertu sutiko dalyvauti šiame išpuolyje dėl piniginio atlygio. O R.Baika – siekdamas pelnyti susidorojimo su D.Bugavičiumi organizatorių palankumą.

Pagrindinė susidorojimo su D.Bugavičiumi priežastis – gauta informacija, kad jis galėjo kelti grėsmę neteisėtai šio nusikaltimo organizatorių nusikalstamai veikai – prekybai narkotikais stambiu mastu. Dėl to nusprendusieji pašalinti jį kaip konkurentą 2015-ųjų vasarą Ispanijos karalystėje kreipėsi pagalbos į asmenį, turintį ryšių su samdomaisiais žudikais.

Po to D.Bugavičiaus nužudymo scenarijuje atsirado ir A.Grabbi su H.Ehvertu bei R.Baika, turėjęs estams padėti. Netrukus buvo įsigyta slapta sekimo įranga, kuri buvo sumontuota D.Bugavičiaus automobilyje ir Prancūzijoje pavogtas „Renault Megane“, kuriuo žudikai atvyko į nusikaltimo vietą. O Ispanijos karalystėje buvo apsirūpinta cheminėmis medžiagomis nusikaltimo pėdsakams naikinti.

Du 9 mm kalibro pistoletai, kuriais buvo apginkluoti žudikai, buvo nelegaliai įvežti į Lietuvą maršrutiniu autobusu – apie D.Bugavičiaus nužudymo organizavimą nežinančio asmens kuprinėje. Ir perduoti žudikams vienoje Trakų rajono kavinėje.

27-erių D. Bugavičius buvo nušautas paskutinėmis 2015-ųjų lapkričio 6-osios minutėmis prie išsinuomoto kotedžo Šilainių Šėtos gatvėje – jo motinos vardu registruotame automobilyje „Mercedes-Benz“, kuriuo važinėjo. Po to, laikantis iš anksto parengto plano, žudikų transporto priemonė sudeginta netoliese esančios Vėtrungės gatvės 3-iojo namo kieme. Palikti šio nusikaltimo vietą, o netrukus ir Lietuvą, A.Grabbi ir H.E.Ehvertui padėjo R.Baika.

Visi trys savo kaltę neigia. O jie kaltinami ne tik D.Bugavičiaus nužudymu, bet ir neteisėtu disponavimu ginklais bei šaudmenimis ir svetimo turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu – buvo ne tik sušaudytas D.Bugavičiaus mamos mersedesas. Viena kulka išdaužė ir vieno Baltų prospekto gyventojo langą. O nuo padegto „Renault Megane“ apdegė ir minėtame Vėtrungės kieme stovėjęs automobilis „Toyota“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Niekada nepamirš

Su D.Bugavičiumi į šiam mirtinus spąstus patekusi buvusi popgrupės „Naujosios pupytės“ narė Vita Jakutienė savo pasakojimą teisme apie mylimojo žūtį pradėjo nuo to, kad lemtingiausią šio gyvenime akimirką snaudė ant jo peties.

Vita Jakutienė

„Užtvaro pultelis buvo pas Deimantą. Tačiau belaukiant, kol užtvaras pakils, atbulomis prie mūsų privažiavo netoliese stovėjęs sidabrinės spalvos automobilis tranzitiniais numeriais, kuris užkirto mums kelią. Iš jo keleivio pusės išlipo asmuo su gobtuvu, prisidengęs veido apačią šaliku. Stovėdamas už dviejų metrų nuo mūsų mersedeso, jis laikė rankoje ginklą, iš kurio iššovė. Po to žengė dar porą žingsnių arčiau ir vėl šovė. Sakiau Deimantui: „Spausk gazą – važiuojam iš čia!“, bet jis jau nebereagavo“, – buvo linkusi prisiminti V.Jakutienė.

O teisėjų kolegijos pirmininkui pasiteiravus, už ką, jos nuomone, buvo nužudytas D.Bugavičius, V.Jakutienė apibūdino savo mylimąjį kaip visiškai neemocionalų, gana uždarą žmogų, kuris niekada nepasakojo apie savo problemas. Tačiau nieko ir nebijojo. Gavęs kokią nors nemalonią žinutę telefonu paprastai sakydavo: „Tai yra išsprendžiama.“

V.Jakutienė teigė atpažinusi asmenį, galimai nušovusį tada D.Bugavičių, iš jai pateiktų šešiolikos asmenų nuotraukų. „Jis buvo panašiausias, nors panašūs buvo visi“, – pasakojo V.Jakutienė. Ir, anot jos, visai nesvarbu, kad tos nuotraukos jai buvo parodytos už poros metų po įvykio. „Aš iš karto sakiau, kad pagal įsidėmėtus veido bruožus galėčiau jį atpažinti. Turiu tokią savybę, nes nuolat stebiu aplinką. O to įvykio aš nepamiršiu niekada gyvenime“, – tikino V.Jakutienė. Tiesa, netrukus ji patikslino, kad, peržiūrėjusi nuotraukas, nurodė du galimus įtariamuosius. Tačiau, kai pastarieji buvo atvesti, ji paprašė, kad šie žengtų porą žingsnių į priekį. Ir iš eisenos jau nurodė, kaip galimą įtariamąjį tik vieną iš jų.

„Tas asmuo, kuris galimai tada šaudė, yra ir teismo salėje“, – teigė V.Jakutienė, nurodydama A.Grabbi.

Arle Grabbi/Vilmanto Raupelio nuotr.

Ieškinio nepareiškė tik tėvas

D.Bugavičiaus mamai bei broliui atstovaujančio advokato Kęstučio Jonaičio prašymu teisiamiesiems pareikštas kaltinimas nužudžius D.Bugavičių dėl savanaudiškų paskatų ir kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, jau atvertus bylą teisme, papildytas aplinkybe „itin žiauriai“. K.Jonaitis šį savo prašymą grindė tuo, kad A.Grabbi, kurį į nusikaltimo vietą atvežė H.E.Ehvertas, kaltinamas šaudęs į D.Bugavičių iš dviejų pistoletų ir paleidęs mažiausiai 12 šūvių.

Hansas Erikas Ehvertas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Didžiausią ieškinį teisiamiesiems yra pareiškusi V.Jakutienė. Ši reikalauja priteisti jai bei judviejų su velioniu dukrai, gimusiai jau po tėvo žūties, vieną milijoną 854 tūkst. eurų.

Velionio mama ir brolis taip pat prašo iš teisiamųjų solidariai po 300 tūkst. eurų moralinio atlygio. D.Bugavičiaus brolis teigė, kad norėtų padėti prisiteistais pinigais neįgaliems bei onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

D.Bugavičiaus tėvas savo teise pareikšti kaltinamiesiems sūnaus nužudymu kokį nors ieškinį nepasinaudojo. Anot jo, joks ieškinys sūnaus nebeprikels.

Tačiau visi nukentėjusieji prašė uždaro teismo proceso prašė. Tuo tarpu A.Grabbi bei H.E.Ehvertas reikalavo, kad jis būtų viešas – jog visi sužinotų, kad tie keturi anonimai, kurių parodymais remiasi jiems pareikšti kaltinimai, esą juos apšmeižė.