Ketvirtadienį duodama parodymus ji teigė, kad tokia idėja medikams galėjo kilti dėl to, kad ji labai nervinosi.
„Negalėjau patikėti, kad gali būti tokia didelė alkoholio koncentracija kraujyje. (...) Mano nuomone, vien todėl jis (gydytojas - red.) pasiūlė kitą dieną (duoti kraujo - red.), todėl, kad aš jo klausinėjau, kad taip gali būti, kad nesiskaido alkoholis kraujyje“, – kalbėjo ji.
D. Gineikaitė tikino, kad neteisėtų veiksmų neprašė atlikti ir seselės, kuri du kartus paėmė jos kraujo mėginį.
„Tai, kad buvo sukeistas kraujas, sužinojau tik iš spaudos“, – tikino D. Gineikaitė.
NŽT vadovė sakė mananti, kad kitą rytą duoti kraujo buvo kviesta tik dėl to, kad sužinotų, ar alkoholis iš kraujo pasišalino.
Tuometinė NŽT direktorė 2015 metų gruodį būdama neblaivi padarė avariją – alkotesteriu jai buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti.
Bylos duomenimis, D. Gineikaitės sukurstyti medikai sukeitė buvusios NŽT direktorės kraujo mėginius.
Atlikdami ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai rado ir paėmė du kraujo mėginius, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų išvados patvirtino įtarimus, kad siekta nuslėpti galimą valstybės tarnautojos girtumo faktą eismo įvykio metu.
Byloje taip pat kaltinamas gydytojas Artūras Šulnius patvirtino, kad prašymų dėl kraujo mėginių sulaukė iš D. Gineikaitės tėvo ir, pasidavęs jo prašymams, norėdamas nuraminti verkiančią moterį, paprašė seselės Salomėjos Skersienės paimti dar vieną kraujo mėginį.
Jis teigia nežinojęs, kad slaugytoja mėginius sukeitė. S. Skersienė savo kaltę pripažįsta.
D. Gineikaitė teisme pripažino, kad kitą rytą po darbo kolektyvo vakarėlio vyninėje Vilniuje jautėsi pagiringa ir bijojo, kad gali būti neblaivi, tačiau ją šokiravo, kad alkoholio koncentracija buvo tokia didelė.
„Aš jaučiausi taip, kaip po gero vakarėlio. Bet skirtingai žmogus jaučiasi, kai jis yra išgėręs ir kai jis yra pagiringas... Nesijaučiau išgėrusi, jaučiausi tik pagiringa“, – kalbėjo ji.
D. Gineikaitė pridūrė labai besigailinti, kad vairavo būdama neblaivi.
Prašę tik mandagiai aptarnauti
Piktnaudžiavimo byloje anksčiau ketvirtadienį parodymus davė Kauno klinikinės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Kastytis Grigonis ir buvęs ligoninės vadovas Gediminas Abeciūnas.
Jie kaltinami, kad sukurstyti D. Gineikaitės piktnaudžiavo – nurodė byloje taip pat kaltinamam ligoninės gydytojui A. Šulniui ir slaugytojai Salomėjai Skersienei sukeisti D. Gineikaitės kraujo mėginius ir taip padėti D. Gineikaitei nuslėpti, kad būdama neblaivi sukėlė eismo įvykį.
Nė vienas iš jų kaltės nepripažįsta.
K. Grigonis patvirtino, kad dėl D. Gineikaitės kraujo paėmimo skambino A. Šulniui, bet teigia tiesiog paprašęs maloniai ją aptarnauti.
„Man paskambino G. Abeciūnas ir pasakė, kad policija sustabdė jo pažįstamą, (...) reikia mandagiai aptarnauti. Jokio tiesioginio ar netiesioginio nurodymo pažeisti tvarką man G. Abeciūnas nedavė“, – kalbėjo ligoninės direktoriaus pavaduotojas.
Tai jis sakė perdavęs ir A. Šulniui, kuris tą savaitgalį budėjo priėmimo skyriuje kaip traumatologas.
„Pokalbio metu atkreipiau dėmesį, kad ją reikia aptarnauti mandagiai ir tinkamai, kad vėliau nebūtų nusiskundimų. Jokių tiesioginių ar netiesioginių nurodymų, kad reikėtų kažką klastoti, nedaviau ir nė minties neturėjau, kad tai gali būti daroma“, – tikino K. Grigonis.
Vėliau šia istorija jis sakė nesidomėjęs, kol iš G. Abeciūno išgirdo, jog dėl kraujo paėmimo kilęs kažkoks triukšmas. Tą pačią dieną pas jį atvyko susijaudinęs A. Šulnius, kuris nesugebėjo rišliai paaiškinti, kas nutiko, bet klausinėjo, ar nebus atleistas.
„Jis puolė teisinis ir neaiškiai kalbėti, klausdamas, ar jis bus atleistas iš darbo. Jis man pradėjo kažką nerišliai pasakoti apie D. Gineikaitės kraujo paėmimą“, – prisiminė K. Grigonis.
Aš su niekuo nesitaręs, pasidavęs (D. Gineikaitės - red.) tėvo prašymui pasielgiau netinkamai ir vienasmeniškai pasiūliau atvykti D. Gineikaitei dėl dar vieno kraujo mėginio davimo.
Jis sakė, kad toks susiskambinimas dėl paciento nebuvo neįprastas, o mandagų priėmimą akcentavo dėl to, kad pacientai dažnai būna nepatenkinti ir skundžiasi aptarnavimu.
Šias aplinkybes anksčiau yra patvirtinęs ir pats A. Šulnius, kuris parodymus davė pernai metų lapkritį.
„Nė vienas iš jų man nenurodė atlikti neteisėtus veiksmus ir sukeisti kraujo mėginius“, – apie kitus kaltinamuosius tada kalbėjo A. Šulnius.
Jis tikino, kad įspėjimo, jog į ligoninę atvyks ligoninės vadovo pažįstamas žmogus, kurį būtina kuo skubiau priimti, nelaikė vadovų spaudimu jam.
„Aš su niekuo nesitaręs, pasidavęs (D. Gineikaitės - red.) tėvo prašymui pasielgiau netinkamai ir vienasmeniškai pasiūliau atvykti D. Gineikaitei dėl dar vieno kraujo mėginio davimo“, – kalbėjo medikas.
Jis teigė, kad bet kuriuo atveju jau buvo praėję per daug laiko nuo policijos blaivumo patikrinimo, todėl jis nemanė, kad tai padarytų kokios nors žalos ir tai darė tik siekdamas D. Gineikaitę nuraminti. Jis pabrėžė, kad apie savo padarytus veiksmus prisipažino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams ir tik jo dėka jie sužinojo apie antrąjį kraujo mėginį.
G. Abeciūnas pasakojo, kad jam paskambinusi D. Gineikaitė buvo labai susijaudinusi, ji tikino, kad negalėjo tiek pripūsti į alkotesterį.
Jis sakė pasiūlęs D. Gineikaitei vykti į priklausomybių ligų centrą, bet suabejojo, ar ten kraujas bus paimtas pakankamai greitai.
„Visi mano sakymai D. Gineikaitei buvo tikslu ją nuraminti. Iš pokalbio supratau, kad ji norėjo, kad už ją duotų kitas asmuo. Su viskuo sutikau, kad ji būtų rami“, – teigė G. Abeciūnas.
D. Gineikaitė savo ruožtu teigė, kad ši iniciatyva kilo G. Abeciūnui.
„Paskambinęs K. Gigoniui pasakiau, kad aptarnautų greitai, mandagiai pagal procedūras. (...) Ką mes kalbėjome su D. Gineikaite, ne tik neketinau atlikti tokių veiksmų, bet ir nebuvo planuota to daryti“, – teigė jis.
Tai, kad NŽT vadovė buvo nukreipta į Laisvės alėjoje esantį padalinį, pasak G. Abeciūno, buvo sutapimas, nes telefonu atsiliepė jo pavaduotojas, buvęs atsakingas už šį padalinį.
Kitas teismo posėdis byloje numatytas gegužės 8 dieną. Jame turėtų būti tiriami rašytiniai byloje esantys įrodymai.
D. Gineikaitė kaltinama piktnaudžiavusi tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu ir savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.
Kaltinimo akte taip pat nurodyta, jog ji sukurstė piktnaudžiauti tuometinį Kauno klinikinės ligoninės direktorių G. Abeciūną, jo pavaduotoją K. Grigonį, o jiems piktnaudžiauti padėjo vieno iš ligoninės skyrių laikinai einantis pareigas vedėjas A. Šulnius ir slaugytoja S. Skersienė.
Šie kaltinamieji anksčiau buvo patraukti atsakomybėn administracine tvarka dėl melagingų parodymų davimo, A. Šulnius ir S. Skersienė pripažinti kaltais antrą kartą paėmę D. Gineikaitės kraujo mėginį, kitiems asmenims administracinės bylos tuomet nutrauktos.
A. Šulniaus ir S. Skersienės advokatas ketvirtadienį pateikė prašymą juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl jų teismas pasisakys kito posėdžio metu.
2016 metų vasarį Kauno apylinkės teismas paskelbė, kad D. Gineikaitė eismo įvykį 2015 metų gruodį Kaune padarė būdama neblaivi. Jai paskirta 1,3 tūkst. eurų bauda ir pusketvirtų metų atimta teisė vairuoti.
Naujausi komentarai