Mirusi ir auka, ir tariamas užsakovas

Kaip jau rašyta, nusikaltimas, dėl kurio prieš teismą stojo jau ne kartą teistas prieniškis L.Brusokas, sukrėtė Kauną 2005-ųjų pavasarį. Jo balandžio 27-osios naktį į vieną Islandijos plento dviaukštį, kuriame vos prieš metus buvo įsikūrusi verslininko Piotro Krylovo šeima, auginusi dvi mažametes dukras, buvo įmestos dvi kovinės granatos F1.

Išpuolio metu buvo sunkiai sužalotas sprogimo epicentre buvęs P.Krylovas – granatos buvo įmestos į kambarį, į kurį jis ne per seniausiai buvo perėjęs miegoti. Nelaimėlis L.Brusoko, kuriam buvo pareikšti kaltinimai dėl pasikėsinimo nužudyti kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu bei neteisėto disponavimo didelės sprogstamosios galios sprogmenimis, teismo nesulaukė. Galimai dėl komplikacijų, kurias sukėlė tada patirti sužalojimai, prieš porą metų, būdamas vos 52-ejų, P.Krylovas mirė.

Tik pernai vasarą konstatuota, kad biologiniai pėdsakai, rasti ant granatos žiedo, aptikto išpuolio vietoje, sutampa su vienos „Daktarų“ grupuotės „torpedos“ – L.Brusoko – DNR. Stojęs dėl šio išpuolio prieš teismą, jis nusikaltimo užsakovu įvardijo savo motinos pažįstamą  Almantą Kaupą. Tačiau mažai tikėtina, kad tai – tiesa, nes šis prieš kelerius metus miręs, anot L.Brusoko, buvęs pasiturintis verslininkas paskutiniais gyvenimo metai buvo įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, apskaitą. Jau mirusi ir L.Brusoko motina.

Atmintis grįžo tik teisme

Anot L.Busoko, esą A.Kaupas pasiūlė jam tada vykti į Kauną, kur jis susitiko šiek tiek vyresnį asmenį, kurį matė pirmą ir paskutinį kartą gyvenime.

Jiedu nuvykę prie vieno dviaukščio, kur bendrakeleivis jam padavė laužtuvą, kuriuo jis išdaužė šio namo lango stiklą. Tada nepažįstamasis esą jam padavė granatą, bet jis šią grąžinęs, todėl nepažįstamasis ją įmetė į namą pats.

Tik pernai vasarą konstatuota, kad biologiniai pėdsakai, rasti ant granatos žiedo, aptikto išpuolio vietoje, sutampa su vienos „Daktarų“ grupuotės „torpedos“ DNR.

Tačiau L.Brusokas negalėjo paaiškinti, kodėl jo biologiniai pėdsakai aptikti ant įvykio vietoje rasto granatos žiedo, jeigu jis šio neištraukė? Ir kodėl nerasta jo bendrininko pėdsakų, jeigu ir šis, kaip ir jis, nemūvėjo tada pirštinių?

Ikiteisminio tyrimo metu L.Brusokas savo kaltės nepripažino. Atmintis jam grįžo tik po beveik dvylikos metų stojus prieš teismą.

Nukentėjusiąja šioje byloje pripažinta P.Krylovo našlė buvo pareiškusi L.Brusokui beveik 40 tūkst. eurų ieškinį – 20 tūkst. prašyta kaip moralinio atlygio, beveik 19 tūkst. eurų buvo įvertintas išpuolio metu suniokotas turtas.

Prokuroro argumentai

Prokuroras Mindaugas Sabaitis, siūlęs įkalinti 38-erių L.Brusoką penkiolikai metų, prašė teismo vertinti kaltinamojo parodymus kritiškai, primindamas ankstesnius jo teistumus.

Turėtas galvoje sunkus sveikatos sutrikdymas, kurį L.Brusokas su bendrais įvykdė viešoje vietoje, panaudojus šaunamąjį ginklą. „Ir tada jis veikė ciniškai bei įžūliai mūsų nagrinėjamoje byloje atsikartojančiomis aplinkybėmis“, – teigė prokuroras, akcentuodamas, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka sunkiau nenukentėjo ir P.Krylovo žmona.

Anot M.Sabaičio, dalyvaudamas išpuolyje prieš Krylovus, L.Brusokas turėjo ne tik suprasti, kad name yra žmonių, nes jo kieme stovėjo automobilis. Jis turėjo ir matyti iš lovos pašokančią bei puolusią bėgti auką. „L.Brusokas veikė tyčia ir suvokė, ką daro, todėl jokių jo kaltę lengvinančių aplinkybių nėra“, – akcentavo prokuroras.

Suteikus žodį P.Krylovo našlei, ši sakė pasitikinti teismu ir prašė, jeigu bus patenkinti jos ieškiniai, priteisti šiuos kaip labdarą vienai neįgalius vaikus globojančiai organizacijai, su kuria ji su dukromis bendradarbiauja jau aštunti metai.

Advokato kontrargumentai

L.Brusoko advokatas Artūras Bauža tikino teismą, kad jo ginamasis neturėtų tenkinti nukentėjusiosios ieškinių. Esą šie ne tik nepagrįsti įrodymais, bet ir teisiamasis nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų.

Anot A.Baužos, daugių daugiausia, už ką L.Brusokas turi būti teisiamas, tai – viešosios tvarkos pažeidimas bei svetimo turto sugadinimas. Esą, siųsdamas jo ginamąjį Kaunan, nusikaltimo užsakovas kalbėjo tik apie kažkokį „pachuliganavojimą“, todėl L.Brusokas nežinojo tikrųjų šio išpuolio kėslų. Be to, jis teigia atsisakęs įmesti į namo vidų granatą, todėl negali būti teisiamas už kito asmens padarytus veiksmus.

Prašydamas perkvalifikuoti pareikštus kaltinimus į viešosios tvarkos pažeidimą bei svetimo turto sugadinimą, už ką daugiausia gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų, A.Bauža teigė, kad, jo paskaičiavimu, jau suėjusi ir senatis.

Suteikus teisę į paskutinį žodį pačiam L.Brusokui, šis įrodinėjo, koks, būdamas jaunas, buvo kvailas, kad pasitikėjo kitais žmonėmis, turėdamas galvoje esą bendrininko tikinimą, kad name nieko nėra. Ir pats tikino sužinojęs, kad per išpuolį, kuriame dalyvavo, buvo sužalotas žmogus, tik pernai, kai buvo sulaikytas. Atsiprašydamas nukentėjusiosios ir teigdamas, kad labai gailisi, L.Brusokas taip pat prašė teismo teisti jį tik už tai, ką padarė. 

Teisiniai stebuklai

Bylą nagrinėjusi teisėjų Viktoro Preikšo, Algirdo Jaliniausko ir Rimo Švirino kolegija konstatavo, kad netiki L.Brusoko pateikta versija, nes ikiteisminio tyrimo metu jis parodymų nedavė, o esą atgavo atmintį tik susipažinęs su teismui perduodama medžiaga, iš kurios sužinojo, kuo grindžiami jam pareikšti kaltinimai.

Be to, kaip skelbiama nuosprendyje, tikėti L.Brusoko parodymais neleidžia tai, kad vienam asmeniui vienu metu daužyti langą ir įmesti į namo vidų dvi granatas buvo sunkiai įmanoma, o liudytojai teigė, kad visa tai įvyko beveik vienu metu. Skeptiškai įvertintas ir vidurinį išsilavinimą turinčio L.Brusoko, kuriam įvykio metu buvo 26-eri, pasiteisinimas, kad jis manęs, kad name nieko nėra. Tačiau iš nuosprendžio L.Brusokui pašalinta kaltinime buvus aplinkybė, kad granatas jis įsigijo pats. Anot teisėjų kolegijos, tai nepagrįsta jokiais įrodymais.

Pritrūko teisėjų kolegijai įrodymų ir dėl, anot nukentėjusiosios, išpuolio metu sugadinto turto vertės. P.Krylovo našlei pasiūlyta bandyti įrodyti teisme šią žalą civilinio proceso tvarka. Perpus – iki 10 tūkst. eurų – sumažintas ir jos prašytas moralinis atlygis.

Už pasikėsinimą nužudyti P.Krylovą L.Brusokui skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kadangi šis nusikaltimas buvo padarytas dar prieš prokuroro minėtą išpuolį, kurio metu jis su bendrais peršovė kitai aukai kojas, penktadienį skirta bausmė subendrinta su ankstesne pusšeštų metų laisvės atėmimo bausme už vėlesnį išpuolį. O subendrinus, vadovaujantis Lietuvos įstatymais, gavosi tik dešimt metų. Tačiau, kadangi bausmę už vėlesnį išpuolį L.Brusokas jau atlikęs, tie pusšeštų metų įskaityti į subendrintą bausmę. Įskaitytas į ją ir jau dešimt mėnesių trunkantis L.Brusoko suėmimas, laukiant penktadienio nuosprendžio. Taigi, kalėti jam teliko treji metai ir šeši mėnesiai. O apskundus šį nuosprendį, galbūt dar mažiau.