„Buhalterės prisijungimai buvo tie patys jungiantis prie asmeninių ir „Kauno energija“ sąskaitų. Kuomet ji ketino tariamai atgauti kriptovaliutose uždirbtus pinigus, suvedė prisijungimus, kurie, kaip minėta, leido prisijungti ne tik prie jos, bet ir prie įmonės sąskaitų“, – „15min“ paaiškino prokurorai.

Anot prokurorų, jie gavo „Kauno energijos“ pareiškimą, kad įmonės darbuotoją įtikino investuoti finansų konsultantais apsimetę asmenys. Iš buhalterės asmeninės sąskaitos lėšos pasisavintos nebuvo.

„Iki šio įvykio kai kuriuose bankuose užtekdavo vieno darbuotojo patvirtinimo. Po įvykio visuose bankuose įvesta dviejų parašų taisyklė. Turimais duomenimis, piniginės lėšos iš buhalterės sąskaitų nebuvo pervestos“, – pridūrė prokurorai.

Iki šio įvykio kai kuriuose bankuose užtekdavo vieno darbuotojo patvirtinimo.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, keturi pervedimai į Lietuvoje esančias sąskaitas buvo sulaikyti tą pačią dieną. Iš viso „Kauno energijai“ buvo grąžinta beveik 133 tūkst. eurų suma. Kiti du pervedimai atlikti į Nyderlanduose ir Lenkijoje atidarytas banko sąskaitas. Didesnė pinigų suma iš pastarosios sąskaitos buvo išskaidyta ir pervesta į kelias sąskaitas Lenkijoje ir Vokietijoje.

Ikiteisminį tyrimą 2023 metų lapkritį pradėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, gavę „Kauno energijos“ pareiškimą, kad įmonės darbuotoją įtikino investuoti finansų konsultantais apsimetę asmenys.

Iš bendrovės banko sąskaitos buvo įvykdytos šešios finansinės operacijos į fizinių Lietuvos ir užsienio piliečių banko sąskaitas. Apgaulės būdu iš „Kauno energijos“ sąskaitos buvo išviliota daugiau kaip 312 tūkst. eurų suma.

„Kauno energija“ yra antra pagal dydį regioninė šilumos gamybos ir tiekimo bendrovė Lietuvoje, 92,84 proc. jos akcijų valdo Kauno savivaldybė.

Bendrovė apie šį įvykį viešai neskelbė, naujienų portalui „15min“ įmonės atstovas Šarūnas Bulota anksčiau nurodė, kad reikšmingos įtakos įmonės veiklai įvykis neturi.