Pareiškėjai nepriteistas nė vienas euras. Teismas paskelbė, kad nenustatė sąlygų, reikalingų kilti Generalinės prokuratūros atsakomybei.

Teisėja Milda Vainienė paaiškino, kad teismas nenustatė visų būtinų sąlygų viešajai atsakomybei kilti. Tokiai atsakomybei kilti reikalingos trys sąlygos – žala, neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.

VAAT taip pat atkreipė dėmesį, kad prokurorės veikloje buvo nustatyti pažeidimai, o formaliąja prasme generalinis prokuroras turėjo teisę paskirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą.

Teismo sprendimas nėra galutinis – per mėnesį dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisininkė teigia, kad dėl atleidimo jos atžvilgiu atsirado įžeidžiančių nuomonių, esą ji dengė pedofilus, dėl to ji patyrė viešą pažeminimą, nerimavo dėl šeimos saugumo.

Generalinė prokuratūra prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

G. Ročienė buvo atleista 2009 metų spalį tuometinio generalinio prokuroro Algimanto Valantino sprendimu.

2014 metų gruodį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad prokurorė padarė pažeidimų tarnyboje, tačiau atleidimas iš tarnybos yra per griežta nuobauda.

Šiuo sprendimu Generalinė prokuratūra buvo įpareigota sumokėti G. Ročienei  darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Vietoje atleidimo G. Ročienei skirtas papeikimas.

„Atpirkimo ožys“

Šiuo metu G. Ročienė dirba Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokurore.

„Atpirkimo ožys buvau“, – teisme yra sakiusi G. Ročienė. Ji teigė, kad prokuratūra jos atleidimu norėjo pateisinti savo neveiklumą.

Ji sakė, kad dirbdama prokuratūroje buvo jai lojali, todėl lojalumo tikėjosi ir iš prokuratūros.

„Susiklosčius tam tikroms aplinkybėms institucija spjovė į žmogų“, – sakė prokurorė. Ji sakė, kad po atleidimo negalėjo rasti geriau apmokamo darbo, jos šeimoje auga trys vaikai.

Generalinės prokuratūros atstovas Olegas Lago teismui sakė, kad pareiškėjos emociniai išgyvenimai kilo dėl jos pačios veiksmų.

„Pačios pareiškėjos veikmai atliekant pareigas ir buvo priežastis neigiamų jos emocijų. Įstatymai nedraudžia skirti griežčiausios nuobaudos, teismas tik sušvelnino nuobaudą“, – sakė O. Lago.

Jis sakė, kad prokurorei jau sumokėta už priverstinę pravaikštą, o dabar prašoma suma už neturtinę žalą yra neadekvati.

Liudytoja A. Ūso byloje

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas Jonas Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta Violeta Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė Drąsius Kedys. Jis kaltino V. Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V. Naruševičienės mažametę dukrą. J. Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A. Ūsą išteisino.

A. Ūso byloje G. Ročienė  buvo apklausta liudytoja. Ji pasakojo, kad dalyvavo dviejose tariamai tvirkintos mergaitės apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat pateikė įtarimus A. Ūsui. Pasak jos, antrosios mergaitės apklausos prireikė, nes iš D. Kedžio gauta duomenų apie galimą seksualinį prievartavimą.

Kadangi vaikas buvo mažas, prokurorė norėjo kuo greičiau jį apklausti, žinodama, kad tokiais atvejais vaikui geriausia pabūti neutralioje aplinkoje. Kolegos prokurorai jai nurodė Vaiko raidos centrą Vilniuje. Tai ketinta pasiūlyti mergaitės tėvui D. Kedžiui, tačiau iš karto jo surasti nepavyko. Vėliau atvykęs į apklausą jis neigiamai priėmė žinią apie dukters apgyvendinimą Vaiko raidos centre. Paskui su kažkuo pasitaręs pareiškė prokurorei, kad jai jokių parodymų neduos ir nieko nepasirašys.

Pasak G. Ročienės, po siūlymo vežti vaiką į Raidos centrą pasipylė skundai, o patį D. Kedį būdavo sunku pasikviesti į apklausą.