Prisistatė vadovu

Lietuvos teisėsaugos dėmesio centre Vokietijoje registruota kompanija "Status Berater Gmbh" atsidūrė 2015 m. Viename Lietuvos bankų esančią šios kompanijos sąskaitą papildė beveik 3 mln. eurų. Banko administracijos sprendimu milijoninės sumos pervedimas buvo sustabdytas. Informacija perduota teisėsaugai.  Kelerius metus trukęs tyrimas dėl pinigų plovimo baigėsi sąskaitoje buvusių milijonų pervedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nes realių milijonų savininkų nepavyko nustatyti.

Nepaisant savotiškai sėkmingos tyrimo baigties, ši istorija ganėtinai spalvinga. Ikiteisminį tyrimą vykdę pareigūnai jautė nusikaltėlių pasaulio atstovų, bandant atgauti milijonus, alsavimą į nugarą. Tai daryti bandė ne vienas ir ne du pretendentai, apsiginklavę suklastotais įgaliojimais ir kitais dokumentais.

"Kauno dienos" duomenimis, eilėje prie milijonų atsidūrė ir Vitalijus Goriunovas. Lietuvoje šis vyras žinomas kaip bankrutavusio Ūkio banko savininko Vladimiro Romanovo patikėtinis, šiuo metu teisme bandantis įrodyti neva esantis oficialus V.Romanovo namo Žaliakalnyje savininkas.

Pinigų plovimo istorijoje V.Goriunovo pavardė išlindo beveik po metų, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Iki tol Lietuvos banke sąskaitą turinčios Vokietijos kompanijos vadovais, akcininkais prisistatydavo visai kiti vyrai. Tačiau jų pateikiami įgaliojimai, esą leidžiantys disponuoti sąskaita, kurioje buvo įšaldyti 3 mln. eurų, nutrūko 2016 m. Būtent tada į areną išėjo V.Goriunovas, kaip įgaliotas kompanijos "Status Berater Gmbh" vadovas.

Kauno apygardos prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno valdybos atstovai patvirtino, kad tyrimo metu buvo išaiškintas suklastotų dokumentų faktas. Jų pagrindu buvo siekiama pakeisti direktorių.

Savaip šį epizodą aiškina tyrimo eigoje atsiradusio, įgaliojimus vadovauti teisėsaugos akiratyje atsidūrusiai vokiškai kompanijai pateikusio V.Goriunovo advokatas Albertas Romualdas Gidra.

"Vienas asmuo Šveicarijoje jo (V.Goriunovo – red.past.) paprašė. Paaiškino, kad yra toks ginčas (dėl 3 mln. eurų – red.past.). Goriunovas kaip kaunietis sutiko ir nuvažiavo į FNTT duoti parodymų. Jam tiesiog padavė įgaliojimą ir tik vėliau paaiškėjo, kad jis buvo suklastotas. Tai jis pakliuvo į aferistų tinklą, o paskui iš jo pabėgo", – dienraščiui bandė aiškinti A.R.Gidra, primindamas, kad V.Goriunovas 25 metus gyvena Vokietijoje, o dirba Šveicarijoje.

Klastojo teismo nutartis

Klastojamų dokumentų epizodų šiame ikiteisminiame tyrime būta ir daugiau. Legalizuoti, kaip įtariama, nusikalstamu būdu įgytus pinigus buvo dedamos milžiniškos pastangos. Tyrėjai nustatė, kad pinigų kelias prasidėjo Nigerijoje. Abejotinos reputacijos Nigerijos įmonė pervedė apie 10 mln. eurų. Lietuvoje atsidūrė  palyginti nedidelė dalis šios sumos, galbūt kaip atlygis kažkam už kažką.

Viena iš teisėsaugai pateiktų versijų – milijonai esą skirti Gruzijos įmonei už krovininių platformų statybą. Tačiau vykstant tyrimui keitėsi ne tik Lietuvos banke sąskaitą turinčios Vokietijos kompanijos įgaliotieji vadovai, bet ir banke įšaldytų milijonų paskirtis.

Lietuvos teisėsaugai šis tyrimas įsiminė ne tik dėl įspūdingos sumos, įvairių klastočių – tarp jų bandyta pateikti net netikras Vokietijos teismo nutartis.

Įsipainiojo ir advokatas

Nepavykus atgauti pinigų su suklastotais dokumentais,  nusikalstamo pasaulio atstovai ir jiems artimi asmenys ėmėsi itin įžūlaus plano ir bandė daryti spaudimą ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad jie atiduotų pinigus. "Kauno dienos" žiniomis, grasinimų būta itin rimtų.  Teisėsaugai teko ieškoti netradicinių būdų, kaip apsaugoti ikiteisminį tyrimą vykdžiusius pareigūnus.

Kur tas pinigų savininkas? O jis užgėrė, atėjo po dviejų savaičių į banką ir tada viskas užvirė. Jei jis būtų atėjęs per tris dienas, tai čia iš viso nieko nebūtų buvę.

Sulaukus grąsinimų, prie Kauno apygardos prokurorų, FNTT pareigūnų prisijungė ir Kauno policija. Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmė rengtis tyrimui dėl poveikio pareigūnui. Dėmesio sulaukė ir advokatas A.R.Gidra.

Nors pastarasis "Kauno dienai" šį epizodą mėgino neigti ir dangstytis advokato neliečiamybe, galiausiai pripažino, kad jam buvo užduoti keli klausimai apie galimą poveikį. "Klausimai ten buvo visai kiti – kyšiai, papirkinėjimai. Tokie klausimai buvo. Prokuroras buvo apklausiamas, tyrėjai buvo apklausiami", –   aiškino A.R.Gidra.

Sulig šiais pareigūnų veiksmais interesą milijonams rodę asmenys atsitraukė. Liovėsi įtikinėjimai milijonų legalumu, numatyta paskirtimi. V.Goriunovo ir jo užnugaryje buvusių atstovų pastangos liko bevaisės.

Tyla prieš audrą?

Ikiteisminio tyrimo metu įtarimai niekam nebuvo pareikšti. Pareigūnų pastangos išaiškinti nusikalstamą pinigų kilmę atsimušė į Nigerijos nenorą bendradarbiauti. Ši valstybė Lietuvos pareigūnų teikiamus prašymus tiesiog ignoravo, nepadėjo net kone asmeniniai ryšiai per vietos ambasadas.

Kadangi Lietuvos banke sąskaitą turinti bendrovė registruota Vokietijoje, iš šios šalies sulaukta pagalbos. Tačiau Vokietija pasinaudota tik kaip nedidele stotele galingoje nelegalių pinigų plovimo jūroje. Mažai pagalbos būta ir iš Gruzijos, kurios bendrovė šioje finansinėje aferoje veikė visu pajėgumu.

Pagal Lietuvoje galiojančią tvarką, baigus tyrimą prokuroro bešeimininkiais paskelbti milijonai yra pervedami į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitą. Metams pinigai įšaldomi. Šį laiką 3 mln. eurų savininkai gali išnaudoti skundams, ginčams, įrodinėjimams milijonų legalumu. Tačiau tokia galimybe niekas nepasinaudojo.

Artimiausiu metu VMI kreipsis į teismą. Teismas jau civiline tvarka turės patvirtinti, kad šie milijonai iš tiesų yra bešeimininkiai, ir leisti įspūdingą sumą pervesti į Lietuvos biudžetą.

Kalbinti pareigūnai neslepia, kad metus trukusi tyla ir tai, kad niekas neapskundė prokuroro sprendimo milijonus paskelbti bešeimininkais, stebina.

Juolab kad kitoje istorijoje dėl 44 mln. litų dėl įvairių sprendimų skundimo viskas užsitęsė beveik dešimt metų. Skundžiamas buvo kone kiekvienas pareigūnų žingsnis ir siekiama atgauti pinigus. O štai pastarieji 3 mln. eurų ramiai guli VMI "seife" ir nieko nedomina.

O gal situaciją būtų galima apibūdinti kaip tylą prieš audrą. Viena versijų – pajutę, kad teisėsaugininkai nepasiduos jokiam spaudimui ir grasinimams, pretendentai į milijonus tik laikinai atsitraukė. Galbūt jie tikisi civilinio proceso metu paveikti proceso dalyvius?

Savininkas – girtuoklis?

Grįžkime prie V.Goriunovo ir jo advokato ikiteisminiame tyrime dėl galimo pinigų plovimo A.R.Gidros. Kai kurios advokato "Kauno dienai" išsakytos mintys kelia abejonių, ar tikrai A.R.Gidra atstovauja tik skandalingojo bankininko V.Romanovo bičiuliui V.Goriunovui. Advokato misija lyg ir turėjo baigtis sulig V.Goriunovo atsitraukimu nuo milijonų.

"Jam išsiaiškino, kad firma, kuri Goriunovą paskyrė direktoriumi, yra fiktyvi, ir jo paskyrimas direktoriumi yra neteisėtas. Tada Goriunovas parašė pareiškimą, kad jis ne direktorius", – nei kam parašė, nei kas V.Goriunovą paskyrė direktoriumi, firmos, galbūt įsteigtos specialiai pinigų plovimui, neatskleidė advokatas.

Tačiau padrikos gynėjo frazės neleido abejoti jį žinant gerokai daugiau nei ikiteisminio tyrimo epizodas, kuriame minima V.Goriunovo pavardė.

"Jaučiu iš tų, kurie nei įtariamieji, nei nieko, kad prasidės bylos. Jie turi skųsti. Iš sąskaitos buvo paimti pinigai ir pavadinti bešeimininkiu turtu. Ten nebuvo jokio pinigų plovimo. Būtų įtariamieji, bet nėra jokių įtariamųjų. Tiek laiko dirbo – ir nieko. Prokuratūra prigalvojo visokių nesąmonių, kad čia bešeimininkis turtas. Kaip gali būti bešeimininkiai pinigai, kai yra oficialios sąskaitos, firmos", – liejosi A.R.Gidra.

V.Goriunovo gynėjui užkliuvo ir tai, kad neva tarp pirmųjų prisistačiusių Vokietijos kompanijos vadovais ir tarp dar vieno pretendento į 3 mln. eurų kilo konfliktas. A.R.Gidrai užkliuvo, kad pareigūnai kreipė dėmesį į to neįvardyto asmens teikiamus skundus, apklausinėjo advokato ginamąjį ir patį advokatą, tačiau esą visiškai nekreipė dėmesio į jų teikiamus pastebėjimus.

"Aišku, kad tas jovalėlis sukėlė įtarimus. Į sąskaitą atėjo pinigai. Dvi savaites jie pragulėjo banke. Įkrito tokia didelė suma ir bankas ėmė galvoti: "Kur tas pinigų savininkas?" O jis užgėrė, atėjo po dviejų savaičių į banką ir tada viskas užvirė. Jei jis būtų atėjęs per tris dienas, tai čia iš viso nieko nebūtų buvę", –  įsitikinęs advokatas.

V.Romanovo bičiulis taikėsi užvaldyti  3 mln., kaip įtariama, nešvarių eurų.

Demonstravo žinojimą

Mažų mažiausiai keistai atrodo su V.Goriunovo epizodu ikiteisminiame tyrime gal net nesusiję advokato A.R.Gidros pastebėjimai. Juolab kad advokatas kelis kartus pakartojo, jog V.Romanovo bičiulis pats atėjo pareigūnams duoti parodymų.  Advokatas blizgėjo smulkmenomis, kurias vargu ar galėtų žinoti netyčia į galimą aferą įveltas žmogus.

"Tarp tų dviejų asmenų buvo trečias partneris ir jie tarpusavyje nesutarė. Tas trečiasis partneris skundais užvertė visas Lietuvos institucijas", – aiškino advokatas ir užsiminė, kad būtent tas trečiasis esą pretendavo į dalį vokiškos kompanijos sąskaitoje Lietuvoje esančių milijonų.

Ikiteisminio tyrimo dėl galimo pinigų plovimo metu paaiškėjo, kad Vokietijoje registruota kompanija "Status Berater Gmbh" dar 2012 m. atsidarė sąskaitą viename Lietuvos bankų, tačiau jokių įspūdingų finansinių srautų banko darbuotojai nefiksavo. Priešingai, labiau susidarė įspūdis, kad Vokietijos kompanijos sąskaitoje Lietuvoje vyrauja štilis. Netikėtai į sąskaitą įkritusi ženkli suma ir užkliuvo bankininkams.

"Status Berater Gmbh" akcininku ir direktoriumi prisistatė Jurijus Stočkus, gyvenamąją vietą deklaravęs Kėdainiuose. Jis banko skyriui Kėdainiuose pateikė dokumentus, esą minėti beveik 3 mln. yra paskolos grąžinimas.

Ikiteisminio tyrimo tyrėjai, ėmę aiškintis "Status Berater Gmbh" piniginius srautus, atkreipė dėmesį, kad 2013 m. į sąskaitą įkrito kiek daugiau nei 150 tūkst. eurų iš vienos ponios sąskaitos Rusijos banke. 2015 m. kompanija, be minėtų milijonų, negavo jokių įplaukų.

Pagal bankui pateiktus dokumentus, beveik 3 mln. į Lietuvos banke esančią "Status Berater Gmbh" sąskaitą pervedusią kompaniją "Krimer Ltd" pagal įgaliojimą valdo Michaelis Vagneris. Šis San Peterburge gimęs pilietis nuo 2014 m. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.

M.Vagneris bankui pateikė ir savo paaiškinimus. Esą milijonai bus grąžinti savininkams "Capital Field Investment&Trust" ir "AR Security Solutions LTD". Šios kompanijos registruotos Nigerijoje.

Paprastai nurodyta pavardė ir pareigos dar nereiškia, kad realiai taip ir yra. Pinigų plovimui dažnai naudojamos skirtingose šalyse registruotų bendrovių sąskaitos, siekiant paslėpti jų tikrąją kilmę.

Veiklos neįtikino

Praktiškai neabejojama, kad Lietuvos banke sąskaitą turinti įmonė jokios veiklos nevykdo, tačiau tyrėjams buvo pateiktos viena už kitą įspūdingesnės priežastys, kodėl tyrimas turėtų būti nutrauktas. Aiškinimas, kodėl gautos lėšos ir planuojami pervedimai neturi ekonominio pagrindo, labai paprastas – pasiskolintus milijonus Gruzijos kompanija galėjo pervesti tiesiai lėšų savininkams, o ne atlikti mokėjimą per vieną Lietuvos bankų.

Žinoma, galima buvo įžvelgti naudą ir banke sąskaitą turinčios kompanijos siekį, mat sąskaita turėjo pasipildyti 15 tūkst. eurų. Pagal sutartį, nuo pervedamos sumos "Status Berater Gmbh" už paslaugą pažadėta 0,5 proc. pervedimo sumos.

Dėl užvirusios košės bankui buvo pateikti ir dokumentai, neva bylojantys apie mūsų šalies banke sąskaitą turinčios kompanijos tolesnę veiklą. Aiškinta, kad už milijonus planuojama pirkti vertybinius popierius. Esą pirkinys turėtų būti atsiųstas per DHL kurjerių tarnybą. Vis dėlto baltais siūlais siūti argumentai buvo sunkiai įtikinami, mat jau vien toks dokumentų siuntimas nėra įprastas. Viskas dažniausiai tvarkoma elektroniniais kanalais.

Banko ir teisėsaugos įtarimai pamažėle pildėsi, mat gauti duomenys iš Vokietijos ir Gruzijos tarnybų patvirtino, kad apie įtartinas "Status Berater Gmbh" operacijas žinota jau 2012 m. Jau minėtas šios kompanijos vadovas J.Stočkus Vokietijoje buvo įtariamas pinigų plovimu. Tąkart lėšos į "Status Berater Gmbh" sąskaitą Vokietijoje buvo gautos iš Šveicarijos ir pervestos į Latviją.

Tyrėjai atliko ir J.Stočkaus asmeninę analizę. Jis viename Lietuvos banke turėjo sąskaitą, tačiau finansines operacijas vykdė tik vienus metus. Registrų centro duomenimis, J.Stočkus nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje neturėjo.

Tiriant galimą pinigų plovimą užkliuvo ir tai, kad skirtingų šalių bendrovėms atstovavo tie patys asmenys. Vis dėlto atrodo, kad įdomioji dalis dėl bešeimininkių 3 mln. eurų dar laukia. Sunkiai tikėtina, kad tokią sumą praradę asmenys taip lengvai susitaikys su netektimi.