Padirbinėjo ir šimtines?

Kauno apygardos teismas trečiadienį atvertė šešiolikos tomų baudžiamąją bylą, kurioje, anot medikų, tik 50 proc. darbingas G.Marcinkevičius kaltinamas ne tik 50 eurų klastočių gamyba, bet ir padirbinėjęs 100 eurų banknotus, kurie Lietuvoje pasirodė dar 2008-ųjų pabaigoje. Tada iš apyvartos išimta daugiau kaip pusketvirto tūkstančio šių klastočių.

Įtariamųjų tada nustatyti nepavyko. Tačiau per pernykštės balandžio 1-osios Kauno apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos operaciją, surengtą Dainavos mikrorajone, rasta klišė, kuria, anot specialistų, gamintos ir po visą Lietuvą pasklidusios padirbtos eurų šimtinės su skirtingais serijų numeriais.

Tada su įkalčiais buvo sulaikytas ne tik netrukus 50-metį minėsiantis G.Marcinkevičius, savo bute Partizanų gatvės 228-ąjį numerį turinčiame penkiaaukštyje įsirengęs pogrindinį eurų gamybos fabrikėlį, bet ir jo svečias Algimantas Juodelis, kuriam taip pat vasarą bus 40.

Sulaukė Europolo padėkos

A.Juodelio, ką tik išėjusio iš minėto pareigūnų sekto buto, kišenėje tada rastas paketas su 100 vienetų padirbtų 50 eurų banknotų. Atlikus kratą G.Marcinkevičiaus bute, aptikti dar 228 vienetai tokių pačių klastočių. Rasta ir jų gamybai naudota kita klišė.

Už šią operaciją Kauno policija sulaukė Europolo padėkos. Pareigūnai konstatavo, kad, sulaikant G.Marcinkevičių bei A.Juodelį, perimtas didžiausias į apyvartą nespėtų paleisti falsifikatų kiekis Europoje ne tik 2014-aisiais, kai jie pradėti gaminti, bet ir iki 2015-ųjų balandžio 1-osios. Šio pogrindinio fabrikėlio produkcija jau buvo pasklidusi ne tik po visą Lietuvą, bet ir spėjusi pasiekti Vokietiją, Olandiją, Lenkiją bei Latviją.

Iki šiol neteistas G.Marcinkevičius bei prieš trejus metus už neteisėtą disponavimą narkotikais be tikslo juos platinti teistas A.Juodelis, padėjęs pirmajam paleisti klastotes į apyvartą, tuo metu oficialiai buvo bedarbiai. Tačiau prieš teismą G.Marcinkevičius jau stojo kaip vienos Kauno įmonės siuvėjas-sukirpėjas. O A.Juodelis – kaip vienos Kauno spaustuvės dizaineris.

Kalčiausias Saška?

G.Marcinkevičius prisipažįsta tik gaminęs 50 eurų klastotes. Jis bandė teisintis ėmęsis šio nusikalstamo verslo po 2014-ųjų kovą jam nesėkmingai atliktos nusitrauktos Achilo sausgyslės operacijos.

„Kiek reikės gulėti, buvo neaišku. Supratau, kad miglotos perspektyvos ir vėl važiuoti uždarbiauti į Londoną, iš ko tada gyvenau. Todėl prisiminiau pažįstamo kirgizo Saškos, atvažiuodavusio į Kauno automobilių turgų, pasiūlymą gaminti eurus“, – teigė teisme poligrafiją studijavęs, tačiau oficialiai šių mokslų nebaigęs G.Marcinkevičius.

Anot už netikrų pinigų gamybą teisiamo G.Marcinkevičiaus, būtent Saška jam davė pareigūnų rastą 100 eurų gamybos klišę. Esą, kirgizo prašymu, jis tik bandęs gaminti šio nominalo klastotes, tačiau jam tai nelabai pavyko. Būtent šis kirgizas, su kuriuo susipažino viename Kauno autoservise, kai abu remontavo ten savo automobilius, pasiūlė gaminti ir 50 eurų falsifikatus. Klišę šių gamybai  G.Marcinkevičius teigė pasigaminęs jau pats.

„Tai nebuvo sudėtinga, o klastočių gamybai naudojau elementarius buitinius prietaisus. Netgi įrangą, kurią dukra naudojo lakuodama nagus“, – tikino anksčiau savo spaustuvę turėjęs G.Marcinkevičius.

Sandėris Birštone

Anot G.Marcinkevičiaus, Saška jam teigė, kad realizuos padirbtus 50 eurų banknotus gimtinėje. Iš pradžių taip ir buvo.

Saškai, kuris žadėjo paimti vieną tūkstantį klastočių, G.Marcinkevičius pagamino kelias jų partijas. Už dvi pirmąsias, kurios buvo geresnės kokybės, gavo 15 proc. nuo tikrosios 50 eurų banknoto vertės. Už trečiąją, kuri buvo perpus mažesnė ir prastesnės kokybės, – 12 proc. Iš viso – 3600 eurų.

Tačiau Rusijoje prasidėjus ekonominei krizei, Saška nustojo važinėti į Kauno automobilių turgų. O klastotes G.Marcinkevičius prisipažino gaminęs ir toliau. Tik nebeturėjo, kur jų realizuoti. Tada ir susitiko Birštone savo seną pažįstamą A.Juodelį, su kuriuo anksčiau taip pat turėjo bendrų darbinių reikalų. Taip jau sutapo, kad A.Juodelis tada į vieną Birštono sanatoriją, kurioje gydėsi G.Marcinkevičius, atvežė savo mamą.

Užsiėmė labdara?

Anot A.Juodelio, pilnai pripažįstančio savo kaltę – kad buvo G.Marcinkevičiaus klastočių platintojas-didmenininkas, šio savo seno pažįstamo pasiūlymu, jis tada nelabai susidomėjo.

Tačiau esą G.Marcinkevičius labai prašė rasti, kur realizuoti jo pagamintus eurus. Todėl, A.Juodelio teigimu, po kurio laiko jis užsiminęs apie tai Edgarui, kažkada gaminusiam jų spaustuvėje savo vizitines korteles. Apie Edgarą esą jis žino tik tiek, kad šis yra vertęsis automobilių prekyba, vėliau prekiavęs dėvėtais drabužiais.

Mįslingasis Edgaras supažindino A.Juodelį su tamsaus gymio rusakalbiu Ruslanu. Esą šis sutikęs padirbtus eurus paleisti į apyvartą savo gimtinėje. „Kažkur Rytuose“, – tik tiek galėjo apibūdinti dar vieno mįslingo savo bendrininko kilmę A.Juodelis.

Be to, jis tikino, neturėjęs iš pagalbos G.Marcinkevičiui nė cento pelno. „Tiesiog užsiėmiau labdara, tikėdamasis, kad G.Marcinkevičius, kai pats turės iš savo klastočių naudos, atsilygins ir man“, – neįtikinamai mekeno A.Juodelis.

Anot G.Marcinkevičiaus, A.Juodelis jam grąžindavo 11 proc. nuo tikrosios realizuoto falsifikato vertės. „Kiek jis pasilieka sau, neklausiau“, – tikino ir G.Marcinkevičius. Pasak A.Juodelio, minėtą procentą nustatė Ruslanas.

A.Juodelis buvo sulaikytas su įkalčiais ketvirtojo vizito pas G.Marcinkevičių metu. Pirmais dviem atvejais jis gavo iš pogrindine spaustuve paversto buto šeimininko po 140 vienetų klastočių. Trečiąjį ir ketvirtąjį, per kurį buvo sulaikytas, – po 100.

Gresia turto konfiskacija

Per kratą G.Marcinkevičiaus bute rasta ir 50 padirbtų olandiškų transporto priemonių registracijos liudijimų. Ir dėl šių jis vertė kaltę mįslingajam Saškai, esą ketinusiam su šiomis klastotėmis pelningiau gimtinėje parduoti Kauno automobilių turguje įsigytus automobilius.

Tačiau neva Saška nusipirko tik du padirbtus liudijimus – už 200 litų, nes jo netenkino klastočių kokybė. „Likusių neskubėjau sunaikinti“, – teigė G.Marcinkevičius, kurio bute pareigūnai rado ir 19, 5 tūkst. tikrų eurų. Anot G.Marcinkevičiaus, kaltinamo ir blankų suklastojimu, advokato Artūro Baužos, tai – jo ginamojo dukters santaupos vestuvėms.

G.Marcinkevičiaus nuosavybės teisės laikinai apribotos ne tik į minėtą eurų sumą, bet ir į du sklypus Kaune bei juose esančius statinius. Tačiau teisiamasis tikino, kad tai – jo mirusio tėvo palikimas, neturintis nieko bendro su jam inkriminuojamais nusikaltimais.

Už netikrų pinigų gamyba bei realizavimą gresia ne tik laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų, bet ir turto konfiskacija. Todėl ir A.Juodelio advokatas Ričardas Girdziušas bandė įtikinti teismą, kad automobilis „Porsche“, kuriuo važinėjo jo ginamasis, taip pat negali būti konfiskuotas, nes šis – teisiamojo brolio. Be to, buvo apeliuota ir į garbų A.Juodelio tėvų amžių bei sveikatą. Esą tik teisiamasis – vienintelis iš trijų jų sūnų turi galimybę rūpintis šiais senoliais.

„Be jokio atlygio“ padirbtus eurus platinusio A.Juodelio nuosavybės teisės laikinai apribotos ne tik į minėtą automobilį, bet ir į vienuolika jo sąskaitų banke.