Kaunietė Audronė Jaruševičienė, aštuntą valandą vakaro Kauno klinikų palatoje palikusi ramiai miegančią mamą, po poros valandų sulaukė sukrečiančio skambučio: jos mama mirė.

Per keturias dienas

"Aš manau, kad mano mama, Janina Ratkevičienė, mirė dėl medikų aplaidumo", – po keturių gydymo Kauno klinikose dienų 76-erių moteriai staiga mirus, jos dukra iškart parašė skundą "Kauno dienai" ir Kauno apskrities policijos viršininkui.

Buvo antradienis, kai dukra palyginti neblogai besijaučiančią mamą palydėjo į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninę – Kauno klinikas. Moteris buvo paguldyta į Endokrinologijos klinikos Diabetologijos sektoriaus palatą.

"Mano mama sirgo antrojo tipo cukriniu diabetu, bet mes į Klinikas atėjome ne dėl jo, o dėl skydliaukės. Net nežinojau, kad paguldė dėl diabeto", – stebėjosi A.Jaruševičienė.
Jos mama vartojo vaistus nuo diabeto, bet ne insuliną. Moteris apsidžiaugė, kai po dienos, trečiadienį, gydytojų komisija jos mamai pasakė, kad paskirs kažkokius naujus vaistus, nes ligonė atsisakė insulino.

To trečiadienio popietę aplankiusi mamą, A.Jaruševičienė ją rado gerai nusiteikusią. Tačiau penktadienį moteris buvo šokiruota: jos mamai leidžiamas insulinas, kurio ji labai nenorėjo.

"Apie vienuoliktą valandą atvažiavusi pas mamą, radau ją mieguistą, bet ant kojų ji dar pastovėjo. Suvalgė pietus ir užmigo, o aš išėjau aplankyti kitame skyriuje gydomos draugės. Po vakarienės, kurią valgydama mama dar tvirtai sėdėjo, ją paguldžiau, apklosčiau ir palikau miegoti, o pati išvažiavau namo", – detaliai pasakojo A.Jaruševičienė ir pridūrė, kad, jos ir palatos kaimynių nuomone, mama buvo mieguista dėl migdomųjų, bet vyresnio amžiaus žmonėms netinkamų vaistų.

Paliko ramiai miegančią

Kitą dieną, o tai buvo šeštadienis, dukra sakė radusi mamą lovoje apsišlapinusią, keičiant patalynę nebepastovinčią ant kojų. Slaugytoja tepaguodė, kad cukraus kiekis kraujyje normalizavosi.

"Pietų metu bandžiau mamą budinti, judinti, bet ji tik atsimerkdavo ir vėl snaudė. Pietauti atsisakė, o kai pavakare paprašė valgyti – nebeišsėdėjo, beveik nebeprarijo sriubos, tik per šiaudelį išgėrė kompoto ir vandens", – liūdnais prisiminimais dalijosi mirusiosios dukra.

Ir pridūrė, kad, patikrinus cukraus kiekį kraujyje, buvo 3,9 mmol/l. Palatos moterys pasiūlė saldaus jogurto. Dukra bijojo, kad dėl per mažo cukraus kiekio mamos neištiktų diabetinė koma.

Ligonei buvo sulašinta gliukozės, cukraus kiekis pakilo iki 8,1 mmol/l.

"Palikau mamą apie 20 val. vakaro ramiai miegančią ant kairiojo šono, o apie 22 val. man paskambino budinti gydytoja ir pranešė, kad mama mirė", – skaudžiai žodžius taria A.Jaruševičienė.

Dėl mamos mirties ji kaltina insuliną, migdomuosius vaistus ir medikus, kad šie neskyrė žadėtų naujų vaistų nuo diabeto ir nepasiūlė jų nusipirkti patiems.

Anot gydytojų, tai – sutapimas

LSMU Endokrinologijos klinikos vadovė profesorė Rasa Verkauskienė mielai sutiko pakomentuoti šią ligos istoriją ir mirties priežastis, iš pradžių paprašiusi palaukti patologoanatominio tyrimo rezultatų.

Jie paaiškėjo, praėjus mėnesiui po J.Ratkevičienės mirties.

"Pacientė sirgo antrojo tipo diabetu, buvo gydyta geriamaisiais vaistais. To nepakako, bet ligonė labai priešinosi insulino terapijai. Dėl nepakankamo gydymo išsivystė progresuojantis inkstų funkcijos nepakankamumas. Pas mus ši pacientė pateko labai sunkios būklės", – pasakojimą pradėjo profesorė R.Verkauskienė.

J.Ratkevičienei patekus į Kauno klinikas, ją gydžiusiai gydytojai medicinos mokslų daktarei Neli Jakubonienei ir Endokrinologijos skyriaus vadovei medicinos mokslų daktarei Linai Barsienei pacientę pavyko įtikinti, kad reikia insulino.

"Sutapo, kad, vos pradėjus gydyti insulinu, ligonę ištiko  infarktas. Jis yra pagrindinė mirties priežastis. Tai patvirtino autopsijos duomenys", – pabrėžė profesorė R.Verkauskienė.

Medikės aiškino, kad infarktas, insultas – makrokraujagyslinės komplikacijos, gresiančios sergant diabetu. Ne ši liga, o kardiovaskulinės patologijos tampa daugumos ja sergančiųjų mirties priežastimi.

"Jei insulinas šiai pacientei būtų pradėtas skirti laiku, o ne gerokai pavėluotai, manome, moteris būtų išvengusi grėsmingų komplikacijų ir mirties", – apgailestauja profesorė R.Verkauskienė.

Būklė buvo sunki

Gydytoja endokrinologė N.Jakubonienė sakė, kad J.Ratkevičienės sveikatos būklė, atvykus į Kauno klinikas, buvo labai sunki. Moteris buvo patyrusi jau kelis infarktus.
"Insuliną pasiūlėme iš karto, bet pacientė kategoriškai atsisakė. Gal dėl to, kad vyras, kaip išsiaiškinome, sirgo diabetu, leidosi insuliną, bet mirė. Ko gero, psichologiškai siejo insuliną su mirtimi", – pasipriešinimą gydymo metodui nuoširdžiai bando suprasti gydytoja N.Jakubonienė.

Ji sakė, kad J.Ratkevičienės inkstų veikla buvo labai prasta, nors dukra tai kategoriškai neigia, kaip ir labai aukštą cukraus kiekį kraujyje, kurį, tvirtina, nuolat matuodavo.
Medikams pacientę pavyko įtikinti, kad kitos išeities nėra, tik leisti insuliną.

"Vakare suleidome nedidelę jo dozę ir kitą dieną cukraus kiekis kraujyje, siekęs 20 mmol/l, pradėjo kristi. Tai buvo penktadienis. Šeštadienį vakare pacientė mirė", – visas detales puikiai mena gydytoja N.Jakubonienė.

Jos kolegė L.Barsienė vardija pacientės ligas: ketvirtoji funkcinė širdies nepakankamumo klasė ir šios ligos paūmėjimas, gydymas Respublikinėje Kauno ligoninėje, kur diagnozuoti dar ir širdies pertvaros defektai.

Lemtis – eilinis infarktas

"Insulino tikrai reikėjo – tam pritars bet kokia ekspertų komisija. Jį reikėjo skirti vienareikšmiškai, tik daug anksčiau", – atkakliai kartoja profesorė R.Verkauskienė.
Visos trys gydytojos vienbalsiai tvirtina: netiesa, kad insulinas yra tiesus kelias į finišą. Anksti diagnozavus cukrinį diabetą, ligonį galima daug metų gydyti geriamaisiais vaistais, dieta. Tačiau ši liga neišvengiamai priveda prie to, kad tenka leisti insuliną.

"Tai puikus ir reikalingas vaistas, kai kasa išsenka ir nebegamina insulino, – pabrėžia Endokrinologijos klinikos vadovė R.Verkauskienė. – Tačiau šios mūsų pacientės lemtis – eilinis infarktas. Aišku, kad artimiesiems – šokas: paguldė į ligoninę, pradėjo leisti insuliną, kurio nenorėjo, – ir numirė. Deja, tokia klaidinga nuomonė apie gydymą insulinu vis dar gana paplitusi mūsų visuomenėje."

Gydytoja N.Jakubonienė priduria, kad insulinas tikrai negalėjo lemti mirties.

Ligoniai nejaučia skausmo

Ar, gydantis aukščiausio lygio ligoninėje, kur atliekamos sudėtingiausios širdies operacijos, nebuvo galima išgelbėti pacientės gyvybės, ištikus širdies infarktui?

Profesorė R.Verkauskienė svarsto: jei jis būtų įvykęs dieną, medikų ar palatos kaimynių akyse – galbūt. Be to, daug priklauso nuo širdies būklės. J.Ratkevičienės širdis buvo labai pavargusi, bet reanimacijos priemonės, tikina profesorė, tikrai būtų taikytos.

"Šiuo atveju infarktas įvyko miegant, be jokių nusiskundimų. Būna ir namuose taip. Ne vieną pacientą esame išgelbėję, kai pasiskundžia skausmu ar palatos kaimynai negalavimą pastebi. Iškart taikomos reanimacinės priemonės, kviečiama reanimacinė brigada", – tikino R.Verkauskienė.

Ir aiškino, kad sergančiuosius diabetu, ypač vyresnio amžiaus, dažnai ištinka beklinikinis infarktas. Taip atsitinka todėl, kad dauguma sergančiųjų dėl neuropatinių patologijų nejaučia skausmo. Dėl to išsivysto ir tokios komplikacijos, kaip vadinamoji diabetinė pėda, privedanti prie kojų amputacijų.

A.Jaruševičienė tvirtina, kad jos mama skundėsi kojų skausmu.

Nauji vaistai netiko

O kaip dėl vaistų, kurie J.Ratkevičienei buvo pažadėti, bet nepaskirti?

Gydytojos endokrinologės aiškina, kad pagal tarptautinius ir pas mus taikomus standartus diabeto gydymas pamažu intensyvinamas. Ligonio būklė turi būti periodiškai sekama ir skiriama daugiau vaistų.

"Gydymas pradedamas dieta, po kiek laiko skiriami vieni vaistai, vėliau – jau ir antri. Atsiranda naujų vaistų, jie leidžia ilgiau išsaugoti likusią kasos funkciją, todėl insulino terapija gali būti atidėta vėlesniam laikui", – aiškino profesorė R.Verkauskienė.

Vaistai, apie kuriuos buvo kalbėta su J.Ratkevičiene, yra nauji, jie leidžiami į paodį kartą per savaitę. Prieš juos skiriant būtina ištirti ligonio inkstų, kepenų funkciją.
"Svarstėme, galbūt pravartu pacientei vietoj insulino skirti šiuos vaistus. Pakartojus tyrimus paaiškėjo, kad nesveiki inkstai neatlaikys padidėsiančio krūvio, nes reikėtų vartoti trejus vaistus. Klinikos jų visų turi, ir naujausieji yra kompensuojami visiems ligoniams", – atsakė gydytoja N.Jakubonienė.

Mirusiosios dukra A.Jaruševičienė iš Kauno apygardos prokuratūros gavo pranešimą, kad dėl J.Ratkevičienės galbūt netinkamo gydymo LSMU Endokrinologijos klinikoje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 229 str. "Tarnybos pareigų neatlikimas".