Kauno ugniagesiai gelbėtojai sudarė savąjį juodųjų miesto dėmių sąrašą. Jame – dažniausiai pastaraisiais metais degę pastatai. Kai kuriuos iš jų teko gesinti net keliasdešimt kartų.

Lampėdžių siaubūnas

Kaunui gėdą darančiame sąraše – apleisti miesto pastatai.

Į vieną iš jų – Ežero g. 1, esantį Vilijampolės seniūnijoje, per pastaruosius dešimt metų Kauno ugniagesiai gelbėtojai vyko jau 31 kartą. Kartą čia buvo aptiktas net sprogmuo. Kitais kartais degė arba šiukšlių konteineriu paverstas pastatas, kurio konstrukcijos jau kelia pavojų, arba sąvartynu tapusi jo aplinka.

"Įsivaizduokite, kiek tai kainavo valstybei! Šiuos gaisrus gesino 33 autocisternos ir 147 ugniagesiai!" – citavo ausį rėžiančią statistiką Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyriausioji specialistė Jūratė Dabkuvienė.

Panemunės "puošmena"

Anot J.Dabkuvienės, neapsikentę tokios situacijos, jos kolegos ne per seniausiai nusprendė patikrinti pernai ir šiemet ugnies niokotų apleistų Kauno pastatų dabartinę būklę.

Ne vienu atveju konstatuota, kad jie jau kelia pavojų, nors apie gaisrus tokiuose statiniuose nuolat informuojamos seniūnijos, kuriose stūkso šie vaiduokliai.

Turi tokią "puošmeną", pažymėtą Vaidoto gatvės 34 b numeriu, ir Panemunės seniūnija. Pastarąjį kartą sąvartynu paverstas jo vidus degė liepos 15-osios pavakarę. Ir tai buvo jau 35 gaisras nuo 2005-ųjų šiame vaiduoklyje, esančiame Šv.Mato gimnazijos kaimynystėje.

Keturiolika kartų pastaraisiais metais degė ir apleistas angaras, esantis Radvilėnų g. 1E.

Daškinių šešėlis

Pastaruoju metu minėti veteranai sulaukė sparčiai juos besivejančio konkurento. Juo tapo Partizanų g. 192 numeriu pažymėta griuvena. Teigiama, kad tai – buvusi Daškinių pirtis, kurioje jie kadaise mėgo leisti laiką ir galbūt kurpti naujų kriminalinių žygių planus.

Šis apleistas pastatas degė keturiolika kartų, o prieš ketverius metus čia buvo aptiktas ir sprogmuo. Šiemet buvusi daškinių pirtis degė jau du kartus. Pastarąjį kartą – liepos 15-ąją. Tąkart 26 ugniagesiai, atvykę penkiomis autocisternomis ir pasitelkę autokopėčias, galynėjosi čia su ugnimi porą valandų.

"Kabančios stogo konstrukcijos gali sužaloti praeivius", – taip šiandienę šio Dainavos seniūnijos teritorijoje esančio statinio būklę apibūdino ne per seniausiai visus jiems žinomus miesto vaiduoklius apžiūrėję Kauno ugniagesiai gelbėtojai.

Problemų kamuolys

"Daug kartų degusių namų konstrukcijos tampa labai pavojingos, Be to, degant statiniui, visada kyla pavojus aplinkai ir greta stovintiems pastatams. Dalis gaisrų kyla nakties metu, o tai sumažina tikimybę laiku juos pastebėti", – vardijo metai iš metų besitęsiančias problemas J.Dabkuvienė, akcentuodama, kad šių griuvenų gesinimas kainuoja tūkstančius eurų.

O ilgametė patirtis rodo, kad jų aptvėrimas, landų užkalimas ar net grotos ne visada apsaugo nuo gaisro. Į apleistus pastatus ugniagesiai vyksta ne tik gesinti gaisrų, bet ir gelbėti įkritusiųjų į duobes ar šachtas ir net įstrigusiųjų tarp grotų.

Bomba pačiame Kauno centre

Anot J.Dabkuvienės, daugiausia nelaimių pastaruoju metu užregistruojama apleistame Karaliaus Mindaugo pr. monolite, kuriame planuota įkurti viešbutį "Respublika".

Per pastaruosius septynerius metus jo teritorijoje aptikti du lavonai. Vieną jų teko traukti iš septynių metrų gylio šachtos, kitą – iš apie vieno metro duobės.

Teko pernai Kauno ugniagesiams gelbėti ir nuo šio daugiaaukščio vaiduoklio grasinusį nušokti savižudį.

Per pastaruosius trejus metus šis apleistas monstras dar ir tris kartus degė.

Ne per seniausiai tikrindami visus panašius Kauno statinius, ugniagesiai gelbėtojai konstatavo, kad nors "Respublikos" teritorija ir aptverta, jos tvoroje yra landų. Ieškantieji pavojingų nuotykių keturkojų pavyzdžiu yra prasikasę po ja landą.