Pėdų mėtymas nepadėjo

Kaip jau rašyta, Kauno teisėsaugininkams užteko vos kelių savaičių surasti įtariamuosius minėto jiems į tėvus tikusio verslininko nužudymu siekiant šį apiplėšti. Nepaisant to, kad aukos kūnas buvo aptiktas tik už keturių dienų po žmogžudystės vieno privataus Žaliakalnio namo, kuriame pastaruosius kelis mėnesius niekas negyveno, kieme, o automobilis, kuriuo į spąstus įviliotas nužudytasis čia atvyko, rastas dar už kelių dienų miško masyve ties Neveronimis (Kauno r.).

54-erių metų verslininko, gyvenusio Eiguliuose, kūnas buvo rastas šiųmetės sausio 14-osios vakare vieno negyvenamo Liškiavos gatvės namo kieme. Jį aptiko vienas Kauno medikas, kartkartėmis užsukdavęs apžiūrėti mamos namo.

Pranešus apie šiurpų radinį policijai, ši iš pradžių pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti.

Velionio asmenybė nustatyta jau kitą dieną. Jį atpažino prieš kelias dienas tėvo pasigedęs sūnus.

Netrukus paaiškėjo, kad buvo įvykdytas šiurpus nusikaltimas – teismo medicinos ekspertai konstatavo, kad velionis buvo pasmaugtas. Po šio jų verdikto ikiteisminis tyrimas perkvalifikuotas į nužudymą.

Be to, ėmė aiškėti, kad dingęs ir velionio automobilis „Opel Zafira“ bei du mobilieji telefonai.

Po kelių dienų miško masyve ties Neveronimis nužudytojo automobilis aptiktas atsitrenkęs į medį. Jį rado pasivaikščioti išėję vietiniai gyventojai.

Vienas kartas nemelavo

Anot teisėsaugininkų, beveik nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios įtarta, kad šį nusikaltimą įvykdė du nužudytojo pažįstami, su kuriais jis buvo susitikęs vos kelis kartus. Tačiau to užteko, kad ne kartą teisti 23-ejų Nerijus Narimovas, tuo metu gyvenęs išsinuomotame bute Aukštuosiuose Šančiuose, ir 27-erių Egidijus Karinauskas, apsistojęs Jonavos rajono Šveicarijos seniūnijoje esančiuose soduose, padarė išvadą, kad verslininkas turi daug pinigų. Ir nusprendė šiuos pasisavinti jį nužudant.

Siekiant atsivilioti būsimą auką į minėtą pastaruoju metu negyvenamą Žaliakalnio namą, apie kurį, kaip teigiama, sužinota atsitiktinai, jam vėl pasiūlyta pirkti statybos įrankių. Ir, panašu, kad ankstesniais panašiais sandėriais patenkintas verslininkas nieko neįtarė, nes atvyko susitikti su N. Narimovu ir E. Karinausku vėlų vakarą.

Teisėsaugininkų duomenimis, jis buvo nužudytas sausio 10-ąją tarp pusės dešimtos ir dešimtos valandos vakaro. Prieš tai nupjovus kiemo, į kurį auka buvo atsiviliota, vartų spyną. Ir išėjus pro juos pasitikti atvykusiojo vaidinant namo šeimininkus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji tyčiniu nužudymu dėl savanaudiškų paskatų prisipažino, kad šį nusikaltimą jie įvykdė, būdami blaivūs ir viską iš anksto kruopščiai suplanavę.

Biografijos – iškalbingos

Jau tris kartus (būdamas aštuoniolikos – už seksualinį nepilnamečio asmens prievartavimą bei plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, dar už poros metų – už nesunkų dviejų ar daugiau žmonių sveikatos sutrikdymą, o pernai – už neteisėtą disponavimą kvaišalais be tikslo juos platinti bei nešaunamojo ginklo turėjimą) teistas E. Karinauskas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino pilnai. Naują nusikaltimą jis įvykdė vos už mėnesio po skirto arešto, susijusio su paskutiniu jo teistumu, kurį apskundė.

Jau tris kartus teistas ir N. Narimovas. Pirmą kartą prieš teismą dėl vagystės jis stojo, dar būdamas penkiolikos metų. Tačiau buvo tada atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametis.

Nerijus Narimovas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Vėliau N. Narimovo biografijoje atsirado du teistumai – dėl nesunkaus bei nežymaus sveikatos sutrikdymo. Tačiau už tai buvo skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

N. Narimovas savo kaltę pripažino tik iš dalies – kad tik smurtavo prieš verslininką, tačiau šį nužudė ne jis.

Nustebino ne tik teisiamųjų elgesys

Iškraustę nužudytojo kišenes ir rankinę bei apžiūrėję jo automobilį, įtariamieji teigė teradę kelis šimtus eurų. O pasisavintus aukos mobiliuosius telefonus tikino išmetę kartu su jo dokumentais į Nerį nuo tilto, esančio „Megos“ apylinkėse, bei į Drąseikų karjerą, besivėžindami jo automobiliu, kol slidžiame Neveronių miško kelyje patyrė avariją.

Teisėsaugininkai neslėpė ten telefonų neieškoję, nes šie nėra padaryto nusikaltimo įrankiai. Be to, kokia prasmė ieškoti tiek laiko vandenyje išbuvusių telefonų?

E. Karinauskas ir N. Narimovas, oficialiai su verslo liudijimais vertęsi griovimo darbais statybose, buvo sulaikyti vasario 8-ąją tuometinėse savo gyvenamose vietose. Ir abu teismo laukė suimti.

Pagal pareikštą kaltinimą jiems gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Atvesti šiandien konvojaus į teismo posėdį nei E. Karinauskas, nei N. Narimovas nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų nesidangstė. Tačiau, nors jų veidai spinduliavo olimpinę ramybę, panašu, kad ši buvo suvaidinta – nė vienas iš jų net nepažvelgė nukentėjusiųjų, tarp kurių buvo ir jų aukos mama, atėjusi į posėdį, pasiramsčiuodama, lazdele, pusėn.

Tačiau ne vien teisiamųjų elgesys prieš žiniasklaidos fotoobjektyvus darė šią išskirtine. Tarp jos žiūrovų buvo ir N. Narimovo artimųjų, nors paprastai tokiose bylose jie linkę vengti viešumo.

Advokato klausimas suerzino

E. Karinausko ir N. Narimovo, kuriems inkriminuojamas pirmasis iš trijų šiais metais nužudymų Kaune, šiandien atversta pirmuoju bandymu, nors į jos nagrinėjimą neatvyko trys iš penkių nukentėjusiųjų – velionio dukros bei sesuo, anot artimųjų, gulinti šiuo metu ligoninėje.

Pagarsinus kaltinamąjį aktą, E. Karinauskas pakartojo, kad savo kaltę pripažįsta, o N. Narimovas – kad tik iš dalies. Ir abu teigė, kad duos parodymus tik po visų liudytojų apklausos.

Egidijus Karinauskas/Regimanto Zakšensko nuotr.

Todėl šiandien buvo apklausti tik atvykę nukentėjusieji – velionio sūnus bei mama, tradiciškai įspėti, kas gresia už melagingus parodymus ir turėję prisiekti, kad sakys tik tiesą ir nieko nenutylės.

Tėvo palaikus atpažinęs sūnus pasakojo, kad pirmoji jo, gyvenusio atskirai, ėmė ieškoti pusseserė. Sužinojęs iš šios, kad ji negali prisiskambinti jo tėvui, bandė šiam paskambinti pats, tačiau telefonai buvo išjungti. Todėl kilus įtarimui, kad galėjo kažkas atsitikti, nuvažiavo pas tėvą į namus. O, kai ir ten niekas neatidarė durų, kreipėsi į policiją, kuri iš karto siūlė tėvo buto duris laužti. Tačiau dar abejojant dėl to, kitą rytą jau pas patį tėvo pasigedusį sūnų į namus atvyko policija ir parodė dingusiojo nuotrauką užtinusiu veidu. Atpažinęs tėvą, sūnus sužinojo ir, kad šis – nebegyvas.

N. Narimovo advokatas Tomas Petkauskas pateikė velionio sūnui tik vieną klausimą, kodėl šis prašo už tėvą 200 tūkst. eurų atlygio? Vos susitvardęs velionio sūnus jam atsakė, kad tėvo gyvybė yra neįkainojama, o tiek pat už jo netektį prašo ir kiti šios bylos nukentėjusieji.

Viena iš jų – jau minėta žilagalvė velionio mama bylon sugulusius įvykius apibūdino kaip beprasmę sūnaus žūtį.

Po posėdžio – pageidavimų koncertas

Kitas šios bylos posėdis, į kurį bus kviečiami likę nukentėjusieji bei liudytojai, numatytas po mėnesio. Tačiau iki jo baigiasi teisimųjų suėmimo terminas. Prokuroras Vytautas Gataveckas siūlė jį pratęsti dar trims mėnesiams, nes žinodami, kokia bausmė jiems gresia, teisiamieji, paleisti į laisvę, gali pasislėpti, o, būdami ne kartą teisti, ir daryti naujus nusikaltimus.

Teisiamieji prašė juos paleisti į laisvę. N. Narimovas norėjo, kad jam būtų uždėta apykojė. E. Karinauskas buvo linkęs sutikti su bet kokia švelnesne kardomąja priemone už suėmimą. Abu jie tikino, kad nori į laisvę, kad galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiųjų pareikštus ieškinius. Teisiamiesiems antrino ir jų advokatai. Anot N. Narimovą ginančio T. Petkausko, tai, kad jo ginamasis yra teistas, dar nereiškia, kad jis, paleistas į laisvę, 100 procentų darys naujus nusikaltimus.

E. Karinauską ginanti Violeta Naujokienė teigė, kad jos ginamasis, jau davęs labai išsamius parodymus, tiesiog neturi pinigų bėgti ir slapstytis.

Teismas savo sprendimą, kieno prašymą tenkina – prokuroro ar teisiamųjų bei jų advokatų, skelbs penktadienį.