Kamuolinių bylos siurprizai: netikėti kaltinimai prokurorui ir tragikomiška kaukė

Kauno apygardos teisme, prieš kurį stojo septyniolika su kamuoliniais siejamų asmenų su grupuotės vadeiva – Giedriu Janoniu priešakyje, šiandien sunku buvo suprasti, kas yra teisiamas. Be galingos aštuonių suimtųjų bei jų advokato kontratakos prieš kaltinimą palaikantį prokurorą teisiamųjų gretas netikėtai papildė ir Šiaurės Korėjos lyderio kaukė, po kuria nuo žiniasklaidos slėpėsi vienas iš kaltinamųjų.

Iškalbingas apšilimas

Šiandien šią nemažą atgarsį sukėlusią bylą bandyta atversti jau antrą kartą. Ir jos teisiamieji šį kartą labiau buvo linkę slėpti veidus nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų, negu per pirmą tokį bandymą gruodžio viduryje, apie kurį jau rašyta.

Vienas iš laisvėje nuosprendžio laukiančių kaltinamųjų, kaip paaiškėjo vėliau, – jau kelis kartus, tarp jų – ir Vokietijoje, teistas 29-erių Edgaras Meizaraitis posėdžių salėje pasirodė su Šiaurės Korėjos lyderio kauke.

„Kauno dienos“ nuotr.

Tačiau, šiandieniniame posėdyje nepasirodė nė vienas iš kelių šios bylos nukentėjusiųjų. Du pateikė teismui prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant. Vienas motyvavo tuo, kad bijo dėl savo saugumo. Kitas, kurį atvesdinti buvo įpareigota policija, tačiau šiai rasti jo nepavyko, pranešė, kad yra užsienyje ir atvykti negali. Trečiam nukentėjusiajam nepavyko įteikti šaukimo.

Nepasirodė ir vienas iš dviejų G.Janonio, laikomo šios grupuotės lyderiu, ką jis netrukus ir įrodė jau antrajame šios bylos posėdyje, advokatų – Ričardas Girdziušas. Beje, dėl labai didelio užimtumo kitose bylose nedalyvavęs ir pirmajame posėdyje, nors jo ginamasis ir šiandien pareiškė, kad nori, jog jį atstovautų abu advokatai, dėl ko šiandien bylos nagrinėti negalima.

Tačiau, ją nagrinėjantis teisėjas Algirdas Jaliniauskas konstatavo, kad G.Janonio teisę į gynybą užtikrina ir posėdyje dalyvaujantis jo kitas advokatas – Linas Belevičius.

Vienas prieš keliolika

Kaip paaiškėjo netrukus, klausimas, ar galima pradėti nagrinėti bylą, nedalyvaujant nukentėjusiesiems bei vienam iš G.Janonio advokatų tebuvo menkas apšilimas prieš po to sekusią galingą aštuonių iš septyniolikos šios bylos teisiamųjų, laukiančių nuosprendžio už grotų, bei šių advokatų kontrataką prieš kaltinimą palaikantį Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorą Zdislavą Tuliševskį, kolegų pripažintą geriausiu 2018-ųjų šalies prokuroru.

Pirmasis jį nušalinti nuo šios bylos teismo pareikalavo G.Janonis, motyvuodamas tokį savo prašymą esą prokuroro šališkumu, nes šis nepaleidžia jo iš suėmimo už užstatą, kaip kitų 20-30 įtariamųjų, susijusių su šia bei pagrindine byla, nuo kurios ji atskirta.

Be to, anot G.Janonio, byla yra klastojama, naudojantis sutikusiaisiais bendradarbiauti su teisėsauga, kurie, esą prisimena, kad ir jis dalyvavo darant vieną ar kitą nusikaltimą tik tada, kai to reikia prokurorui.

Baigus kalbėti grupuotės lyderiui, iš savo vietų pradėjo kilti ir kiti akivaizdžiai jo paraginti suimtieji, vos telpantys į vieną teismo narvą.

Visų argumentai, kodėl reikia nušalinti nuo šios bylos Z.Tuliševskį, buvo panašūs. O Tomas Gaidanka dar pridūrė, kad dabar tie, kurie bendradarbiauja su teisėsauga net dalyvauja juos tardant, nors patys kartu darė nusikaltimus.

Priverstinė pauzė

Savo ginamiesiems antrino ir jų advokatai. Vienas jų – jau minėtas L.Belevičius, beje, buvęs Z.Tuliševskio kolega, anksčiau dirbęs tame pačiame jau minėtame Generalinės prokuratūros departamente, kaltino buvusį kolegą esą perdavusį šią bylą Kauno apygardos teismui tik todėl, kad jau baigėsi 18 mėnesių terminas, kurį galima laikyti asmenis suimtus ikiteisminio tyrimo metu.

Pats Z.Tuliševskis atsikirtinėjo, kad jį bandoma nušalinti tik dėl to, jog jis atlieka savo pareigas. Ir kaltinimai bylos klastojimu jam nėra nauja teisiamųjų gynybinė taktika – tokius priekaištus jis girdi kaskart perdavęs bylą teismui. Argumentuodamas tuo, kad ne jis suėmė bei pratęsinėjo šios griežčiausios kardomosios priemonės terminus, o teismai, nors ir jo prašymu, ir byla perduota teismui, jog šis spręstu, kalti šie asmenys ar ne, Z.Tuliševskis prašė prašymus dėl jo nušalinimo atmesti kaip nepagrįstus.

Teisėjas A.Jaliniauskas savo sprendimą dėl to skelbs tik po poros savaičių. Šį ilgą terminą jis motyvavo tuo, kad jau šiandien ši byla turėtų būti išsiųsta į Apeliacinį teismą, kuriam visi suimtieji su savo advokatais apskundė jo pernai spalį pratęstą šių suėmimo terminą dar trims mėnesiams.

Kitas posėdis šioje byloje numatytas tik kovo viduryje.

Pirmiausiai smogta branduoliui

Kaip jau rašyta, į šią daugiau kaip 60 tomų bylą sugulė tik dalis kamuoliniams inkriminuojamų nusikaltimų.

Šios apie 20 metų veikusios Kamuolinių grupuotės triuškinimo, anot teisėsaugininkų, pradžia tapo plačiai nuskambėjusi 2018-ųjų balandžio 17-osios operacija, kurioje dalyvavo keli šimtai pareigūnų.

Tą ankstų rytą – vienu metu buvo sulaikyta devyniolika kamuolinių. Kaip tada teigta, visas grupuotės branduolys. O ši policijos operacija buvo pavadinta viena sėkmingiausių kare su Kauno gaujomis. Po jos šalies policijos vadovai teigė sulaukę padėkų iš Europolo ir kitų kolegų Europoje.

 

 

Šiandien įtarimai dėl įvairių kamuoliniams inkriminuojamų nusikalstamų veikų jau pareikšti 83 asmenims.

Kauno apygardos teismui perduotoje byloje – tik maža dalis iš ikiteisminio tyrimo dėl šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo išskirtos medžiagos. Nors ji sudaro daugiau kaip 60 tomų.

Į Kauno apygardos teismui perduotą bylą sugulę šeši kamuoliniams inkriminuojamos nusikalstamos veikos epizodai. Trys jų įvykdyti 2010-2011 m. Dar tiek pat – 2017-2018 m. Pastarieji daugiausiai susiję su kratų, lydėjusių kamuolinių sulaikymus, rezultatais.

Ankstesni epizodai – išpuoliai prieš saviškius dėl lyderio nustatytų taisyklių nepaisymo bei drausmės nesilaikymo ar net ketinimo perbėgti į kitas Kauno grupuotes. Šiais susidorojimais siekta nušauti du zuikius – nubausti nepaklusniuosius bei pakelti savo autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų. Remiantis pareikštais kaltinimais, nepaklusnieji būdavo grobiami didelėmis pajėgomis – šiuose išpuoliuose dalyvavo dauguma iš septyniolikos šios bylos kaltinamųjų. Pagrobtieji buvo vežami į mišką ir ten kankinami, po ko jie leisgyviai būdavo paliekami likimo valioje.

Neteistas tik vienas

Iš septyniolikos šios bylos kaltinamųjų už grotų teismo laukė tik septyni. Tarp jų – ir jau du kartus (1992-aisiais, dar būdamas nepilnamečiu, ir 2011-aisiais) teistas, nors šie teistumai jau ir išnykę, 44-erių G.Janonis, pravarde Kamuolys, nuo kurios ir kilęs grupuotės pavadinimas.

Kartu su lyderiu tebėra suimti ir jau minėtas T.Gaidanka, Deividas Čereška, Genadijus Ževžikovas, Artūras Osmankinas bei Genadijus ir Rolandas Borisovai.

Prie šio septyneto, kaip paaiškėjo per pirmąjį nepavykusį bandymą atversti šią bylą, vėliau prisijungė ir Andrius Juodis, atsidūręs Alytaus pataisos namuose – už kitą nusikaltimą.

Šiuo metu laisvėje yra devyni šios bylos teisiamieji: jau minėtas E.Meizeraitis, Tauras Grinius, Andrius Guoga, Justinas Jašinskas, Regimantas Jonušas, Mindaugas Lukauskas, Eligijus Maželis, Marius Navickas ir Nerijus Venslavičius.

Neteistas tik vienas iš kaltinamųjų – 45-erių N.Venslavičius. Kai kurie teisti jau penkis kartus. Nors daugumos teistumai taip pat jau išnykę. Kai kuriems teisiamiesiems nuosprendžius buvo paskelbę ir Vokietijos, Švedijos bei Norvegijos teismai.

Šiandien jie taip pat kaltinami ne vienu nusikaltimu: neteisėtu laisvės atėmimu, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimu sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu bei sunkiu sveikatos sutrikdymu minėtomis aplinkybėmis, plėšimu, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkiu sveikatos sutrikdymu kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimu bei jų pagrobimu ar panaudojimu nusikalstamais tikslais.

Policijos nuotr.

Gresia solidžios bausmės

Nė vienas iš septyniolikos prieš Kauno apygardos teismą stojusių kamuolinių savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu nepripažino.

Tačiau, pasak advokatų, jau pirmosiomis sulaikymo dienomis bendradarbiauti su teisėsauga sutiko keli šios nusikalstamos gaujos nariai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas tada leido suimti aštuoniolika iš devyniolikos sulaikytųjų. Visiems jiems buvo pareikšti įtarimai dalyvavus ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, už ką gresia laisvės atėmimas nuo šešerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos. O tokio susivienijimo organizatoriams bei vadovams – nuo dešimties iki 20 metų arba iki gyvos galvos.

Kamuolinių ginkluoto susivienijimo byloje, iš kurios išskirta Kauno apygardos teismui perduota jos dalis, yra ir nužudymų.

Joje be kitų įtariamiesiems inkriminuojamų nusikaltimų tiriamas ir galimas neteisėtas praturtėjimas.

Po kratų, atliktų 2018-ųjų balandžio 17-osios rytą, kurių, kaip teigta, buvo per šimtą, buvo apribota įtariamųjų teisė disponuoti milijoninės vertės turtu. Labiausiai akį teisėsaugininkams rėžė prabangūs sulaikytųjų automobiliai. Buvo tada rasta ir nemažai ginklų – automatinių ir pusiau automatinių.

Kaip tada teigta, Kaune prasidėjusi teisėsaugininkų operacija išsiplėtė net į penkias apskritis. Ir tai buvo apie dvejus metus trukusios kriminalinės žvalgybos, kurią atliko geriausi Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrėjai bei analitikai, rezultatas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Antanas

Antanas portretas
Demokratinej valstybej negali buti prokuroru ir kriminalinio biuro pareigunu atidirbtas modelis , teismams uzkisant gaujai priskirtu bendru liudijimai vieni ant kitu uz gryna tiesa. Kur yra garantijos , jog liuditi sutikes gaujos narys sako teisybe? Tokio liudininko ,ar tai keliu tokiu pilietiskumas liudinant pries savo bendrazygius pilnai gali buti iskraipytas , perdetas , melas palengvinantis prokuroru darbus. Sakyciau i gauja buvo infiltruotas pareigunas agentas , kuris realiai mate , ir dalivavo gaujos reikaluose , ar tai uzverbuoto gaujos nario padaryti irasai patvirtintu jo kaip slapto liudininko statusa . Dabar esamoje situacijoje akivaizdziai zmones teisemi tik pagal liudininku parodymus , o liudininkai labiausiai suinteresuoti kaltinti visus tik ne savo darbus, nes juom manipuliuoja pareigunai . Tokie liudininkai yra pazeidziami ir ju istorijose akivaizdziai buna prideta prokuroru ranka . Sakyciau zmogus neikiek nesigaili ka pats yra padares , kiek privalomai verciamas liudit

Jonas

Jonas portretas
Taip tas prokuroras daro nusikaltimus su grupuotėmis nusikalstamo net prokuroras Vilniuje turi savo gauja sukurta korumpuotų policijos pareigūnų į tą grupuotė stojo ir policijos departamentas ir dar nužudo Vilniaus apygardos teisėją priversta į šokti iš savo buto per langą .

M

M portretas
Šaudyt reikia, tuos gaidziukus ir baigsis šypsenos ,kada bausme normali bus
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių