– Vienoje internetinėje televizijoje turėjome pašnekovą, kuris sėdi kalėjime. Kaip tai įmanoma – žmogus kalėjime, bet dalyvauja laidose?

– Na, pagal turimą informaciją, iš tiesų nuteistasis turėjo įstatyme numatytą teisę į nuotolinį, trumpalaikį, iki dviejų valandų trukmės pasimatymą.

– Ir nesvarbu su kuo jis kalba? Pokalbis gali būti ne tik su šeimos nariais, bet ir interviu televizijai?

– Iš principo įstatyme nėra parašyta, kad būtų kažkokie apribojimai, išskyrus tuos, kurie yra pritaikyti įstatymo. T. y., teismo sprendimai, prokurorų tam tikri apribojimai. Tik tokiais atvejais būtų galima uždrausti tokį susitikimą.

– Kitaip tariant, nebuvo nurodymo, kuris draustų. Nuteistasis nepadarė nusižengimo. Kaip jūs vertintumėte?

– Mes pradėjome tarnybinį patikrinimą, kad išsiaiškintume visas aplinkybes. Pirminiais duomenimis, kaip minėjau, pasirodo, asmuo turėjo teisę į pasimatymą. Neturime duomenų, kad būtų taikomi kažkokie apribojimai susitikti su tuo asmeniu, su kuriuo bendravo virtualiai.

– Skelbiama, kad buvo ankstesnių bandymų paimti interviu iš A. Kandroto-Celofano, bet nebuvo leista. Kur čia yra ta leidimo ar draudimo riba? Buvo atvejis, kai neleidote.

– Reikia nepainioti dviejų dalykų: yra į pasimatymą atvykimas ir kitas dalykas, kai į mus kreipiasi žiniasklaidos atstovai, įvairių portalų atstovai, kurie nori susitikti. Jeigu kalbant apie tai, buvo atvejis, kai vieno portalo atstovai kreipėsi dėl oficialaus interviu. O šiuo atveju buvo prašoma organizuoti trumpalaikį nuotolinį susitikimą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kuris pavirto interviu?

– Gavosi taip, kad tas virtualus susitikimas pavirto interviu. Pagal įstatymo raidę, tai šių pasimatymų pokalbio pareigūnas neturi teisės klausytis. Yra numatyta, kad jis tiesiog vyksta pareigūno akivaizdoje.

– Pamatęs, kad vyksta interviu, pareigūnas nieko negali padaryti, nes pokalbio negali klausytis, net jei būtų kalbama prieš valstybę?

– Tame pačiame įstatyme yra numatyta, kad nustačius įstatymo tvarkos pažeidimą  (tai turi būti grubus pažeidimas, sakykim, įrangos gadinimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, kažkokie akivaizdūs pasisakymai), tokiu atveju pasimatymą galima nutraukti. Kaip jūs ir sakėte, šiuo atveju pareigūnas neturėjo teisės klausytis pokalbio, jam iš principo sudėtinga tą padaryti. Na, nebent tai būtų pasireiškę kokiais nors labai aktyviais veiksmais.

– Tai dabar turime šiek tiek dviprasmišką situaciją. Ar matote esamoje tvarkoje spragų? Gal reikėtų kažką keisti, kad pareigūnams būtų vis dėlto galima klausytis pokalbių, kad jie galėtų labiau reguliuoti šią sritį?

Pagal įstatymo raidę, tai šių pasimatymų pokalbio pareigūnas neturi teisės klausytis. Yra numatyta, kad jis tiesiog vyksta pareigūno akivaizdoje.

– Kaip ir minėjau, nuo sausio 1 d. Bausmių vykdymo kodekse įsigalios pakeitimų, atsiras daugiau tokių galimybių. Kalbame su Teisingumo ministerija, ieškome tų išeičių, kad būtų tvarka sureguliuota taip, jog tam tikrais atvejais būtų galima kontroliuoti patį pokalbį klausantis jo turinio. Gal kontroliuoti ir korespondenciją, jei susiduriame su  grėsme nacionaliniam saugumui. Turime šioje vietoje būti adekvatūs.

– Pakalbėkime apie dabartinę tvarką. Kas kiek laiko gali vykti tokie dviejų valandų nuotoliniai pasimatymai su vaizdu?

– Priklauso nuo to, kokioje grupėje yra nuteistasis. Yra lengvoji, paprasta grupė. Iš principo tokių pasimatymų kategorija atsirado būtent pandemijos metu, 2020 metų vasarą. Siekiant suvaldyti grėsmes įkalinimo įstaigose, kad virusas neišplistų, apskritai buvo uždrausti visi  kontaktiniai pasimatymai. Kad būtų užtikrintas socialinio ryšio kontaktas, buvo priimtas įstatymo pakeitimas ir buvo numatyta būtent tokių virtualių pasimatymų kategorija. Tuomet buvo pakankama naujovė, bet su turima įranga šiuos pasimatymus galėjome daryti. Ir tai yra normali praktika. Nuteistasis turi teisę pasirinkti, ar jis nori gyvo kontaktinio susitikimo, ar nuotolinio. Kartais nuteistieji  nuotolinius pasimatymus renkasi dėl finansinių sumetimų, kad artimiesiems nereikėtų važiuoti iš kito Lietuvos krašto.  

–  Nuteistasis tiesiog turi kreiptis su prašymu? Ar turi nurodyti, su kuo bendraus, kiek laiko?

– Bendravimo trukmės nereikia nurodyti – ji yra numatyta jau įstatymo – ne daugiau dviejų valandų. Jis gali lygiai dvi valandas turėti tokį pasimatymą. Taip, asmuo turi nurodyti vardą ir pavardę, su kuo bendraus. Tam, kad įstaigos administracija galėtų patikrinti, ar šių asmenų nėra tam tikruose sąrašuose, ar nenumatyti  tokių kontaktų apribojimai.

– Ar per tuos nuotolinius skambučius nekyla grėsmė, nekalbant apie nacionalinį saugumą, tiesiog turint omenyje žemiškesnius dalykus, pvz., narkotikus, visokius susitarimus?

– Jau praėjo dveji metai, kai pasikeitė tvarka, per tą laiką neturėjome tokių signalų, kad būtume indikavę tokių situacijų, keliančių tokias grėsmes.