Kauno apygardos teismas per pastarąsias savaites iš suėmimo paleido du įtariamuosius milijoninėmis aferomis. Skandalas? "Taip bus ir ateityje. Keičiasi mūsų valstybės politika finansinėse bylose. Suėmimai jose tebus išimčių išimtys", – teigia šio teismo pirmininkas Nerijus Meilutis.

Advokatas irgi iš praeities

Nuo 2000 m. Lietuvoje gyvenantis indas Amitavas Mitra teistas keturis kartus. Tris kartus mūsų teismai jį pripažino kaltu dėl sukčiavimo bei svetimo turto pasisavinimo. Penktoje byloje, kurioje 55 metų A.Mitra vėl įtariamas sukčiavimu stambiu mastu – jau minant teismų slenksčius, jis buvo suimtas.

A.Mitrą šių metų kovą maksimaliam trijų mėnesių terminui suėmė Kauno apylinkės teismo teisėja Odeta Gruodienė. Nors šio Indijos piliečio advokatas – buvęs pirmasis Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas bei vidaus reikalų viceministras Juozas Gaudutis bandė teisėją nušalinti. Neva kaip nesusipažinusią su jo ginamojo byla.

Iškalbingas sutapimas

A.Mitra buvo suimtas jau po ketvirtojo – šių metų vasarį jam paskelbto Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kai buvo nuteistas penkerių metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau iki nuosprendžio įsiteisėjimo jis paliktas laisvėje.
Šis nuosprendis dar neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas. Kaip ir ankstesnis – 2013 m. birželio to paties teismo nuosprendis, kuriuo jis pasiųstas už grotų trejiems metams, tačiau taip pat iki įsiteisėjimo paliktas laisvėje.

Bylos pinasi ir toliau. Liepos 1 d. Apeliacinis teismas išnagrinėjo suimto A.Mitros skundą dėl paskutinio nuosprendžio, kuriuo jis įkalintas penkeriems metams, tačiau  sprendimo paskelbimas nukeltas į rugsėjį. O liepos 2 d. šio Indijos piliečio skundą dėl suėmimo nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė priėmė nutartį, kad jis suimtas nepagrįstai.

Milijoninės sumos

Su bylų, iškeltų A.Mitrai, tyrimu susiję pareigūnai nuogąstauja, kad Apeliacinio teismo sprendimo jau nebus kam skelbti. Šis Indijos pilietis, kuriam gresia mažiausiai penkeri metai įkalinimo, paprasčiausiai pabėgs iš Lietuvos. Galimai paskui Lietuvos verslininkų milijonus, kurių pasisavinimu jis įtariamas.

Viena iš nukentėjusiųjų byloje, kurioje jis buvo suimtas, – koncerno "Achemos grupė" įmonė. Jai A.Mitra prisistatė Olandijos įmonės atstovu ir pasiūlė pigiau, negu rinkos kaina, polipropileno maišus.

Iš pradžių užkibusieji už įtariamojo sukčiavimu kabliuko užsisakė nedidelį jų kiekį – A.Mitra prašė pirmiau pervesti pinigus. Sulaukusi siuntos ir nusprendusi, kad kaina atitinka kokybę, "Achemos grupės" įmonė užsisakė jau didelį maišų kiekį. Tačiau pervedus A.Mitros prašomus 2,6 mln. litų, prekės nesulaukė.

Išsiaiškinta, kad apgauti liko ir A.Mitros tautiečiai Indijoje, iš kurių jis įsigijo pirmąją maišų partiją. Tik jų jau prašyta pirmiau atsiųsti prekę. Pinigai bus po to. Pirminiais duomenimis, A.Mitra liko skolingas savo tautiečiams apie 300 tūkst. eurų.

Sulaikytas su įkalčiais

Antroji nukentėjusioji šioje byloje – viena Prienų rajone įregistruota įmonė. Jai A.Mitra, prisistatęs tos pačios Olandijos įmonės atstovu, žadėjo pigiau, negu rinkos kaina, parduoti ryžių. Ir šiuo atveju scenarijus buvo toks pats. Tik ši įmonė patirtą žalą įvertino 35 tūkst. eurų.

Verslininkų skundus tiriantys Kauno teisėsaugininkai sulaikė A.Mitrą Vilniuje, draugo bute. Kratos metu rasta ir Olandijos įmonės, kurios atstovu jis prisistatė, banko kortelių.

Tačiau įtariamasis sukčiavimu stambiu mastu pareiškė, kad šią įmonę jau prieš minėtus sandorius jis pardavė savo tautiečiams, gyvenantiems Olandijoje ir kad tik padėjo jiems užmegzti kontaktus su Lietuvos verslininkais.

Nukentėjo ir bankas

A.Mitros parodymai laikomi tik gynybine jo versija.

Netikėti šiuo Indijos piliečiu verčia ankstesnės jam iškeltos bylos, kuriose pirmos instancijos teismas jau pripažino A.Mitrą kaltu.

"Achemos grupės" įmonę jis įtariamas vedžiojęs už nosies nuo 2012 m. liepos iki 2013 m. sausio. O Prienų rajone registruotos įmonės vadovus – 2013 m. vasarį. Nors tuo metu su juo jau bylinėjosi panašiomis aplinkybėmis nukentėjęs vieno Skandinavijos banko Lietuvos filialas.

A. Mitra buvo sudaręs su šiuo banku faktoringo sutartį. Ir kaip teigiama jo apskųstame nuosprendyje, šios sutarties pagrindu, bankas avansu sumokėdavo A.Mitros įmonei už tariamai Vokietijos verslininkams parduotus kilimus. Bankui buvo pateiktos suklastotos sutartys, neva sudarytos su minėtomis Vokietijos įmonėmis, ir tokios pačios sąskaitos-faktūros. "Dokumentuose" nurodytos įmonės turėdavo per 120 dienų grąžinti šiuos pinigus bankui.

Įsikūrė asocialiame būste

Per pusantrų metų bankas į A.Mitros sąskaitą pervedė 9 mln. 500 tūkst. litų. Tačiau jis kaltintas apgaule pasisavinęs 2 mln. 600 tūkst. litų. Likusi suma nedideliais kiekiais buvo grąžinta per tarpininką – vienos Kauno bendrovės prezidentą. Manoma, kad taip A.Mitra apsirūpindavo apyvartinėmis lėšomis, darydamas verslą.

A.Mitros įmonė buvo įregistruota viename Kauno bendrabutyje – kaip nustatyta, asocialaus asmens bute. Jis pats teigė gyvenantis Raguvos gatvėje.

Tuo pačiu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu 13 tūkst. litų bauda skirta ir A.Mitros žmonai. Su šia Lietuvos piliete jis turi mažametę dukrą. Rasa Mitra buvo vyro vadovaujamos įmonės akcininkė ir vyriausioji buhalterė. Demaskuoti sutuoktinius padėjo iš Vokietijos teisėsaugininkų gauta informacija apie fiktyvius sandorius.

Vienintelė išeitis

Butas Kaune, kuriame A.Mitra buvo deklaravęs gyvenamąją vietą, yra įkeistas bankui. Rengiamasi jį parduoti iš varžytinių.

Leidimas gyventi Lietuvoje šiam Indijos piliečiui buvo išduotas laikinai. Tiesa, šiemet jis bandė laikyti egzaminus Lietuvos pilietybei gauti, nors per ikiteisminius tyrimus ne kartą dangstėsi prastomis mūsų kalbos žiniomis kaip skydu.
Bylą, pagal kurią A.Mitra buvo suimtas, tiriantiems pareigūnams apmaudžiausia, kad jis išleistas į laisvę, dar negavus iš Olandijos atsakymo į jų teisinės pagalbos prašymą.

Kolegų Olandijoje prašyta išsiaiškinti, kas pasinaudojo pinigais, kuriuos Lietuvos verslininkai persiuntė į įmonės, kurios atstovu prisistatė A.Mitra, sąskaitą – šią įmonę, anot įtariamojo, įsigiję jo tautiečiai ar jis pats.

Kol kas žinoma tik tiek, kad minėta įmonė pernai išregistruota iš Olandijos registro. Ji perregistruota Kauno Raguvos g. adresu, kurį A.Mitra buvo nurodęs kaip savo gyvenamąją vietą.

Esant tokioms aplinkybėms, Lietuvos verslininkai net negali paduoti šios Olandijos įmonės į teismą kaip atsakovės, nes jos jau nėra. Taigi ir santykių aiškinimasis civiline tvarka neįmanomas. Vienintelis būdas bandyti prisiteisti patirtus nuostolius – įrodyti, kad A.Mitra sukčiavo.

Laisvę atgavo ir dar vienas įtariamasis

Kaip "Kauno diena" jau rašė, birželio pabaigoje Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė paleido į laisvę ir įtariamąjį organizavus 11 mln. litų aferą Viktorą Kraujutaitį. Tiek buvo nesumokėta į valstybės biudžetą PVM ir akcizo mokesčių.

V.Kraujutaitį Kauno apylinkės teismas buvo leidęs suimti dviem mėnesiams.

Kaip įtariama, net kelerius metus į Kauno ir pakaunės gyventojų automobilius buvo pilamas nekokybiškas dyzelinas. Nustačius tuo užsiėmusią organizuota grupę, buvo sulaikyti 7 įtariamieji.

Įtariama, kad ši grupė per degalines platino automobiliams kenksmingą alyvos ir dyzelino mišinį. Klastojant dokumentus buvo nurodoma, kad šis "dyzelinas" įsigytas Kipre ir Jungtinėje Karalystėje – iš vieno įtariamųjų valdomų bendrovių. Tačiau, ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši akcizinė prekė buvo vežama į Lenkijoje ir Vokietijoje esančias perdirbimo gamyklas. Ir iš jų jau parvežama į Lietuvą kaip alyva, už kurią nereikia mokėti akcizo. Nors iš tikrųjų tai buvo alyvos ir dyzelino mišinys. O už jį akcizą mokėti reikia.

Be to, dokumentuose šis mišinys buvo realizuojamas kaip alyva veiklos nevykdančioms įmonėms. Nors iš tikrųjų pardavinėtas degalinėse kaip dyzelinas.

Komentaras

Nerijus Meilutis

Kauno apygardos teismo pirmininkas

Norėčiau atkreipti dėmesį, kad teisėjų S.Jurgaitienės ir D. Šiugždinytės nutartys buvo priimtos turtinėse bylose. Ir ne žudikai, turto prievartautojai ar plėšikai paleisti iš suėmimo.

Be to, byla, kurioje į laisvę paleistas A.Mitra, jau vieną kartą buvo nutraukta. Ir jis buvo suimtas nuo kovo mėnesio. Laiko atlikti šioje byloje pirminius veiksmus turėjo pakakti.

V.Kraujutaitis taip pat buvo suimtas dvi savaites. Be to, S.Jurgaitienės nutartyje akcentuojama, kad jis neteistas, turi tvirtus socialinius ryšius ir nėra jokių duomenų, kad bandytų trukdyti ar paveikti liudytojus bei ekspertus. Todėl nematyčiau didelio sutrukdymo tyrimui, paleidžiant ir V.Kraujutaitį.

Norėčiau akcentuoti, kad keičiasi valstybės politika turtinėse-finansinėse bylose. Tai nėra Kauno apygardos teismo išsigalvojimas. Šiai problemai buvo skirta ir Seime surengta konferencija. Apeliaciniame bei Aukščiausiajame Teisme taip pat konstatuota, kad praėjo tie laikai, kai suėmimai buvo dalijami į kairę ir į dešinę. Nuo šiol teismai turėtų laikytis praktikos, kad turtinėse bylose suėmimai galimi tik išimtinais atvejais. Pavyzdžiui, sukčiavimų – iš serijos "Alio, mama!" bylose, kai iš močiučių išviliojamos paskutinės santaupos.

Turtinėse-finansinėse bylose svarbu atskirti baudžiamuosius santykius nuo civilinių. O A.Mitros byloje teisėjai D.Šiugždinytei tokių abejonių kilo. Jos nutartyje tenkinti suimtojo skundą teigiama: "Šioje proceso stadijoje daryti kategorišką išvadą dėl duomenų pakankamumo padarius sukčiavimo veiksmus nepakanka."

Yra ne viena Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje pasakyta, kad baudžiamosios teisės taikymas yra kraštutinė priemonė. Kai kurios šios kategorijos bylos net nutraukiamos, pasiūlius verslininkams spręsti tarpusavio turtinius santykius civilinio proceso tvarka.

O tai, kad A.Mitra – jau ne kartą teistas už finansinius nusikaltimus ir neva gali pasislėpti, nes Apeliacinis teismas netrukus skelbs savo sprendimą dėl jo apskųstos realios laisvės atėmimo bausmės, su D.Šiugždinytės spręstu jo suėmimo klausimu nesusiję. Pirmiausia, jeigu jam buvo skirta tokia bausmė, tai gal reikėjo jį suimti skelbiant minėtą nuosprendį. Be to, suėmimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Nes yra ir kitas kontekstas – žmogaus teisės ir mūsų valstybės pirmavimas Europoje pagal suimtųjų skaičių. Ką jau kalbėti apie bylas dėl neteisėtų suėmimų padarytos žalos.

Seime vykusioje konferencijoje akcentuota, kad suimtųjų skaičių reikia mažinti. Tačiau niekas nesirengia daryti jokių eksperimentų bylose, kurios susijusios su žmogaus gyvybe ir sveikata. Jose turi būti taikomos griežčiausios priemonės. Nebent – per ilgai vyksta tyrimas ar nepakanka įrodymų.

Visais atvejais pirmiau turi būti renkami įrodymai ir tik po to einama į teismą su prašymu suimti. O ne pirmiau suimama, o po to bandoma rinkti įrodymus ir galvoti, ką daryti toliau.