Pasak tarnybos, Kaune veikusi įmonė nurodydavo savo prekiaujamą techniką įsigyjanti iš dviejų Lietuvoje registruotų įmonių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nustatyta schema, kuri galėjo padėti per pusantrų išvengti daugiau kaip 325 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir beveik 130 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Manoma, kad iš tiesų buitinę techniką Kauno įmonei parduodavo du Latvijos piliečiai, kurie patys ją įsigydavo Lenkijoje. Siekdami išvengti valstybei mokėtino PVM, Latvijos piliečiai dokumentuose nurodydavo, kad prekes parduoda dvi veiklos nevykdančios Lietuvoje registruotos įmonės, kurių tikrieji savininkai ir buvo tie patys latviai.

Lietuviai buitinės technikos pardavėjai, nors nurodydavo, kad prekes pirko iš dviejų Lietuvoje registruotų įmonių, tačiau mokėjimai už įsigytas prekes būdavo atliekami į latviškų įmonių sąskaitas, kurias nurodydavo Latvijos piliečiai.

Teisėsaugos teigimu, nurodydami, kad įsigyja prekes iš Lietuvos, verslininkai tuo pačiu nurodydavo ir sumokantys PVM, kurį susigrąžindavo parduodami prekes. Tačiau, kadangi prekės iš tiesų buvo perkamos iš Latvijos, PVM nebuvo mokamas ir jo susigrąžinimas buvo neteisėtas.

Kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei sukčiavimo įgyjant didelės vertės svetimą turtą šioje byloje pareikšti Kaune veikusios įmonės direktoriui. Dar du vyrai kaltinami tik dėl sukčiavimo.

Civilinį ieškinį byloje pareiškė Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Laikinai apribota nuosavybės teisė turtui, kurio vertė beveik 30 tūkst. eurų.

Baudžiamąją bylą nagrinės Kauno apylinkės teismas.