Kauno apygardos teismui antrą kartą teko atidėti garsiosios „Kauno vandenų“ kyšininkavimo bylos nagrinėjimą. Į ketvirtadienį turėjusį vykti teismo posėdį susirinko visi proceso dalyviai – devyni kaltinamieji, jų advokatai, prokuroras ir teisėjas.

Paprastai teismams būna viena sunkiausių užduočių surikiuoti visus proceso dalyvius – ypač, kai jų šitiek daug. Rodės, neliko jokių trukdžių pradėti narplioti „Kauno vandenyse“ tryškusių kyšių fontanėlių istorijos.

Devyni kaltinamieji, kaip susitarę, įsitaisė vienoje eilėje, tačiau pasirinko ne pirmą kėdžių eilę. „Bus nepatogu stotis“, – sekretorė nužvelgė solidžią vyrišką kompaniją.

Deja, prokuroro prašymas prijungti prie bylos civilinį ieškinį tapo priežastimi atidėti pastarojo meto skandalingiausios korupcijos bylos teisminį nagrinėjimą.

Kaltinamųjų gynėjai pasinaudojo baudžiamojo proceso teise ir paprašė skirti laiko susipažinti su ne viename popieriaus lape išdėstyto civilinio ieškinio motyvais.

Prokuroras, teikdamas prašymą, paaiškino, kad ieškiniu ginamas viešasis interesas, ir 8 194 eurų būtų patirtiems „Kauno vandenų“ nuostoliams padengti. 

„Kauno vandenys“ buvo atsisakę teikti byloje civilinį ieškinį,“ – pastebėjo vieno iš kaltinamųjų gynėjas.

Teismui nieko kito neliko, kaip atidėti bylą ir leisti gynėjams susipažinti su prokuroro pateiktu ieškiniu. 

Pagrindiniu smuiku kyšininkavimu kaltinamos kompanijos istorijoje grojo anuomet „Kauno vandenų“ technikos direktoriaus pareigas ėjęs Valys Venslovas, kuris šiuo metu jaukiai įsitaisė kitoje savivaldybės įmonėje „Kauno autobusai“. Socialdemokratų partijai atstovavęs V.Venslovas buvo išrinktas ir į Kauno miesto tarybą. 

Kartu su šiuo buvusiu miesto tarybos nariu į teisiamųjų suolą sėdo vis dar „Kauno vandenų“ Tinklų skyriaus viršininkas Vytautas Rudys, Statybos priežiūros grupės vyresnysis inžinierius Stasys Jagelavičius, Siurblinių skyriaus viršininkas Egidijus Dūda ir įvairių įmonių vadovai: Tomas Gumbelevičius, Algirdas Grybauskas, Linas Bernotas, Romas Gaidys ir Andrius Kazickas.

Didelės apimties ikiteisminis tyrimas atskleidė, kad kyšiai bendrovės vadovams buvo mokami nuolat. Surinktais duomenimis, vien per 2012 ir 2013 m. kai kurios verslo įmonės už kyšius laimėjo net 70 viešųjų pirkimų konkursų. Kyšių sumos svyruodavo nuo 3 iki 10 procentų pirkimo sumos. Vieno kyšio suma vidutiniškai būdavo apie 2 000 eurų.