Bylą nagrinėjęs teisėjas Kęstutis Dargužis pripažino G.Rušą kaltu dėl turto iššvaistymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo, apgaulingos apskaitos tvarkymo, turto pasisavinimo bei mokėjimo instrumentų neteisėto panaudojimo. Jam skirta beveik 11 150 eurų bauda ir trejiems metams atimta teisė dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas savivaldybių kontroliuojamose įmonėse.

Kartu su G.Rušu prieš teismą stojo ir šias nusikalstamas veikas jam padėję vykdyti Arvydas Stankus, Laimis Čepukas, Vytuolis Barauskas, Robertas Kavaliūnas bei Nerijus Kelmelis. Pastarieji bylon sugulusių įvykių metu buvo įmonės „Komunalinių paslaugų centras“ darbuotojais, dviejų privačių įmonių vadovais ar Kauno rajono savivaldybės tarnautojais.

Visi jie taip pat pripažinti kaltais, skiriant jiems baudas nuo 1 883 iki 4 142 eurų.

Ikiteisminį tyrimą šioje 2014-aisiais pradėtoje baudžiamojoje byloje atlikę Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai nustatė, kad G. Rušas, bendrininkaudamas su kitų privačių įmonių vadovais ir kitais asmenimis, už savivaldybės kontroliuojamos įmonės lėšas savo asmeninėms reikmėms įsigydavo įvairius daiktus: automobilio detales, baldus.

Taip pat nustatyta, kad G. Rušas suteikė Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjui galimybę pasinaudoti įmonės mokėjimo kortele įsigyjant degalus asmeniniam automobiliui.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir kaltinimą teisme palaikė Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.

Šis nuosprendis dar gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui.