Išlindo per adatos skylutę

Paaiškėjo, kad abu nusikaltimai įvykdyti dėl moters, su kuria jie abu kelerius metus kartu gyveno po vienu stogu. Tik vienas – kaip oficialus jos sugyventinis. O kitas – kaip šio draugas, turėjęs skubiai išsikraustyti iš nuomoto Žemųjų Šančių buto, jo šeimininko sūnui netikėtai grįžus tėvynėn iš Anglijos.

Tačiau pastarasis, priglaustas laikinai, užsibuvo šioje svetingoje pastogėje kelerius metus. Ir net pradėjo čia kviestis savo draugus. O šie iš šių namų jau nebeišėjo – buvo išnešti jau nužudyti, dėl to, kad taip pat rodė dėmesį jų šeimininkei. Pastaroji apie šiuos nusikaltimus, atskleistus tik po poros metų, taip pat žinojo. Tačiau, skirtingai nuo kartu su ja gyvenusių vyrų, patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai nebuvo, nes oficialiai buvo vieno iš jų sugyventinė. O Baudžiamasis kodeksas už nusikaltimų slėpimą jį padariusių asmenų šeimos nariams nenumato.

Demaskavo mažametės liudytojos

Kaip jau rašyta, žmogžudystes, kuriomis kaltinamas 31-erių Vitalijus Tereščenko bei 38-erių Gintaras Majauskas padėjo atskleisti pastarojo sugyventinės mažametės dukros, gyvenusios šias šiurpias paslaptis saugojusiame name, kurį vėliau pasiglemžė ugnis.

Remiantis kaltinamuoju aktu, jie tame pačiame Žemųjų Šančių Kanapių gatvės 12a numerį turėjusiame name nužudė du savo sugėrovus.

Pirmąjį – Ričardą P., gyvenusį Vilijampolėje, Sąjungos aikštėje, - 2014-ųjų rugpjūčio 31-ąją. Jam nuo daugybinių smūgių rankomis ir kojomis lūžo kaukolė bei krūtinkaulis. Auka purtyta ir elektrošoku, kurį, jos artimųjų duomenimis, V.Tereščenko buvo pavogęs iš buvusio policininko.

Iš pradžių nužudytojo palaikai buvo paslėpti greta esančiame jau Drobės gatvės garaže. O vėliau, kaimynams pradėjus piktintis dėl deginamų batų bei kitų įkalčių smarvės, užkasti prie namo. Tačiau po kelių dienų iškasti ir nuvežus, pasitelkus pagalbon po poros metų mirusį asmenį, pastarojo automobiliu prie Nemuno ties Ringuvos gatve, įmesti į upę.

Mįslės narpliotos ilgai

Kita teisiamųjų auka – Audrius P. iš Batniavos buvo nužudytas 2015-ųjų kovo 22-ąją. G.Majauskas kaltinamas šį smaugęs, o V.Tereščenko – smogęs aukai mažiausiai du kartus peiliu į kairiąją krūtinės pusę.

Ir šio nužudytojo palaikai, apipilti druskos rūgštimi, buvo užkasti garaže, kur išgulėjo iki pernykščio birželio, kai teisiamieji pradėjo duoti parodymus, kuriuose susipainiojo. Tokiu būdu Kauno teisėsaugininkai, aiškinęsi vieną galimą nužudymą – Ričardo P., išsiaiškino ir Audriaus P. dingimo mįslę.

Abu jie buvo ieškomi kaip dingusieji be žinios.

Ričardo P. palaikus po kelių savaičių Nemunas išplukdė ties Kauno rajone esančiu Paštuvos kaimu. Tačiau dėl jų būklės nebuvo įmanoma nustatyti tikslios mirties priežasties.

Artimieji viską išsiaiškino patys

Kaip teisme pasakojo nukentėjusiąja pripažinta Ričardo P. sesuo bei šios vyras, nutrauktas ikiteisminis tyrimas pajudėjo iš mirties taško, jiems pavykus prakalbinti V.Tereščenko, su kuriuo, kaip pavyko sužinoti, paskutinėmis savo gyvenimo valandomis bendravo dingusysis, buvusią sugyventinę.

V.Tereščenko/Eitvydo Kinaičio nuotr.

O ši pareiškusi, kad yra įsitikinusi, kad V.Tereščenko yra prisidėjęs prie šio mįslingo dingimo, suvedė su vyresniąja G.Majausko sugyventinės dukra. Ši 14-metė buvo jai išsipasakojusi mačiusi Ričardo P. nužudymą, kuriuo baigėsi eilinė jos mamos, šios sugyventinio ir V.Tereščenko užstalė. Anot šios liudytojos, nusikaltimą matė ir jos dvejais metais jaunesnė sesuo. Vėliau sesės davė parodymus ir teisėsaugininkams.

Ričardo P. sesuo prašo iš teisiamųjų 40 tūkst. eurų moralinio atlygio. „Mes padedame auginti brolio vaikus – reikia šiuos išleisti į mokslus ir padaryti žmonėmis,“ – teigė ji. Apie 8 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems yra pareiškusi ir „Sodra“, suskaičiavusi visas Ričardo P. vaikams, kuriems – tik penkeri bei aštuoneri metai, jau išmokėtas našlaičių pašalpas.

Įžūliai melavo

Anot Audriaus P. motinos, sužinojusi iš kaimyno, kad sūnus išvažiavo pas anksčiau jų kaimynystėje Batniavoje gyvenusį V.Tereščenko, ji taip pat supratusi, kad jis gyvas nebegrįš.

Tačiau, paskambinus V.Tereščenko, šio telefonu, kaip paaiškėjo vėliau, atsiliepęs G.Majauskas tikino, kad jos sūnus esą pas kitus draugus – Klaipėdoje. Netrukus paskambino ir šie, tikindami sūnaus ieškančią motiną, kad jos atžala esą girtas miega.

„Nuo tos daugiau kaip dvejus metus trukusios įtampos susirgau depresija,“ - grindė savo 30 tūkst. eurų ieškinį teisiamiesiems Audriaus P. motina, primindama ir maždaug už mėnesio po sūnaus dingimo sulauktą naktinį skambutį. „Mama gelbėk!“ – šnabždėjo verkdamas skambinusysis. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad tai buvo aukų ieškantis vadinamasis telefoninis sukčius. G.Majauskui ir V.Tereščenko, kuriems gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų, teigė sutinkantys su visais ieškiniais. Nors buvo linkę versti kaltę vienas kitam.

Šokinėjo ant gulinčio

V.Tereščenko, kuriam tai – jau ketvirta akistata su Temide, tikino tik padėjęs G.Majauskui atkeršyti Ričardui P. už tai, kad šis lindo prie jau miegoti nuėjusios užstalės šeimininkės Virginijos Ž. Būdami lauke, jie išgirdo šios pagalbos šauksmą.

Anot V.Tereščenko, jis tik porą kartų trenkęs kumščiu negarbingai besielgiančiam pasikviestam savo draugui į veidą, o po to dar porą kartų panaudojęs elektrošoką, taikydamasis į jo kaklą. Daugiau G.Majauskui pagalbos nereikėjo – esą šis pats užšoko ant konkurento krūtinės ir ant jos šokinėjo.

G.Majauskas prašė, kad teismas remtųsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių esmė – kad atbėgęs į sugyventinės šauksmą, jis sudavė įžūliam svečiui tik vieną smūgį į veidą. O po to jau prasidėjo labiau už jį įsiutusio V.Tereščenko egzekucija Ričardui P. Tokius pačius parodymus tada davė ir Virginija Ž.

G.Majauskas/Eitvydo Kinaičio nuotr.

Įtampa tvyrojo ir teismo narve

G.Majauskas teigė bandęs stabdyti V.Tereščenko, bet šis atsakęs, kad ir jis gali sulaukti tokio paties likimo. O jis savo įnamio bijojo. Ypač išgėrusio, kuomet V.Tereščenko virsdavo labai nervingu. Todėl klusniai vykdė jo nurodymus ir vėliau, padėdamas slėpti nužudytojo kūną.

Anot G.Majausko, iš pradžių jie norėję išmesti palaikus miške, tačiau bijojo pakeliui į jį būti sustabdyti policijos, kuri galėjo patikrinti bagažinę, iš kurios sklido nemalonus kvapas.

Tik šešių klasių išsilavinimą turintis G.Majauskas tapo šnekesnis, tik atskyrus jį nuo V.Tereščenko, su kuriuo jiedu iš pradžių buvo patalpinti į tą patį teismo narvą. Iki tol jis dažniau kartojo, kad nematė, ką darė jo bendrininkas.

Dar vienas nusikaltimas neatskleistas?

Ir pasakodamas apie Audriaus P. nužudymą, V.Tereščenko buvo linkęs dalį kaltės versti G.Majauskui. Esą šis, tada nubėgęs į Virginijos Ž., prie kurios priekabiavo ir neblaivus Audrius P., pagalbos šauksmą, puolė pastarąjį smaugti. Jam atbėgus paskui G.Majauską, Audrius P. jau buvo be sąmonės. O jis esą, sunerimęs, kad pakvipo jau antra žmogžudyste, dėl kurios gali būti įminta ir pirmosios paslaptis, nusprendė inscenizuoti Audriaus P. užpuolimą gatvėje. Todėl atsinešė iš virtuvės peilį ir smogė šiuo gulinčiajam be gyvybės ženklų porą kartų į pilvą. „Bet turbūt jis dar buvo gyvas,“ – galiausiai, susipažinęs su eksperto išvadomis dėl Audriaus P. mirties priežasties, pripažino V.Tereščenko.

Jis neslėpė, kad po to ketino numesti nužudytojo palaikus kur nors gatvėje. Bet Žemuosiuose Šančiuose tai buvo neįmanoma, nes tai būtų tas pats kaip nueiti į policiją ir pasiduoti, todėl reikėjo vežti kitur. Tačiau praėjusį kartą padėjęs automobilį turintis kaimynas buvo išvykęs į užsienį, dėl ko neliko nieko kito, kaip užkasti nužudytąjį garažo duobėje. Tačiau, šis buvo toks sunkus, kad jau prireikė karučio.

G.Majauskas apie Audriaus P. nužudymo epizodą pasakojo kiek kitaip. Esą jis tik laikė, V.Tereščenko liepus, keliu prispaudęs šio svečio, kaklą. Kol V.Tereščenko pats atsinešė iš virtuvės peilį. Nors būsimoji auka ir prašė jo nežudyti.

Anot G.Majausko, po kurio laiko jis Virginiją Ž. palikęs. Tada, jo manymu, kažkas ir padegė šios namus.