Mirtini smalkių spąstai: Kaune viena po kitos fiksuojamos nelaimės, yra ir aukų

Ne išimtis ir šie metai – praėjusią savaitę žiniasklaidoje taip pat nuskambėjo istorija apie šeimos apsinuodijimą Kaune, o vien čia per pastaruosius devynis mėnesius fiksuoti devyni apsinuodijimo smalkėmis atvejai, vienas asmuo neišgyveno.

Specialistai atkreipia dėmesį į klastingą smalkių pavojų ir tai, kad jis aktualus ne tik kietuoju kuru, bet ir dujomis šildomų namų gyventojams. Svarbiausia prevencija, pasak ekspertų – tinkama kaminų ir šildymo įrangos priežiūra bei anglies monoksido nuotėkį fiksuojančių daviklių įrengimas.

Per žingsnį nuo tragedijos

Kaunietė Silvija, sutikusi pasidalyti savo istorija, savo namuose vos per plauką išvengė tragedijos. 

„Tą lemtingą vakarą vonioje suklupo dukra Karilė. Iškvietėme greitąją pagalbą, nors jokio kvapo ar įtarimų, nuo ko galėjo sunegaluoti dukra, mums nekilo“, – pasakoja Silvija. Kaip paaiškėjo, tai buvo apsinuodijimas smalkėmis.

Smalkės yra labai pavojingos – jos gali pažeisti raumenis, tad žmogus, net būdamas sąmoningas, gali nesugebėti savo jėgomis išeiti iš nuodingos patalpos.

„Kitą dieną grįžę iš ligoninės pirmiausia pasikeitėme dujų katilą ir įsirengėme smalkių daviklį“, – apie savo patirtis kalbėjo Silvija.

Smalkės – nepastebimos

Smalkes ekspertai vadina klastingomis dujomis, nes jos bekvapės, beskonės ir bespalvės, žmogus jų nei užuodžia, nei mato. Todėl laiku suprasti, kad patalpoje pasklido šių dujų neturint specialių daviklių – neįmanoma.

„Apsinuodijus smalkėmis žmogaus organizme hemoglobinas tampa nebepajėgus pernešti deguonį. Tad žmogus pradeda jausti deguonies stokos požymius – galvos svaigimą, pykinimą, kol galiausiai prarandama sąmonė. Kaip greitai šie procesai vyksta, priklauso nuo smalkių koncentracijos patalpoje“, – sakė Respublikinės Vilniaus Universiteto ligoninės (RVUL) toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas, gydytojas anesteziologas reanimatologas dr. Robertas Badaras.

Kitą dieną grįžę iš ligoninės pirmiausia pasikeitėme dujų katilą ir įsirengėme smalkių daviklį.

Pasak jo, svarbiausia pagalba smalkėmis apsinuodijusiam žmogui – grynas oras. Tad reikėtų nedelsiant pradaryti langą, o nukentėjusįjį išnešti į gryną orą, pralaisvinti drabužius, kad būtų lengviau kvėpuoti, iškviesti greitąją pagalbą.

Gydytojas priduria, kad sveikam žmogui be specialios įrangos eiti į smalkėmis užterštą patalpą taip pat pavojinga: jeigu dujų koncentracija didelė, galima greitai pačiam apsinuodyti. Tad pirmiausia reikėtų atidaryti duris ar langą patalpoje, siekiant kuo greičiau sumažinti dujų koncentraciją.

Apsinuodijusio žmogaus gydymas, anot toksikologo, priklauso nuo jo būklės. Jeigu žmogus apsinuodija nesunkiai, jam gali užtekti ir tiesiog patekti į gryną orą ir gauti deguonies, o sunkūs apsinuodijimo atvejai gali grėsti ir ilgalaikėmis pasekmėmis – trumpalaikės atminties sutrikimais, neurologine simptomatika.

Pasak RVUL toksikologijos centro vadovo, norintys apsisaugoti nuo apsinuodijimo smalkėmis turėtų arba nuolat prižiūrėti šildymo katilus, įrangą, arba įsirengti anglies monoksido jutiklius.