Nutartį paliko nepakeistą

Pateikdama skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui buvusi teisėja ir parlamentarė jame prašė galimybės pripažinti Seimo veiksmus, kai 2014 metais jai buvo pareikšta apkalta ir priimtas nutarimas panaikinti Seimo nario mandatą, neteisėtais. Tačiau teismas ieškinį atmetė.

Todėl sausio 27 dieną N. Venckienės skundas dėl pastarosios Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties pasiekė Vilniaus apygardos teismą.

„Savo skundu (Vilniaus apygardos teismui, – aut. past.) N. Venckienė nori, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis būtų pripažinta neteisėta. Sprendimas turėtų būti priimtas šiandien arba rytoj“, – ketvirtadienį portalo kauno.diena.lt žurnalistams sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Pasak jos, Vilniaus apygardos teismas galėjo arba atmesti buvusios teisėjos ir parlamentarės skundą, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį bei priimti savo. Tačiau, kaip paaiškėjo penktadienį, nuspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

„Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Pirmos instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su ieškinio priėmimu bei bylos teismingumu, išaiškino ieškovei, jog įgaliojimus apkaltos procese turi dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Paaiškino priežastį

Iš pradžių N. Venckienės skundas buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, tačiau buvo atmestas. Tai portalui kauno.diena.lt patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovė Rimantė Kraulišė.

„Tik Seimas turi įgaliojimus apkaltos proceso tvarka panaikinti Seimo nario mandatą. Civilinio proceso kodeksas nenustato tvarkos nagrinėti Seimo surengtos apkaltos ir jos įforminimo nutarimų teisėtumo klausimą“, – motyvus, kodėl buvo atmestas buvusios teisėjos ir parlamentarės skundas paaiškino pašnekovė.

Kitaip tariant, pasak jos, apkaltos teisėtumo klausimas nėra nagrinėtinas bendrosios ir administracinės kompetencijos teismuose nei pagal Civilinio proceso kodeksą, nei pagal administracinių bylų teiseną.

Siūlė kreiptis į Konstitucinį Teismą

„Ieškovei išaiškinta, jog tokia teisinė situacija, kai teismas atsisako ginti pažeistas teises ar laisves, nesukuria neišsprendžiamo teisės vakuumo, nes kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu jų pagrindu priimtas sprendimas pažeidė asmens konstitucines teises ar laisves“, – detalizavo R. Kraulišė.

Ji pridūrė, jog N. Venckienei buvo pasiūlyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet buvusi teisėja ir parlamentarė pasinaudojo savo teise apskųsti pastarąjį Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismui.

Seimas panaikino mandatą

Primename, kad prieš šešerius metus N. Venckienei buvo surengta apkalta ir 2014 metais birželio 19 dieną priimtas nutarimas dėl jos kaip Seimo narės mandato panaikinimo.

Nutarime buvo skelbiama, jog N. Venckienė nedalyvavo 2013 m. balandžio–lapkričio mėnesiais vykusiuose 64-iuose Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 25-iuose Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose neturėdama tam pateisinamos priežasties. Todėl atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, Seimas nutarė, jog tuometinė Seimo narė N. Venckienė sulaužė priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Lietuvos Konstituciją.