Bandyta nuslėpti?

Kaip jau rašyta, pernai balandį Kauno apylinkės teismas pripažino beveik pustrečių metų jo slenkstį mynusį S. Lemziakovą darbo metu pažeidus viešąją tvarką, nesunkiai sutrikdžius asmens, su kuriuo sukonfliktavo, sveikatą ir sugadinus šio turtą.

Ši byla, kurioje S. Lemziakovas kaltintas per šešiolika minučių padaręs tris nusikaltimus, buvo perduota Kauno apylinkės teismui 2019-ųjų gruodį – po pusmetį užtrukusio ikiteisminio tyrimo.

Tai padaryta paslapčia. Nors šį didelį atgarsį sukėlusį konfliktą, į kurį šis aukštas pareigas užimantis valstybės tarnautojas, prieš tai 33-ejus dirbęs policijoje, įsivėlė viešoje vietoje, plačiai aprašė ne tik Kauno, bet ir šalies žiniasklaida.

53-ejų S. Lemziakovas kaltintas 2019-ųjų gegužės 14-osios rytą prie pašalinių žmonių įžūliai elgęsis Raudondvario plente: kilus konfliktui dėl vairavimo, tyčia vieną kartą dūręs peiliu kitam vairuotojui į šlaunį, padarydamas durtinę-pjautinę žaizdą, po to parvertęs nukentėjusįjį ant variklio dangčio ir viena ranka spaudęs jo kaklą, o kita bandęs suduoti, t.y. sutrikdęs viešąją tvarką, padaręs nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sugadinęs svetimą turtą – įlenkęs variklio dangtį.

Policijos departamentui pranešus apie šį incidentą, S. Lemziakovas teisinosi tramdęs kelių erelį, akcentuodamas, kad šis jau trylika kartų baustas administracine tvarka. Ir pats tada išprovokavo konfliktą bei elgėsi agresyviai, dėl ko jam teko nuo šio kelių chuligano gintis.

S. Lemziakovas nepripažino jam pareikšto kaltinimo ir stojęs prieš teismą. Ir pareiškė, kad duos parodymus tik po visų proceso dalyvių apklausos bei medžiagos peržiūrėjimo.

Sergejus Lemziakovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Nukentėjusiojo versija

Beveik perpus už teisiamąjį jaunesnis nukentėjusysis, beje, bylon sugulusių įvykių metu deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno rajono savivaldybėje, kurioje S. Lemziakovas tebedirba iki šiol, teisme teigė, kad chuliganiškai tada elgėsi šios savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.

Anot pripažintojo nukentėjusiuoju, incidentas įvyko, jam persirikiuojant sankryžoje, kai kažkur skubėjęs teisiamasis bandė jį aplenkti. Ir tai padaręs sustojo, sustabdydamas ir visą eismą. Iš jo gestikuliacijos nukentėjusysis sakė supratęs, kad ir jam reikia sustoti. O tai padarius ir priėjus prie teisiamojo, šis jam pareiškė, kad jis praras teisę vairuoti automobilį, nes viskas nufilmuota.

Nukentėjusiojo teigimu, teisiamasis jam neprisistatė ir nieko apie savo pareigas nesakė. Po savo pareiškimo apsisukęs ir nuėjęs.

Nukentėjusysis neneigė sekęs teisiamajam iš paskos, nes norėjo pažiūrėti vaizdo registratoriaus įrašą, apie kurį šis užsiminė. Tačiau, pasilenkus prie teisiamojo automobilio, šis jam trenkė plaštaka į smakrą. Ir necenzūriškai liepė eiti iš čia. O po to dar ir pastūmė.

Anot nukentėjusiojo, jiems stovint veidu į veidą, jis pajuto netikėtą durį į šlaunį bei pamatė iš šios bėgantį kraują. Ir netrukus nualpo.

Nukentėjusiojo teigimu, po kurio laiko atsigavęs, jis pamatė teisiamąjį, kuriam buvo sakęs, kad ir jo automobilyje yra vaizdo registratorius, prie savo „Audi A4“. Tačiau, puolus link teisiamojo, ketinančio įlįsti į jo automobilį, šis jį sugriebė, parvertė ant „Audi“ variklio dangčio ir pradėjo smaugti.

Anot nukentėjusiojo, pavykus išsilaisvinti, jis puolė ieškoti pagalbos, stabdydamas pravažiuojančius automobilius. Vienam sustojus ir šio vairuotojui beišlipant jam padėti, teisiamasis šiam liepė važiuoti savo keliais, tikindamas, kad nieko neatsitiko. Tada nukentėjusysis teigė nušlubčiojęs greta esančios parduotuvės link. Ir netrukus išgirdo atskubančių policijos, kurią, jo manymu, iškvietė incidento liudytojai, automobilių sirenas.

Nukentėjusysis prašė priteisti iš S. Lemziakovo 13 tūkst. eurų moralinį atlygį. Ir 100 eurų – už jo „Audi“ variklio dangčio įlenkimą, nes 271 eurą už automobilio apgadinimą jam jau sumokėjo draudimas.

Kaltinamojo kontrargumentai

Kaip ir žadėjo, tik po visų liudytojų, kurių buvo 38, apklausos parodymus davęs S. Lemziakovas ir teisme teigė, kad jam pareikštas kaltinimas buvo būtinoji gintis.

Anot S. Lemziakovo, šis incidentas jam skubant darbo reikalais į Raudondvarį Kauno rajono savivaldybei priklausančiu automobiliu „Opel“, pažymėtu specialiais ženklais.

Viskas prasidėjo nuo to, kad netikėtai prieš jį išsuko jokio posūkio nerodęs „Audi“, kurio vairuotojas privertė jį staigiai stabdyti. O po to ėmė nardyti tarp automobilių, savo chuliganišku vairavimu toliau keldamas pavojų. Jis pradėjęs šiuos pažeidimus filmuoti tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi.

Kai po kurio laiko jo ir kelių chuligano automobiliai susilygino, šis jam kažką šaukė, atsidaręs langą ir rodydamas nepadorius gestus, dėl ko išsišokėliui parodyta, kad jo opelyje yra vaizdo registratorius. Tada kelių chuliganas pradėjo jį lenkti, o tai nepavykus – vytis, toliau gestikuliuodamas rankomis.

S. Lemziakovo teigimu, supratęs, kad „Audi“ vairuotojas siekia įvelti jį į konfliktą, jis sustojo, kad šį praleistų. Tačiau išsišokėlis sustojo taip pat ir, iškišęs galvą per langą, toliau plūdosi necenzūriškai bei rodė tokius pačius gestus. Tada, pasak S. Lemziakovo, jis priėjo prie kelių chuligano automobilio, nes, pagal užimamas pareigas, viena iš jo funkcijų – ir viešosios rimties trikdytojų tramdymas. Ir prisistatęs jam pasakė, kad užfiksavo jo pažeidimus ir perduos medžiagą policijai. Oponentas į tai atsakęs, pavadindamas jį gaidžiu ir grasindamas užmušti arba pakarti.

S. Lemziakovo teigimu, supratęs, kad turi reikalų su neadekvačiu asmeniu, norinčiu įvelti jį į konfliktą, jis apsisuko ir jau nueidinėjo, bet pasigirdo: „Palauk!“. Ir netrukus oponentas, iššokęs iš savo automobilio, čiupo jį už striukės atlapų. Tačiau jam pavyko šį nustumti. Tada oponentas pareiškė „pažiūrėsiu, ką tu ten nufilmavai“ ir puolė prie jo opelio. Tačiau jam pavyko priešininką nuo tarnybinio automobilio nustumti. Į ką šis vėl atsakęs keiksmais bei grasinimais. Ir vėl stvėrė jį už atlapų, spirdamas į vieną koją bei bandydamas trenkti galva į nosį. Tačiau jam ir vėl pavyko priešininką nustumti. Ir tada, pasak S. Lemziakovo, jis, įkišęs ranką į kišenę, prisiminė, kad turi joje peilį, skirtą automobilio saugos diržams – gelbėjantis patekus į avariją. Paprastai vežiojasi šį peilį nuosavame automobilyje, bet buvo tada pasiėmęs ir į tarnybinį opelį, nes teko ne kartą pjauti šiuos diržus ir tarnyboje.

S. Lemziakovas teigė išsitraukęs šį peilį ir parodęs jį oponentui, pareikšdamas, kad su juo nesiboksuos, bet, jeigu jis toliau puls, ginsis. Turėjo jis automobilyje – rankinėje ant sėdynės ir savigynai išduotą šaunamąjį ginklą. To nežinojęs oponentas jam atsakęs, kad taip pat turi peilį, ir ėmė artėti prie jo, laikydamas rankas kišenėse.

Grumtynes nutraukė policijai

Anot S. Lemziakovo, kai priešininkas jį griebė, spyrė ir atšoko, jis tespėjo nuleistoje rankoje turėtą peilį atlenkti. Tačiau oponentas, atšokęs ir pasižiūrėjęs į savo koją, ėmė jį kaltinti jam įdūrus. Nors tokiu atveju, S. Lemziakovo įsitikinimu, žaizda priešininko kojoje turėjo būti kur kas baisesnė. O joje matėsi tik įpjova be jokio kraujo. Tačiau oponentas pradėjo lakstyti tarp automobilių, surengęs kažką panašaus į spektaklį ir šaukdamas: „Padėkit!“.

Pasak S. Lemziakovo, tikinusio, kad neturėjo jokio tikslo sužaloti priešininko – tai atsitiko netyčia, prasidėjus šio spektakliui, jis grįžęs prie savo automobilio ir surinkęs telefono numerį 112. O po to pamatęs, kad pagalbos šaukęsis oponentas atsigulė ant asfalto, dėl ko susidarė automobilių spūstis.

Jų vairuotojai per langus klausė, kas čia atsitiko. Tačiau S. Lemziakovas neneigia tik numojęs į šiuos klausimus ranka.

Tačiau netrukus, matydamas, kaip automobiliai apvažiuoja gulintįjį bei signalizuoja, o šis nesikelia, jis pagalvojo, kad galbūt oponentas turi specifinių sveikatos problemų, dėl ko gali būti ir pervažiuotas. Todėl priėjo prie jo, gulinčio ant pilvo, ir, paėmęs už kelnių, juosmens bei striukės, nutempė nuo kelio ir pakėlė.

Po šių jo veiksmų, anot S. Lemziakovo, kurį laiką priešininkas žiūrėjo į vieną tašką. Tačiau netrukus, pamiršęs, kad reikia šlubuoti, vėl šoko ant jo, čiupdamas už striukės.

Sergejus Lemziakovas/Justinos Lasauskaitės nuotr.

Tada, S. Lemziakovo teigimu, jis uždėjo oponentui vieną ranką ant kaklo, o kita lenkė nuo savęs ir stūmė. Tokiomis aplinkybėmis jiedu atsigulė ant priešininko automobilio kapoto, prie kurio šis kelias sekundes buvo prispaustas ir vis bandė suduoti jam ranka. Tačiau netrukus pasigirdo policijos automobilių sirenos.

Pirmąjį raundą laimėjo nukentėjusysis

Kaltinimą S. Lemziakovo byloje palaikiusi prokurorė Jurgita Baltrūnienė siūlė skirti jam 10 tūkst. eurų baudą ir laisvės apribojimą vieneriems metams bei aštuoniems mėnesiams, įpareigojant visą šį laiką nuo 22 iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms be institucijos, kontroliuosiančios, kaip laikomasi skirtos bausmės, leidimo. Prokurorė prašė Kauno apylinkės teismo tenkinti ir visus S. Lemziakovui pareikštus ieškinius pilna apimtimi.

S. Lemziakovo advokatas Julius Jasaitis prašė jo ginamąjį išteisinti, nes tai buvo būtinoji gintis. To paties prašė ir pats teisiamasis.

Bylą nagrinėjusi Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė pernai balandį pripažino S. Lemziakovą padarius visus tris jam inkriminuotus nusikaltimus. Ir skyrė jam vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per vieną mėnesį atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusiojo ieškinys dėl patirtos 100 eurų turtinės žalos tenkintas pilnai. Tačiau dėl neturtinės žalos sumažintas iki 5 tūkst. eurų. Be to, S. Lemziakovas tada įpareigotas per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 500 eurų įmoką ir į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. O iš jo paimtą nusikaltimo metu naudotą peilį teismas nusprendė sunaikinti. Be to, nuspręsta S. Lemziakovui negrąžinti ir dviejų jo teisėtai laikytų revolverių bei pistoleto su šaudmenimis. Jie turi būti perduoti Turto valdymo ir ūkio departamentui – disponavimui savo nuožiūra.

Revančas po devynių mėnesių

Kaip ir tikėtasi, S. Lemziakovo advokatas šį nuosprendį apskundė Kauno apygardos teismui, prašydamas jį pakeisti ir nutraukti šią bylą, konstatuojant, kad jo ginamojo veiksmai buvo būtinoji gintis.

Skundą nagrinėjusi Kauno apygardos teismo teisėjų Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko bei Valdo Vitunsko kolegija įrodymų tyrimo neatnaujino. O šiandien paskelbė naują nuosprendį, kuriuo panaikino teisėjos L. Kymantienės nuosprendį S. Lemziakovui ir jį išteisino, konstatuojant, kad jo veiksmai buvo būtinoji gintis ir šios ribos nebuvo peržengtos.

Po tokios įvykių atomazgos S. Lemziakovui grąžinti ir iš jo po bylon sugulusių įvykių paimti du revolveriai bei pistoletas su šoviniais, kurie iki šiol buvo saugojami Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate. Tačiau peilį, kurį bylon sugulusių įvykių metu turėjo S. Lemziakovas, nuspręsta sunaikinti. O nukentėjusiojo ir Valstybinės ligonių kasos ieškiniai už jam suteiktą pagalbą palikti nenagrinėti.

„Kauno apylinkės teismas fokusavosi į pasekmes, o mes aiškinomės konflikto priežastis. Ir konstatavome, kad jo iniciatorius buvo nukentėjusysis“, – taip po naujo nuosprendžio paskelbimo savo sprendimą motyvavo teisėjų kolegijos pirmininkas A. Remeika.

S. Lemziakovas, kaip ir nukentėjusiojo statusą turėjęs buvęs jo oponentas, Kauno apygardos teismui skelbiant savo sprendimą nedalyvavo. To klausėsi tik portalo kauno.diena.lt žurnalistė ir nukentėjusiojo tėvas. Šis, prieš sprendimo paskelbimą spėjęs patikslinti, kad dauguma jo sūnui inkriminuotų Kelių eismo taisyklių pažeidimų buvo padaryti jam dirbant vilkiko vairuotoju, nubaustas jis ir už konflikto su S. Lemziakovu priešistorę, paliko teismo salę nuleidęs galvą.