Iškalbinga kompanija

Kartu su trimis Kauno gaujų atstovais teisiama Danutė Fedotova – buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė,  įkūrusi kavinę Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Vienas iš minėtų Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų – prieš trylika metų per buitinį konfliktą nušauto jo veterano Algirdo Žemaičio, pravarde Kukas, sūnus Mindaugas. Iš pradžių Kukiukas buvo vežiojamas į šios bylos posėdžius teisme iš Marijampolės pataisos namų, kur atliko 2019-ųjų pabaigoje jam skirtą bausmę už eilinį nusikaltimą. Tačiau 2021-ųjų pabaigoje jau buvo paleistas į laisvę anksčiau laiko.

Mažiau garsūs M.Žemaičio draugai – Edgaras Jurkynas ir Giedrius Matulevičius prieš teismą stojo nesuimti. Kaip ir D.Fedotovai, kuri, remiantis kaltinamuoju aktu, atsilygino šiems savo bendrininkams už V.Vilkausko pagrobimą ir šiam surengtą egzekuciją 200 eurų ir alaus pakuote. Visiems jiems buvo skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Viktoras Vilkauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Remiantis kaltinamuoju aktu, ne vieną pasiturinčią moterį apgavęs tada dar tik septynis kartus teistas V.Vilkauskas 2018 m. rugpjūčio 24 d. prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje buvo jėga įsodintas į pagrobėjų automobilį ir nuvežtas į Kleboniškio mišką. Kartu su E.Jurkynu ir G.Matulevičiumi šiame nusikaltime dalyvavo ir D.Fedotova, siekusi susigrąžinti iš V.Vilkausko 40 tūkst. eurų.

Garsios bylos šešėlis

Ši solidi pinigų suma buvo susijusi su D.Fedotovos apiplėšimu, patekusiu į daugiau kaip prieš pusantrų metų Kauno apygardos teisme baigtą nagrinėti V.Vilkausko bylą dėl naujų šio pagarsėjusio donžuano ir aferisto nusikaltimų.

Remiantis šios bylos kaltinamuoju aktu, D.Fedotovos apiplėšimą, per kurį ji neteko 29 tūkst. eurų, organizavo V.Vilkauskas. Jis pasiūlė jai pigiau nei rinkos kaina pirkti mobiliojo ryšio telefonus, bet galiausiai pasiuntė pas ją ginkluotą savo bendrininką – kitą pagarsėjusį Lietuvos sukčių Alfredą Grigutį.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė sugebėję D.Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, kad, jei ši kreipsis į policiją, pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

Po šio įvykio D.Fedotova ieškojo pagalbos net pas tuometį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką.

Remiantis bylos, pasodinusios į teisiamųjų suolą jau pačią D.Fedotovą, kaltinamuoju aktu, praėjus metams po jos apiplėšimo, nuvežę pagrobtą V.Vilkauską į Kleboniškio mišką, D.Fedotovos bendrininkai jį spardė, daužė kumščiais ir pagaliu. Aukai grasinta ir šaunamuoju ginklu.

Vėliau, atėmus iš V.Vilkausko vardinę rankinę, kurioje liko taip pat nemažai kainuojantis jo mobilusis telefonas ir orinis pistoletas, ir nusegus nuo pagrobtojo rankos prabangų laikrodį, jis nuvežtas į vieną Islandijos plente esantį garažą – pas pagrobėjų pažįstamą automobilių meistrą. Šiam liepus tylėti ir nieko nematyti, V.Vilkauskas buvo nuleistas į garaže įrengtą duobę ir ten kurį laiką laikytas. Vėliau atvežtas į Kauno centrą – Maironio gatvę, kur prie pagrobėjų prisijungė dar ir M.Žemaitis.

Įkalčių pakanka?

Nusprendus, kol V.Vilkauskas surinks reikalaujamą pinigų sumą, bus konfiskuotas jo automobilis „Volkswagen Phaeton“, dar važiuota į lombardą šio įvertinti. Tačiau konsultantas, sužinojęs, kad šis automobilis registruotas Šiaulių banko vardu, teikti paslaugą atsisakė.

Tada V.Vilkauskui liepta skambinti pažįstamiems ir prašyti pinigų. Tačiau tik viena moteris perdavė G.Matulevičiui 170 eurų, todėl vėl grįžta prie minties apie V.Vilkausko automobilio atėmimą. Kaltinamajame akte ši transporto priemonė įkainota 17 tūkst. eurų. Jis tebestovėjo prekybos centro „Savas“ automobilių aikštelėje, iš kurios buvo pagrobtas V.Vilkauskas.

Vėliau šis automobilis rastas sudaužytas Islandijos plente esančiame garaže, kur buvo laikomas ir V.Vilkauskas. Apsistota prie versijos, kad šis „Volkswagen Phaeton“ buvo suniokotas per kažkokį mįslingą eismo įvykį, kurio kaltininkas – ne pats jo savininkas.

Nė vienas iš ketverto, kaltinamo savavaldžiavimu, ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino. D.Fedotova iš viso atsisakė duoti parodymus.

Anot bylą teismui rengusių teisėsaugininkų, kaltinimai D.Fedotovai ir jos bendrininkams grindžiami ne tik V.Vilkausko parodymais, bet ir telefoninių pokalbių įrašais. Tuo metu policija klausėsi su „Agurkiniais“ siejamo M.Žemaičio pokalbių.

Aukštyn kojomis

V.Vilkauskas į šios bylos posėdžius buvo vežiojamas surakintas antrankiais, nes iš pradžių buvo suimtas ir laukė Kauno apygardos teismo nuosprendžio už naujus nusikaltimus, tarp kurių buvo ir D.Fedotovos apiplėšimas: šiuo metu jis atlieka už juos skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, kurią dar nesėkmingai bandė apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui.

Atlydėtas konvojaus į vieną iš D.Fedotovos ir jos bendrininkų bylos posėdžių ir išvydęs žiniasklaidos fotoobjektyvus, V.Vilkauskas slėpė veidą labiau nei kaltinamieji savavaldžiavu. Davęs parodymus, jis prašė leisti daugiau šiame teismo procese nedalyvauti. Tačiau šis V.Vilkausko prašymas buvo atmestas.

Gana neįprastą nukentėjusiojo statusą turintis V.Vilkauskas jokio ieškinio teisiamiesiems nepareiškė. Be to, pranešė policijai apie šį įvykį tik po kurio laiko.

Iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Tačiau vėliau, paaiškėjus, kad tai, kas įvyko, galėjo būti susiję su nukentėjusiojo ir D.Fedotovos verslo santykiais, tyrimas perkvalifikuotas į savavaldžiavimą, naudojant psichinę ar fizinę prievartą. Už šį nusikaltimą gresia areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Ėjimas: D.Fedotova pati pasikvietė žiniasklaidą į Kauno apylinkės teisme nagrinėjamą jos bylą. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Kas meluoja?

Kaltinamieji sutiko duoti parodymus teismui tik po visų liudytojų apklausos.

D.Fedotova proceso dalyviams juos pateikė raštu (surašyta apie 20 lapų). Tačiau paaiškėjo, kad didžioji dalis jos parodymų susiję su bylos įvykių priešistore, t. y.  santykiais su V.Vilkausku, kiek šis buvo jai skolingas. Pareikštus kaltinimus savavaldžiavimu D.Fedotova neigė. Esą ji nėra tokia kvaila, kad vienu metu samdytų „berniukus“, kad šie išmuštų iš V.Vilkausko skolą, ir kreiptųsi pagalbos į policiją, siekdama ją atgauti.

D.Fedotova tikino nieko nesamdžiusi, juo labiau nežadėjusi niekam pinigų už pagalbą atsiimti skolą. Ji net nebuvo Kleboniškio miške, kai, V.Vilkausko teigimu, kiti teisiamieji surengė jam egzekuciją.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė, kad D.Fedotova tada miške buvo. Atvyko į Kleboniškį iš Vilniaus, kai jai paskambino pats V.Vilkauskas, esą inscenizavęs visą šį spektaklį. To jis ėmėsi, neapsikentęs D.Fedotovos grasinimų, kad ši, neatgaudama skolos, kreipsis į policiją. Nusprendęs jai parodyti, kad iš jo skolos reikalauja ir daug rimtesni veikėjai.

Priešpriešinė versija

Anot E.Jurkyno ir G.Matulevičiaus, tądien jie buvo susitikę su V.Vilkausku dėl eilinių darbinių reikalų –  aptarti galimos cigarečių kontrabandos. Šiam reikalui nepavykus, V.Vilkauskas pasiūlė jiems kitą būdą užsidirbti: už spektaklio D.Fedotovai surengimą žadėjo po 2 tūkst. eurų.

Kai V.Vilkauskas jai paskambino, tada jie ir aptarė visą šios inscenizacijos scenarijų, sėdėdami Kleboniškio parke ant suoliuko ir belaukdami, kol D.Fedotova atvyks iš Vilniaus. Tada V.Vilkauskas davęs ir orinį šautuvą, kuriuo, B.Fedotovai atvykus, reikės jam grasinti. Buvo sutarta su E.Jurkynu, kad šis praskels V.Vilkauskui pagaliu pakaušį. Nesmarkiai, tačiau, kad bėgtų kraujas.

Atrodo, tai, ką išvydo atvykusi D.Fedotova, padarė įspūdį, nes po 15 min. ji išvažiavo: tik pakalbėjo su V.Vilkausku apie savo skolą ir neprašė užvažiuoti šiam kartą kitą ir už ją.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi teigė sugebėję D.Fedotovą įtikinti ne tik egzekucijos tikrumu, bet ir tuo, jei ši kreipsis į policiją, pinigų neatgaus nei ji, nei jie.

E.Jurkynas su G.Matulevičiumi tikino, kad M.Žemaitis su šiuo spektakliu Kleboniškyje neturi nieko bendro. Jie susiję tik tiek, kad supažindino E.Jurkyną su D.Fedotova. Beje, tada, kai jie lankėsi jau minėtoje šios kavinėje, įsikūrusioje Valstybės saugumo departamento kaimynystėje, kurioje mėgdavo rinktis buvę jos kolegos – policijos veteranai.

Prisiėmė kaltę ir dingo

Nepripažino jam pareikšto kaltinimo dėl savavaldžiavimo ir M.Žemaitis, jis taip pat neigė turintis ryšį su šia istorija. Esą prisijungė prie E.Jurkyno ir G.Matulevičiaus jau po įvykių Kleboniškio miške, kai šie pakvietė jį po visko pasivažinėti.

Be to, M.Žemaitis tikino, kad sudaužė V.Vilkausko automobilį, atsitrenkęs į kelkraštį. Nors svetimo turto sugadinimu, už tai papildomai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba jos atėmimas iki dvejų metų, šioje byloje, remiantis ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų duomenimis, yra kaltinamas E.Jurkynas.

Ketvirtadienį šioje jau daugiau kaip trejus metus Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje ne pirmą kartą bandyta pradėti baigiamąsias kalbas. Tačiau posėdyje nepasirodė M.Žemaitis: jo advokatas teigė, kad jo ginamajam neįmanoma prisiskambinti nuo trečiadienio, nes telefonas išjungtas.

Teisėjai pasiteiravus prokuroro, ką jis siūlo daryti toliau, šis teigė, kad nepagarbą teismui parodęs M.Žemaitis į kitą posėdį turėtų būti atvesdintas prievarta. Prokurorui pritarė ir V.Vilkauskui, kuris kategoriškai atsisakė dalyvauti šios bylos baigiamosiose kalbose, skirta valstybės advokatė. Ji piktinosi, kad jos planus, kad kuo greičiau baigtųsi ši byla, žludo ir M.Žemaitis, ir D.Fedotova, pastaruoju metu dalyvaujanti teismo posėdžiuose tik nuotoliniu būdu.

Istorija: anksčiau M.Žemaitis buvo vežiojamas į teismo posėdžius iš Marijampolės pataisos namų, iš jų paleistas anksčiau laiko. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Tačiau teisiamųjų advokatai ragino teisėją nepriimti sprendimų, kol nepaaiškės, kas atsitiko M.Žemaičiui. Tačiau nuo prievartinio atvesdinimo į kitą posėdį bent laikinai jį išgelbėjo E.Jurkynas: jis  pareiškė, kad kol kas niekam nereikia nieko daryti, nes jis pats per kelias artimiausias dienas susiras M.Žemaitį ir kitame posėdyje jau bus galima sakyti baigiamąsias kalbas.

Po tokio E.Jurkyno pareiškimo teisėja priėmė sprendimą artimiausias kelias dienas dar pabandyti susisiekti su M.Žemaičiu byloje esančiu jo mobiliuoju telefonu arba elektroniniu paštu. Jeigu tai nepavyks –  spręsti dėl prievartinio jo atvesdinimo į kitą posėdį.