Nubaudė ir savivaldybę

Prieš maždaug pusmetį Kleboniškio miške esančiame sklype pradėjo žvangėti pjūklai. Atsakingos institucijos pateikė išvadas, kad medžiai kirsti nelegaliai, tad už gamtai padarytą žalą teks sumokėti beveik 17 tūkst. eurų baudų.

"Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris atliko neplaninį patikrinimą žemės sklype Kleboniškio g. 8. Jo metu buvo nustatyta, kad neteisėtai iškirsta devyniolika pušų, kurių medienos tūris 37,4 kub. m. Valstybinė miškų tarnyba nebuvo išdavusi leidimų kirsti mišką šioje vietoje", – "Kauno dienai" patvirtino Valstybinės miškų tarnybos direktorius Paulius Zolubas.

Už neteisėtą medžių iškirtimą baudos paskirtos ir medkirčiams, ir Kauno miesto savivaldybei.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai Kleboniškio bendruomenei atsiuntė raštą, kuriame nurodoma, kad už savavališką miško kirtimą be leidimo atsakingam asmeniui skirta 560 eurų bauda. Kirtimo darbus vykdžiusiai įmonei pateiktas ieškinys dėl neteisėtos miškuose padarytos veiklos. Juo reikalaujama atlyginti gamtai padarytą žalą daugiau kaip 9,6 tūkst. eurų.

Miškų tarybos specialistai atkreipė dėmesį, kad dalis medžių buvo iškirsta vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos skyriaus neteisėtai išduotu leidimu. Jį išdavusiam atsakingam asmeniui buvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas ir skirta 45 eurų bauda. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikta pretenzija atlyginti padarytą daugiau kaip 6,6 tūkst. eurų žalą aplinkai.

Prisiėmė kaltę

Kadangi dalis sklypo priklauso miškui, dalis – miestui, situaciją įvertino ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai. Ne miško teritorijoje buvo neteisėtai nukirstas vienas beržas.

"Surašytas administracinių nusižengimų protokolas už neteisėtą želdinių naikinimą. Daugiausia medžių iškirsta miško teritorijoje, todėl ten žalą vertino Valstybinė miškų tarnyba. Į nevalstybinį žemės plotą pateko tik vienas nukirstas medis. Kadangi tas asmuo, kuris vykdė darbus, neturėjo leidimo, už medžių kirtimą skirta 60 eurų bauda. Jis kaltę prisiėmė, todėl teks atlyginti ir 360 eurų už padarytą žalą gamtai", – "Kauno dienai" sakė Kauno agentūros vyriausiasis specialistas Konstantinas Šumskas.

Aplaidumo neįžvelgia

Miškininkai nurodė, kad gamtai padarytą žalą turi atlyginti Kauno miesto savivaldybė, tačiau šios institucijos atstovai tikino, kad dar nėra aišku, ar tikrai iš miesto biudžeto reikės išmokėti daugiau kaip 6,6 tūkst. eurų sumą. Valdininkai laukia detalesnių paaiškinimų.

"Aiškinamės aplinkybes ir rengiame atsakymus bei argumentuotus paaiškinimus į pateiktą pretenziją. Lauksime galutinio Miškų tarnybos sprendimo. Gavę galutinį tarnybos sprendimą, nutarsime, ką daryti", – paklausta, kaip vertina Valstybinės miškų tarnybos išvadas, bandė aiškinti savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė.

Ji teigė, kad leidimas išduotas pagal sklypo valdytojo prašymą, pateikus atliktą želdinių inventorizaciją, kurioje numatyta kirsti penkiolika pušų ir po vieną robiniją bei liepą.

"Želdinių inventorizaciją atliko dendrologas Robertas Mirinas, kuris nustatė, kad pušys ligotos, dalis medžių viršūnių buvo nudžiūvusios. Leidimas, kurį išdavė Aplinkos apsaugos skyrius, išduotas išskirtinai pašalinti tik sausas pušis, jokiam sveikam medžiui kirsti leidimas nebuvo suteiktas. Už sveikų pušų iškirtimą turėtų atsakyti kirtimo darbus atlikę kirtėjai", – tikino R.Savickienė.

Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotoją suklaidino tvora, kurios valstybiniame miške negalėjo būti, todėl keletas valstybinėje miškų žemėje augusių medžių buvo pažymėti.

"Kauno dienai" paklausus, ar savivaldybė neįžvelgia leidimą išdavusio specialisto aplaidumo, bandyta teisintis, esą leidimai galėjo būti išduoti per klaidą, supainiojus valstybinio miško ir savivaldybei priklausančias teritorijas.

"Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotoją suklaidino tvora, kurios valstybiniame miške negalėjo būti, todėl keletas valstybinėje miškų žemėje augusių medžių buvo pažymėti. Atkreipiame dėmesį, kad leidimas išduotas tik ligotoms, saklio pažeistoms pušims", – kolegą teisino Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

Pasak jos, Kleboniškio g. 8 žemės sklypą dabartinis naudotojas 2005 m. iš valstybės išsinuomojo iki 2056 m. Kadangi dalis teritorijos nepriklauso miestui, ji negalinti spėlioti, ką planuojama su juo padaryti.

"2,29 ha ploto valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas dviem asmenims. Apie planus geriausiai galėtų pasakyti žemės nuomininkai. Žemė priklauso valstybei, todėl savivaldybė šioje vietoje nelabai ką gali padaryti", – sakė R.Savickienė.

Tvoros privalo nelikti

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viešųjų ryšių atstovė Ligita Luščiauskaitė "Kauno dienai" teigė, kad valstybinį mišką juosianti tvora turi būti nuardyta.

Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas atliko patikrinimą Kleboniškio g. 8 sklype. Jo metu buvo nustatyta, kad sklypas aptvertas vielos tinklo tvora ant betoninių stulpų, kurios bendras ilgis apie 310 m, aukštis žemiausiame taške apie 1,40 m, aukščiausiame – apie 1,70 m.

"Statytojui yra surašytas privalomasis nurodymas pateikti dokumentus, susijusius su tvoros statyba. Neįvykdžius privalomojo nurodymo, bus taikomos administracinio poveikio priemonės, numatytos Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje, t.y. bauda nuo 60 iki 600 eurų. Departamentas taip pat kreipėsi į Valstybinę miškų tarnybą prašydamas atlikti patikrinimą vietoje ir pateikti informaciją, kokia tvoros dalis metrais patenka į miško teritoriją", – aiškino VTAPSI specialistė.

Nori susidraugauti?

Kleboniškio seniūnaitis Valdas Levinskas pasakojo, kad nemažą sklypą Kleboniškyje išsinuomoję asmenys buvo atėję pasikalbėti. Jie neslėpė savo planų tarp medžių įsprausti kotedžų, todėl tikėjosi bendruomenės supratimo.

Aš jiems pasakiau, kad bendruomenė tikrai nieko nepasirašys, nes čia medžius pjauna, piktina žmones, todėl negali būti jokių bendradarbiavimų ar draugysčių.

"Buvau su jais susitikęs, bet pas juos kažkokie dokumentai buvo užstrigę. Aš jiems pasakiau, kad bendruomenė tikrai nieko nepasirašys, nes čia medžius pjauna, piktina žmones, todėl negali būti jokių bendradarbiavimų ar draugysčių. Tame sklype jie nori statyti kažkokius namus, tad minėjo, kad kai suderins projektus, informuos ir mus", – apie susitikimą su sklypo nuomininkais kalbėjo seniūnaitis.

V.Levinskas susitikimo metu sužinojo, kad nuomininkai ketina atskirti žemės sklypus. Jie aiškino, kai išsinuomojo žemę, esą nežinojo, kad dalis teritorijos priklauso Kauno miesto savivaldybei, dalis – valstybei. Jei sklypai bus atskirti, valstybės teritorijoje esančiame miške jokios statybos nevyks, o namai bus statomi savivaldybei priklausančioje dalyje. Šio žemės sklypo paskirtis nėra miškas, todėl teisiškai jie gali vykdyti statybas.

"Miško paskirties nepakeis, tai neįmanoma. Tačiau buvo beprasmiška pjauti medžius, jei vis tiek negalėsi pakeisti žemės paskirties. Jie dabar atsiskirs tuos sklypus ir statys tik ten kur galima. Kiek jie svarsto ten namų statyti, tikrai nežinau, nes jie nepasakė, tačiau, manau, kad jie statys tiek, kad jiems finansiškai apsimokėtų", – svarstė Kleboniškio seniūnaitis.

Nuomininkai Kleboniškio bendruomenės atstovui aiškino, kad medžius esą išpjovė per klaidą. Seniūnaitis svarstė, gal tikėjosi, kad pastačius namus ne valstybinės žemės plote, miško medžiai neužstos saulės. Tačiau jis tik spėliojo ir aiškios medžių kirtimo priežasties nežino.

V.Levinskis pakomentavo ir Valstybinės miškų tarnybos sprendimą pretenzijas dėl žalos atlyginimo surašyti Kauno miesto savivaldybei. Anot jo, išeitų, kad už gamtos sunaikinimą mokesčių mokėtojai sumokėjo du kartus.

"Buvo išpjautas valstybinis miškas, tai yra mūsų visų turtas. Miškų tarnyba pateikė pretenziją savivaldybei, tad vėl iš mokesčių mokėtojų kišenės turės būti atlyginta žala. Tai nėra logiškas sprendimas", – stebėjosi V.Levinskas.

Vienas Kleboniškio g. 8 sklypo nuomininkų lažybų bendrovės "Top Sport" savininkas G.Staniulis susidariusios situacijos pakomentuoti nepanoro. Jis "Kauno dienai" sakė, kad yra išvykęs, todėl negali kalbėti ir išjungė telefoną.

Pjovė per šventes

"Kauno diena" primena, kad Kleboniškyje medžius pradėta pjauti rugpjūčio viduryje. Kleboniškio gyventojai pasakojo, kad medkirčiai į mišką kojas įkėlė dar rugpjūčio 15 d., per Žolinės šventę. Iš pradžių gyventojai svarstė, kad kažkas iš kaimynų laisvą dieną kieme malkas pjauna, tačiau, pjūklams žvangėti nenustojus, kilo nerimas, kuris greitai peraugo į didelį šoką. Vietos gyventoja Ilona (tikrasis vardas ir pavardė žinomi) pasakojo, kad medkirčiai siautėjo net kelias dienas.

"Tiesiog žado netekau. Sveiką pušį darbininkai nupjovė per maždaug dešimt minučių ir keliavo toliau. Jie čia apie 20 pušų nupjovė", – kalbėjo moteris.

Ji pasakojo, kad iš pradžių pati su dar keliais kaimynais bandė stabdyti pjovimo darbus, tačiau pastangos buvo bergždžios, teko kviesti policiją. Pjūklai nurimo, tačiau labai trumpam.

"Kitą dieną nuo 7 val. ryto tie murziai vėl pjovė. Tuomet kviečiau ne tik policiją, bet ir aplinkosaugininkus, miškininkus. Iš pradžių jie tyčiojosi ir manęs, bet sutikę atvažiuoti, susiėmė už galvų, sustabdė darbus ir ėmė skaičiuoti kritusias pušis", – apie užvirusį chaosą pasakojo Ilona.

Tąkart Kleboniškyje apsilankę "Kauno dienos" žurnalistai pastebėjo, kad teritorijoje medžiai buvo iš eilės išguldyti. Jie buvo pažymėti, tačiau nupjauti medžiai neatrodė sergantys. Balti kamienai išdavė, kad nuo pjūklų krito ir sveikos pušys.