Net ir už grotų siautėjančiam Gestapui – dar vienas Temidės kirtis: teks kalėti ilgiau Pereiti į pagrindinį turinį

Net ir už grotų siautėjančiam Gestapui – dar vienas Temidės kirtis: teks kalėti ilgiau

2026-10-20 15:02

Jau penktą dešimtį įpusėjusio ir recidyvistu pripažinto Pauliaus Navicko, pravarde Gestapas, prilipusia jam po nusikaltimo, sukrėtusio Lietuvą prieš beveik 32-ejus metus, biografijoje ne per seniausiai atsirado dar vienas teistumas. Šį kartą – už nusikaltimus, padarytus atsidūrus kalėjime.

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

<span>Net ir už grotų siautėjančiam Gestapui – dar vienas Temidės kirtis: teks kalėti ilgiau</span>
Net ir už grotų siautėjančiam Gestapui – dar vienas Temidės kirtis: teks kalėti ilgiau / Regimanto Zakšensko nuotr. / DI montažas

Nesutramdomas kalinys

Ir tai – jau trečias per nepilnus dvejus metus P. Navickui paskelbtas teismo nuosprendis. Nors pirmąjį jis išgirdo, jau būdamas 44-erių.

Kaip jau rašyta, šioje byloje šis skandalingas kaunietis kaltintas dviem išpuoliais, surengtais pernai gruodį Kauno kalėjimo padalinyje A. Mickevičiaus gatvėje. Ten jis buvo laikomas suimtas po to, kai 2025-ųjų liepą pasiekė dar vieną kriminalinį rekordą – vėl pradėjo plėšikauti Kauno gatvėse vos už šešių dienų po paleidimo iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, kur atliko jam skirtą bausmę už ankstesnius devynis nusikaltimus, kuriuos spėjo įvykdyti per du mėnesius nuo išleidimo iš psichiatrijos ligoninės gydytis ambulatoriškai.

Remiantis kaltinamuoju aktu, 2025-ųjų gruodžio 21-osios vakare P. Navickas, apimtas nesuvaldomo įsiūčio, sudaužė kameros klozetą bei šiukšlių kibirą bei sulaužė spintelę. Ir šis jo siautėjimas, pasibaigęs kalėjimo turto sugadinimu, įvertintas beveik 242 eurais, konstatuojant, kad nusiaubta kamera tapo netinkama kalinių laikymui. O po šio išpuolio perkeltas į bausmės izoliatorių, jis kitos dienos rytą šį padegė, sukeldamas pavojų kitiems kaliniams bei kalėjimo darbuotojams, nes dūmai pasklido po visą koridorių. Pastarasis jo išpuolis taip pat teisiškai įvertintas, kaip tyčinis svetimo turto, tik jau nedidelės vertės, sugadinimas ar sunaikinimas visuotinai pavojingu būdu. Kol dūmus pajutę kalėjimo darbuotojai likvidavo šį beįsiplieskiantį gaisrą, spėjo aprūkti ir kameros siena, ir grindys, t.y. padaryta apie 50 eurų žala.

Vertė kaltę prižiūrėtojams

Ikiteisminio tyrimo metu P. Navickas savo kaltę pripažino, tačiau buvo linkęs ja dalytis su kalėjimo darbuotojais.

Vienu atveju šie esą jam nedavė du vakarus iš eilės vaistų, be kurių jis negali užmigti. Nors neatmetė, kad galimai ir pats praleido registraciją pas gydytoją, dėl ko jam minėti vaistai nebuvo pratęsti. Be to, P. Navickas teigė protestavęs, kad yra laikomas vienoje kameroje su asmeniu, su kuriuo konfliktavo dar atlikdamas bausmę Pravieniškėse. O kitu atveju jis sakė tiesiog sušalęs ir norėjęs pasišildyti, nes vilkint tik šortus su džemperiu jam buvo bausmės izoliatoriuje šalta.

Ir po šių išpuolių P. Navickas, praleidęs nemažą dalį gyvenimo psichiatrijos ligoninėse, kol konstatuota, kad gydymas davė rezultatų, vėl parodytas teismo psichiatrui. Ir pastarasis po ambulatorinės ekspertizės vėl konstatavo, kad, nors šis skandalingas kaunietis ir turi tam tikrą psichikos sutrikimą, jis gali suprasti savo veiksmus bei šiuos valdyti ir stoti prieš teismą bei atlikti jo skirtą bausmę.

Prisiekti, kad nemeluos, nereikėjo

Pirmasis šios bylos posėdis Kauno apylinkės teisme buvo suplanuotas rugpjūčio viduryje. Tačiau jo baigtį tada lėmė tai, ko dar turbūt šiame teisme nėra buvę, – į šį posėdį antrankiais surakintas P. Navickas, šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus kalėjime, buvo konvojaus pareigūnų atneštas. Toks sprendimas priimtas dėl jo sveikatos būklės. Ji tapo priežastimi šį posėdį atidėti.

Antrasis šios bylos posėdis, suplanuotas po mėnesio, jau įvyko. Ir jame P. Navickas taip pat pilnai pripažino jam pareikštą kaltinimą ir davė teismui parodymus, kurių esmė – kad minėtais išpuoliais Kauno kalėjime jis tik kovojo už save, nes, „kol nieko nepadarai, į tavo prašymus niekas nereaguoja“. Anot P. Navicko, šį metodą jis jau išbandė ir Alytaus kalėjime.

Tiesa, jo parodymai ne kartą nesutapo su išpuolių metu dirbusių kalėjimo prižiūrėtojų parodymais. Tačiau, remiantis mūsų įstatymais, teisiamiesiems prisiekti, kad jie nemeluos, už ką taip pat gali būti nubausti, nereikia.

P. Navickas teisme pasakojo, kad per tą šventinį laikotarpį, kai viskas įvyko, jam sunkiai sekėsi prisikviesti prižiūrėtojus, kad šie atneštų vaistų. Nepadėjus barškinimui į kameros duris, teko net spardyti grotas. Kol galiausiai maždaug po valandos pasirodę prižiūrėtojai nusprendė jį vesti į kitą kamerą, į kurią jis atsisakė eiti, nes ten buvo asmenys, su kuriais jis konfliktavo dar Pravieniškėse. Nepaisant to, jis vis tiek buvo į šią kamerą uždarytas, dėl ko apimtas psichozės pradėjo viską laužyti ir daužyti. O po to jau buvo uždarytas nakčiai į rūsyje esantį baudos izoliatorių, kuriame prirakintas prie radiatoriaus. Tačiau sušalęs, be to, pradėjus trūkti oro, nes ši patalpa – be langų, kito būdo, kaip prisišaukti pagalbą, nerado – tik šiukšlių, kurios buvo aplink jį, padegimą. Esą tarp jų aptiko ir degtuką. Nors gaisrą užgesinęs prižiūrėtojas teigė radęs tada P. Navicko kišenėje žiebtuvėlį. Be to, minėta patalpa – ne tik su langu, bet joje buvo ir lova-gultas su patalyne. O kameroje, kurioje P. Navickas viską išdaužė, esą protestuodamas prieš šios kaimynus, jis buvo tada vienas.

Iškalbinga teisinė aritmetika

Nagrinėjant šią P. Navicko bylą, kaip ir dvi ankstesnes, buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, konstatuojant, kad jis kaltę pripažįsta, nors turbūt jau galima teigti, kad jis tiesiog prisitaikė prie mūsų įstatymų, tokiais atvejais leidžiančių trečdaliu sumažinti skirtą bausmę.

Kaltinimą palaikęs prokuroras Andrius Brasas siūlė skirti P. Navickui už kameros nuniokojimą pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę, o už baudos izoliatoriaus padegimą, kuris dėl padarytos nedidelės žalos vertinamas, kaip baudžiamasis nusižengimas, – griežčiausią už jį numatytą bausmę – 45 parų areštą. Tačiau subendrinus šias bausmes, skirti galutinę – pusantrų metų įkalinimą, pridedant jį prie penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, skirtos šį pavasarį P. Navickui už jau minėtus apiplėšimus, vos paleidus jį iš Pravieniškių, bei pripažįstant recidyvistu.

Bylą nagrinėjęs teisėjas Dominykas Rusonis prokuroro prašymą tenkino pilnai, skirdamas 46-erių P. Navickui pusantrų metų įkalinimą. Tačiau dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ši bausmė sutrumpinta trečdaliu, pasiunčiant P. Navicką už grotų vieneriems metams. Ir pridėjus šią bausmę prie P. Navicko šiuo metu atliekamos penkerių metų laisvės atėmimo bausmės, ji tapo įkalinimu šešeriems metams. Tiesa, suskaičiavus, kiek laiko P. Navickas buvo ankstesnėje byloje suimtas iki nuosprendžio, ir laiką, kurį jis išbuvo už grotų jau po minėto nuosprendžio, iš minėto įkalinimo šešeriems metams reikėtų išskaičiuoti vienerius metus ir tris mėnesius.

Be to, šį nuosprendį P. Navickas dar gali apskųsti. Nors ankstesnių dviejų Kauno apylinkės teismo nuosprendžių, paskelbtų jam pastaraisiais metais, kuriuose, kaip jau užsiminta, taip pat buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas, jis neskundė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų