Svertai įtariamiesiems

Dažniausiai tyrimai nutraukiami, nes nepavyksta paneigti įtariamųjų versijų apie turto kilmę. "Įtariamieji turto įgijimą dažnai grindžia giminaičių, dažniausiai artimųjų, turėtomis "viso gyvenimo santaupomis", – pastebi Generalinės prokuratūros atstovai. Pagal teismų praktiką, "savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pakankamas kaltumui nustatyti".

Baudžiamojo kodekso straipsnis dėl neteisėto praturtėjimo ne vienus metus vegetavo. Valstybinį kaltinimą palaikantys prokurorai atsitrenkdavo į įtariamųjų užnugariu tapusiais dosniais giminaičiais ir tai, kad visos byloje atsiradusios abejonės, paprastai, priskiriamos įtariamojo naudai.

Konstitucinis Teismas prieš porą metų paskelbė išaiškinimą ir pažymėjo, kad baudžiamojo kodekso neteisėto praturtėjimo straipsnyje numatytas teisinis reguliavimas taikomas tik tokiems atvejams, kai didesnės negu 500 MGL (18 830 eurų) vertės turtą asmuo nuosavybes teise įgijo ne anksčiau nei 2010 m. gruodžio 11 d.

Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad tais atvejais, kai asmuo tokį turtą įgijo iki šio straipsnio įsigaliojimo ir turėjo jau po jo įsigaliojimo, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Ilgi tyrimai

Skaičiuojama, kad tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo užtrunka apie 2–3 metus. Tai priklauso nuo teisinės pagalbos pavedimų, o jų gali būti ne vienas. Vienu iš daugelio pavyzdžių galėtų būti Kauno apygardos prokuratūroje vykstantis ikiteisminis tyrimas dėl galimai neteisėto Audronės Zabulienės praturtėjimo.

Po Valstybinės mokesčių inspekcijos gauto mokestinio tyrimo rezultatų kilo abejonė, ar su niekur nedirbančiu sutuoktiniu gyvenanti moteris galėjo užgyventi tokių gausybių. Tikrinant gautą informacija, prokurorams teko kreiptis dėl teisinės pagalbos į Rusiją. Ir nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2016 m.,  prognozuoti jo baigties niekas nesiryžtų.

VMI specialistai mokestinio tyrimo metu, įvertinę 2009–2013 m. gautas sutuoktinių pajamas, paskolas, dovanas, patirtas išlaidas bei tikrinamojo laikotarpio pradžioje bei pabaigoje turėtą piniginių lėšų likutį banke ir ne banke, nustatė, kad Zabulių patirtos išlaidos viršijo teisės aktų nustatyta tvarka apmokestinamas pajamas.

Pagal bankų pateiktus išrašus nustatyta, kad sutuoktiniai mokestinio laikotarpio pabaigai turėjo apie 97 tūkst. litų banke. VMI suskaičiavo ir ankstesnį sutuoktinių finansinį laikotarpį. Iš to matyti, kad 2004 ir 2008 m. jų patirtos išlaidos viršijo pajamas beveik 88 tūkst. litų.

Tačiau pagrįsti išlaidavimui sutuoktiniai aiškina turėję 414 tūkst. litų ne banke. Zabuliai mokestinio laikotarpio patikrinimo pradžiai turėtą pinigų sumą grindžia nuo 1979 m. gautomis pajamomis. VMI specialistų vertinimu, mažai tikėtina, kad per 30 metų sutuoktiniai būtų išsaugoję gautas pinigines lėšas.

Šiuo atveju kartojasi ir anksčiau teisėsaugos pastebėti įtariamųjų pasiteisinimai neva lėšos kadaise gautos iš krikštatėvio, pardavus butą Kaune, žemės sklypą su gyvenamuoju namu Kauno rajone, pajamos už plytas gautos nugriovus kolūkio daržinę ir panašiai.

Tyrimų eiga išsigrynino

Kauno apygardos prokuratūros kontroliuojamoje teritorija situacija dėl neteisėto praturtėjimo ikiteisminių tyrimų niekuo nesiskiria nuo tendencijų šalyje. 2018 m. buvo pradėti septyni ikiteisminiai tyrimai. 2018-ųjų pabaigoje Kauno apygardos prokurorai vadovavo penkiolikai ikiteisminių tyrimų. Kauno apygardos prokuratūros duomenimis, kaltinamuoju aktu baigti vos du, o dvylika tyrimų buvo nutraukti.

"Įtariamieji turto įgijimą dažnai grindžia giminaičių, dažniausiai artimųjų, turėtomis "viso gyvenimo santaupomis".

"Tam, kad galėtume įvertinti, ar neteisėtai praturtėta, reikia visų duomenų apie gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Jei išlaidos viršija pajamas, jau galima įtarti esant neteisėtam praturtėjimui. Vėliau tyrimo eigoje aiškinamasis apie asmens verslą, mokėtus ar nemokėtus mokesčius. Tačiau tai jau kiti nusižengimai – tokie kaip apgaulinga buhalterinė apskaita", – pastebi Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vingaudas Rinkevičius.

Prokuroras patvirtino, kad Konstitucinio teismo išaiškinimo daug kas laukė, tačiau po jo išaiškinimo mažai kas pasikeitė. "Teisme rėmiausi kone identiška Konstitucinio teismo išaiškinta byla, tačiau niekas neatsižvelgė", – patirtimi pasidalijo prokuroras.

Nepaisė išaiškinimo

Prokuroras V.Rinkevičius priminė 65 m. kauniečio Vytauto Gudaičio turtų teisminį narpliojimą. Kadangi nuosprendis jau įsiteisėjęs, prokuroras sutiko analizuoti šią bylą. VMI buvo nustačiusi, kad V.Gudaičiui realiai gautų pajamų ir deklaracijose nurodytų pajamų neatitikimą – kauniečiui buvo priskaičiuoti net 8,154 mln. eurų bendro dydžio pajamų ir privalomojo sveikatos draudimo mokesčiai. Buvo tikrinamas 2006–2011 m. kauniečio veiklos laikotarpis.

VMI ne tik nurodė pensininkui sumokėti šią sumą, bet 2015 m. liepą skyrė jam 2,36 mln. eurų administracinę baudą. Pagal tikrintojų apskaičiavimus, bendros jo finansinės prievolės valstybei viršijo 10 mln. eurų.

Žemesnės instancijos teismas buvo pripažinęs kaltu ir nusprendė konfiskuoti iš jo 2 mln. 395 tūkst. eurų, be to, skyrė 18,8 tūkst. eurų baudą. V.Gudaitis skundė tokį teismo sprendimą ir iš balos išlipo sausas – byla dėl neteisėto praturtėjimo buvo nutraukta.

"Bauda buvo paskirta už mokesčių nemokėjimą. Teismas traktavo, kadangi tai tas pats turtas ir administracinė nuobauda jau skirta, todėl pripažinus neteisėtą praturtėjimą būtų prilyginta dvigubam baudimui. Kaip žinia, du kartus už tą patį pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus nebaudžiama", – paaiškino prokuroras.

V.Rinkevičius neabejoja, kad, pagal išaiškinimą, administracinė bauda turėjo būti naikinama ir kaltinamasis turėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, tačiau tai buvo ignoruota. Ir nors jau buvo Konstitucinio teismo išaiškinimas, tačiau Aukščiausiasis teismas vadovavosi kitais kriterijais.

"Teismai į šias bylas vis dar žiūri skeptiškai. Jie parašo kone šablonu tapusią frazę – "yra duomenų, kad padaryta nusikalstama veika, tačiau apkaltinamajam nuosprendžiui surašyti duomenų nepakanka", – teismų mėgstamą frazę citavo prokuroras.

Neatmetama, kad teismai į šitą straipsnį skeptiškai žiūri todėl, jog neteisėtą praturtėjimą priskiria labiau civiliniams reikalams. Jau ne vienus metus žlungant daugumai neteisėto praturtėjimo bylų, Seimas ėmė svarstyti projektus, kuriuo būtų sukurtas naujas institutas – turto civilinis konfiskavimas.

Įstatymo projekte numatyta galimybė konfiskuoti asmens turtą, jeigu jis kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, priklauso nusikalstamoms grupuotėms. Taip pat konfiskuoti turtą būtų galima, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų. Kritikai sako, kad siūlomos priemonės gali paminti nuosavybės neliečiamumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisės į gynybą principus.

Bedarbė turtuolė

Precedentu neteisėto praturtėjimo labirintuose tapo kaunietės Ritos Petravičiūtės byla. Mirusio Kauno čigonų barono Valdo Aleksandravičiaus duktė R.Petravičiūtė buvo pripažinta kalta baudžiamojoje byloje dėl neteisėto praturtėjimo.

Teisėsauga ja susidomėjo, kai prie moters namų E.Ožeškienės gatvėje su dideliu kiekiu heroino buvo sulaikyta teisiamosios motina T.Matusevičienė. Bute per kratą rasta 15 tūkst. litų. Tada pradėta aiškintis, ar T.Matusevičienės dukters turtas įsigytas už teisėtai gautas lėšas.

R.Petravičiūtė niekur nedirbo, vaikus augino už socialines pašalpas. 2008 m. ji už butą sumokėjo beveik pusę milijono litų. R.Petravičiūtei teisme nepavyko įrodyti, kad butas buvo pirktas už teisėtai gautas lėšas.

Ji aiškino, kad dalį pinigų surinko pardavusi mirusio tėvo jai paliktus aukso dirbinius. Kitą dalį pinigų esą jai padovanojo svečiai, dalyvavę vestuvėse. Mat vestuvėse dalyvavo apie 250 žmonių, jie dovanojo jauniesiems aukso monetų, papuošalų ir pinigų. Esą dar dalį pinigų skolinosi iš giminaitės grynaisiais.

Kauno teismo nuosprendžiu moteriai buvo skirta beveik 19 tūkst. eurų bauda ir nurodyta valstybės nuosavybėn perduoti miesto centre, E.Ožeškienės gatvėje, esantį 114 kv. m ploto butą.

Tačiau po Konstitucinio teismo išaiškinimo, kad įstatymas negali būti taikomas atgaline tvarka, Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį panaikino apkaltinamąjį nuosprendį kaunietei R.Petravičiūtei, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R.Petravičiūtė buvo išteisinta dėl neteisėto praturtėjimo.

Agurkas praslydo

2014 metais prokurorams teko susitaikyti su pralaimėjimu įrodinėjant neteisėtą praturtėjimą Sauliaus Velečkos, gerai žinomo Agurkinių grupuotės vadeivos, byloje. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai įsitikinę, kad Agurkinių vadas brangius papuošalus galėjo įsigyti iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, todėl siekė juos konfiskuoti valstybės naudai.

VMI duomenimis, per 2001-2011 metų laikotarpį S.Velečkos išlaidos viršijo beveik 560 tūkst. litų. Agurko žmonos išlaidos viršijo 220 tūkst. litų. Kadangi sutuoktiniams toks pinigų trūkumas nesutrukdė įsigyti trijų BMW markės automobilių, dviejų motociklų ir prabangių juvelyrinių papuošalų, tyrėjai šiuos turtus laikė įsigytus už neteisėtas gautas pajamas, o tai vadinama neteisėtu praturtėjimu.

Teisme liudiję S.Velečkos bendrai sunkiai galėjo pasakyti, kuo tiksliai verčiasi jų bičiulis. Dažniausiai buvo apsiribojama žodžiais: perpardavinėjo automobilius, už palūkanas skolino pinigus. Esą taip Agurkinių gaujos lyderis pelnėsi pragyvenimui.

S.Velečka buvo išteisintas dėl neteisėto praturtėjimo.

Teismas pabrėžė, kad ne kaltinamųjų reikalas įrodinėti, o prokuroro rūpestis yra įrodyti, kad teisiami žmonės pinigus uždirbo nusikalstamu būdu. Tokį išaiškinimą pateikė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 15 teisėjų plenarinė sesija išaiškino, kad "savininko nesugebėjimas pagrįsti turimo turto teisėtomis pajamomis savaime nėra pagrindas kaltumui nustatyti".