Notarės įtariamos dalyvavus aferoje: viena jų kaltinama padėjus anūkui pasinaudoti močiutės liga

Nematė ar nenorėjo matyti?

Mažajai bendrijai, kurios veiklos sritis – nekilnojamasis turtas, vadovaujančiam 37-erių Edvinui Abraičiui tai bus jau trečioji akistata su Temide. Tiesa, jau turimi du teistumai dėl polinkio smurtauti atsirado jo biografijoje po įvykių, už kuriuos su juo bus teisiamos ir notarės.

Viena iš jų, Genutė Poškaitienė, tebedirba viename Jonavos rajono notarų biure. Ji kaltinama patvirtinusi savo parašu ir antspaudu neveiksnios E.Abraičio močiutės generalinį įgaliojimą šiam anūkui disponuoti jos piniginėmis lėšomis ir nekilnojamuoju turtu. G.Poškaitienė kaltinama taip pasielgusi dėl neatsargumo, nes nepatikrino, ar senolė supranta, ką daro. Nors, bylą teismui rengusių teisėsaugininkų duomenimis, ji buvo atvežta į šios notarės biurą tą 2016-ųjų kovo pavakarę šį susitikimą organizavusio E.Abraičio, turėjusio išankstinį tikslą užvaldyti močiutės turtą, ką tik išrašyta iš slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės. O šioje ji atsidūrė po kelių savaičių gydymo specialiosios paskirties ligoninėje. Į pastarąją ją pristatęs, o vėliau ir į slaugos ligoninę pervežęs anūkas, žinodamas ir tai, kad dėl sveikatos būklės močiutei nustatyta nuolatinė slauga pagal specialiuosius poreikius, visa tai nutylėjo.

Viskas baigėsi tuo, kad E.Abraitis su minėtu generaliniu įgaliojimu per beveik penkerius metus savo naudai apgaule vienas iš visos giminės užvaldė močiutei priklausiusį didelės vertės turtą – apie 69 tūkst. eurų.

Už sukčiavimą, apgaule įgijant didelės vertės turtą, Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Kaltės nepripažįsta

Be to, E.Abraitis, kuriam už jau minėtus fizinio skausmo sukėlimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejus, tapusiais pirmaisiais teistumais jo biografijoje, buvo skirtas tik laisvės apribojimas, dar kaltinamas ir du kartus suklastojęs kitus su neveiksnia savo močiute susijusius dokumentus.

Kitą dieną po aferos notarės G.Poškaitienės biure - suklastojęs ilgalaikės močiutės globos sutartį, pasirašydamas už ją, ir šią sutartį pateikęs Kauno miesto savivaldybės Socialinių paslaugų skyriui. O paskui tokiu pačiu būdu suklastojęs ir močiutės pareiškimą „Sodrai“, kurį pateikė socialiniam darbuotojui.

Maksimali bausmė, kuria Baudžiamasis kodeksas grasina už dokumentų klastojimą, – laisvės atėmimas iki trejų metų. Tačiau E.Abraitis nepripažįsta nė vieno jam inkriminuojamo nusikaltimo. Pavyzdžiui, jis linkęs įrodinėti, kad naudojosi močiutės turtu teisėtai – pagal notarės patvirtintą generalinį buvusios jo savininkės įgaliojimą.

Mįslingi notarių vaidmenys

Savo kaltės nepripažįsta ir notarė G.Poškaitienė, kaltinama tarnybinių pareigų neatlikimu, dėl ko buvo diskredituotas valstybės tarnautojo, kuriam pagal funkcijas prilygsta notaras, vardas, sumenkintas šios tarnybos autoritetas ir padaryta didelė žala valstybei.

Už tarnybinių pareigų neatlikimą Baudžiamasis kodeksas grasina bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Kartu su G.Poškaitiene prieš teismą stojo ir buvusi jos kolegė Ramutė Valantiejienė, iki 2019-ųjų gruodžio dirbusi viename Kauno notarų biure.

G.Poškaitienė (iš dešinės), išvydusi žiniasklaidos fotoobjektyvus, piktai rėžė galinti papozuoti ir kitu kampu, o R.Valantiejienė stengėsi nepatekti į kadrą. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

R.Valantiejienė taip pat kaltinama, kad, būdama atsakinga, jog sandoriai nebūtų sudaromi neteisėtai, pažeidė ne vieną Lietuvos notariato įstatymo straipsnį, kai 2015-ųjų rugsėjį, t.y. prieš porą dienų iki minėtos senolės atsidūrimo specialiosios paskirties ligoninėje, kurioje ji gydyta kelias savaites, patvirtino jos įgaliojimą sūnui rašyti jos vardu pareiškimus, sutikimus, pateikti prašymus, už ją pasirašyti ir pan., nors tuo metu joks atstovavimas jai nebuvo reikalingas.

R.Valantiejienė kaltinama patvirtinusi šį įgaliojimą pagal iš anksto su senolės sūnumi suderintą turinį, taip pat neįsitikinusi, ar šio motina yra veiksni.

Senolės sūnus baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktas, nes nenustatyta, kad jis žinojo apie motinos negalavimų padarinius, t.y. nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo požymių. Išsiaiškinti, ar senolė yra veiksni, privalėjo notarė, tačiau to nepadarė, dėl to ir bus teisiama, nors jau beveik prieš dvejus metus išėjo į pensiją.

Tai ne pirma šešėlį notaro profesijai metanti byla, pastaraisiais metais pasiekusi teismą.

Elgėsi skirtingai

Kauno teisėsaugininkai ėmėsi narplioti šių įgaliojimų sudarymo aplinkybes tik 2019-ųjų pavasarį. Po to, kai į juos pagalbos kreipėsi kitas šios senolės sūnus, prašęs sustabdyti neteisėtus veiksmus su mamos santaupomis ir indėliais bei panaikinti jos turto išpardavimo sandėrius.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo ir dokumentų klastojimo, generalinis įgaliojimas, su kuriuo E.Abraitis visa tai darė, buvo teismo pripažintas išduotu neteisėtai.

Į teisėsaugininkus pagalbos kreipęsis nukentėjusiosios sūnus nėra kaltinamojo šia afera tėvas.

Nukentėjusiąja pripažintai senolei, kuriai jau 81-i, yra skirtas valstybės advokatas, kuris žadėjo pareikšti kaltinamiesiems ieškinį prieš pradedant teisme šios bylos įrodymų tyrimą. Trečiadienį jos atversti nepavyko, nes į teismą neatvyko nė vienas kaltinamųjų advokatas ir E.Abraitis. Šio advokatė pranešė, kad jos ginamasis serga ir turi nedarbingumą.

Kartu su E.Abraičiu teisiamos notarės į žiniasklaidos fotoobjektyvus reagavo skirtingai. R.Valantiejienė atkakliai bandė jų išvengti. O G.Poškaitienė net buvo linkusi pati lįsti į kadrą, ironiškai, nesuvaldydama pykčio, siūlydamasi papozuoti kitu kampu – gal atrodys geriau.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kitas šios bylos posėdis numatytas jau tik kitais metais.

Tai ne pirma šešėlį notaro profesijai metanti byla, pastaraisiais metais pasiekusi teismą.