Garsią burtininkę Alą Naruševičienę prokurorė prašo įkalinti ketveriems metams. Teismo posėdžiuose žmonės pasakojo iš šios neva ypatingų galių turinčios moters sulaukę ne pagalbos pritraukiant sėkmę, o grasinimų mirtimi, nelaimėmis visai šeimai ir reikalavimų susimokėti vis didesnes pinigų sumas, siekusias net šimtą tūkstančių litų. 

Sutuoktinis kėlė triukšmą

Trečiadienio rytą Kauno apylinkės A.Naruševičienės ir jos sūnaus Giedriaus Visocko bylos posėdis, kuriame turėjo būti sakomos baigiamosios kalbos, prasidėjo dideliu šurmuliu. Bylą kuruojanti prokurorė Lina Svidinskaitė-Ridikė teisėjai pateikė duomenis, kad būrėja yra ieškoma Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos Interpolo.

Posėdžio stebėtojo teisėmis salėje sėdėjęs A.Naruševičienės sutuoktinis Gediminas Naruševičius staigiai pašoko iš vietos: „Kiek galite šmeižti? Sustokite, kol nevėlu“.

Kol prokurorė bandė trumpai apžvelgti bylą, kaltinamosios vyras nerimastingai sukiojosi kėdėje, dūsavo, grąžė rankas. Tuo tarpu A.Naruševičienės Arūnas Totoraitis advokatas labai dažnai prokurorės žodžius palydėdavo plačia šypsena arba linksėjo galva. Juoką jam kėlė ir detalūs pasakojimai apie jo klientės vykdytus byloje užfiksuotus bauginimus.

Grasino ligomis, nelaimėmis

Kai žmonės suabejodavo ypatingomis A.Naruševičienės galiomis, anot jos buvusių klientų, sulaukdavo grasinimų, kad atsisakydami mokėti jos nurodytas sumas jie taps invalidais, sulauks greitos mirties, žlugs finansiškai. Kai kuriems grasindavo tuo, kad jų anūkai bus su negalia, kitiems – kad bus išprievartauti, prasigers sūnus.

A.Naruševičienė siūlydavo iš pradžių išvalyti sielą, žadėdavo, kad sėkmės sulauks išgėrę dešimtis litrų jos užkoduoto vandens, savo ūkiuose išbarstę dešimtis kilogramų užkalbėtos druskos, sudalyvavę naktinėse apeigose kapinėse.

Kaip labai gera išeitis sėkmės siekusiems žmonėms siūlyta įsigyti talismanus. Vieniems jie atsieidavo 15, kitiems ir 25 tūkst. litų. Tačiau atsidusę žmonės turėdavo dar pakratyti pinigines. Dar tiek pat kainuodavo tuos talismanus įkrauti, kad jie veiktų ir atneštų taip trokštamos asmeninės ar finansinės laimės, nutrauktų juos užklupusių nesėkmių ruožą.

„Įbauginti žmonės A.Naruševičienei sunešė pasakiškus pinigus. Tai ne paprastas naivumas, o gerai apgalvota sukčiavimo schema“, – konstatavo prokurorė L.Svidinskaitė-Ridikė.

Už sėkmę – 180 tūkst. litų

Kelių nukentėjusiųjų advokatas Algirdas Bauža pripažino prieš teismą tikėjęsis, kad A.Naruševičienė yra dora, sąžininga, kad ji save apgins ir sugebės pagrįsti, už ką ėmė pinigus, kad ji viską darė tik norėdama padėti. Tai sukėlė kaltinamųjų pusės juoką.

„Pasirodė, kad A.Naruševičienę valdė troškimas pasipelnyti, išvilioti kuo didesnę sumą“, – remdamasis surinktais įrodymais sakė A.Bauža.

Iš viso į teisėsaugą kreipėsi šeši buvę A.Naruševičienės klientai. Bendra iš jų išviliota, kaip teigia nukentėjusieji, suma viršija 200 tūkst. litų.

Trečdalį šių pinigų sumokėjo mama su sūnumi. Jie už „paslaugas“ buvo sumokėję kur kas daugiau, bet dalį pavyko išsireikalauti, kad grąžintų. Kita moteris A.Naruševičienei buvo sumokėjusi beveik 180 tūkst. litų. Susigrąžinti pavyko net 120 tūkst. litų.

Nukentėjusieji siekia atgauti tik, jų teigimu, išviliotus pinigus. Pretenzijų dėl moralinės žalos atlyginimo nesulaukta.

Prokurorė teismo prašė, kad būtų patenkintas civilinis buvusių A.Naruševičienės ieškinys grąžinti jai sumokėtus pinigus. Taip pat prašyta jai skirti realią ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Jos sūnui G.Visockui, šioje byloje kaltinamą klastojimu ir apgaulingu buhalterijos tvarkymu, prašyta skirti 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atidedant dvejiem metams, nes jo vaidmuo šioje byloje, anot prokurorės, buvo antraeilis.

Lygino su inkvizicija

A.Naruševičienės advokatas A.Totoraitis šią bylą lygino su viduramžiška inkvizicija, kuri garsėjo žiauriais kankinimais, rafinuotu tyčiojimusi, šališku bažnytiniu teismu.

Jis bėrė, kad su kliente siekiama susidoroti, neva pretenzijas pareiškę asmenys veikia iš anksto susitarę, nors iki susitikdami su būrėja jie vienas kito nepažinojo. Advokatas priekaištavo, kad A.Naruševičienei buvo daromas spaudimas, kai buvę klientai ją vertė grąžinti pinigus. Tikino, kad A.Naruševičienė savo klientų nevertė mokėti, kad šie jos paslaugų galėjo bet kada atsisakyti.

Didžiąją jo kalbos dalį sudarė patarimai magijos paslaugų vartotojams, kad, pavyzdžiui, būtina patiems pasidomėti pasekmėmis, prašyti kvito ir pan. „Magijos paslaugų teikimas paremtas tikėjimu“, – akcentavo geros nuotaikos nestokojęs advokatas.

Apalpo teismo salėje

A.Naruševičienė savo reakciją į pasisakymus slėpė veidą prisidengdama ranka. Sėdėjo tarsi sustingusi. Tačiau sakydama savo paskutinį žodį ji apsipylė ašaromis.

„Kaltės nepripažįstu. Jis mano pagabos prašė verkdamas. Sakė, kad skolingas 300 tūkst. litų, prašė apsaugos“, – kūkčiodama būrėja rodė ranka į salėje sėdėjusį vaikiną.

Ji prabilo ir apie prieš ją suruoštą sąmokslą, kurio dalis neva yra ir ši byla, sakė, kad žino „šito reikalo užsakovą“.

Žmonos ašarų neištvėręs G.Naruševičius ją pertraukė. „Jeigu ji ką nors pasidarys...“ - susijaudinęs galvą kraipė vyras.

A.Naruševičienė savo nerišlią kalbą tęsė toliau. Šluostydamasi ašaras ji pasidėjo ant stalo akinius ir netrukus apalpo. Salėje kilo šnabždesys, kad moteris apsimetinėja. Pasodinta ant kėdės, dar neatmerkusi akių ji staigiais ir labai tiksliais, koordinuotais judesiais pasitaisė ant kaklo buvusią skarelę. Paklausta, kaip jaučiasi, ji prašė, kad būtų iškviesta greitoji medicinos pagalba.

Tuo tarpu koridoriuje buvęs G.Naruševičius rūpinosi ne tik žmonos savijauta. „Paskambinau į STT? Ala teisme nualpo“, – nugirdome jo pokalbį. Kiek vėliau jis vis dar kalbėdamas telefonu žadėjo: „Aš tokį skandalą padarysiu!“