Aukų sąraše – ir nušauta garsenybė
Kaip jau rašyta, pagarsinus šios bylos kaltinamąjį aktą, sugulusį į apie 200 puslapių, paaiškėjo, kad tarp potencialių teisiamųjų aukų buvo ir 2016-ųjų gruodį prie vieno Šilainių daugiabučio nušautas buvęs pasaulio bušido čempionas Remigijus Morkevičius, paskutiniaisiais gyvenimo metais labiau garsėjęs savo skandalingais išsišokimais nei pergalėmis ringe.
„Kamuolinių“ vadeiva Giedrius Janonis, ką bylojo ir jo elgesys nagrinėjant šią bylą, į kurį buvo linkę lygiuotis ir kiti teisiamieji, kaltintas davęs nurodymą septyniems šaunamaisiais ginklais apginkluotiems savo pavaldiniams pamokyti R. Morkevičių dar prieš penkerius metus iki jo sušaudymo – 2011-ųjų vasarą. Tai buvo siejama su kerštu „Kamuolinių“ grupuotės nariui M. P., ne tik nesiskaičiusiam su jos lyderiais, bet ir sumušusiam G. Janonio giminaitį. Tuo metu R. Morkevičius buvo apsistojęs su M. P. Nyderlanduose – Hagoje.
Remiantis kaltinamuoju aktu, G. Janoniui davus užduotį – nuvykus į Nyderlandus sulaužyti M. P. rankas, peršauti kojas, sužaloti stuburo slankstelius ir nupjauti ausį, septyniems „torpedoms“ buvo nurodyta sužaloti ir kartu su juo esantį R. Morkevičių.
Gavę 4 tūkst. eurų kelionės išlaidoms, užduoties vykdytojai, pasiėmę grupuotei priklausiusius šaunamuosius ginklus, išvyko į Nyderlandus dviem automobiliais. Tačiau ten užduoties iki galo neįvykdė, nes, belaukiant pasaloje, į gatvę išėjo tik M. P. Į šį šauta keturis kartus, sunkiai sutrikdant jo sveikatą. Tuo kaltinti Artūras Osmankinas, pravarde Osama, ir Regimantas Jonušas. Jų panaudotų ginklų vėliau ieškota netoliese esančiame vandens kanale.
Naujos akistatos nepanoro
Prisikviesti nukentėjusiojo statusą turintį M. P. į šios bylos nagrinėjimą Kauno apygardos teismui nepavyko. „Gyvenu užsienyje ir negaliu atvykti“, – teigė jis elektroniniu paštu kiekvieno tokio bandymo metu, todėl galiausiai buvo nuspręsta paviešinti M. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Buvo patenkintas ir kito nukentėjusiojo šioje byloje – A. P. prašymas apklausti jį nuotoliniu būdu.
Remiantis kaltinamuoju aktu, A. P. buvo sumuštas ir apiplėštas, vykdant G. Janonio bei Tomo Gaidankos nurodymą, 2011-ųjų lapkritį. Šią užduotį vykdė keturi iš teisiamųjų, gavę tam automobilį, ant kurio buvo uždėti kitos transporto priemonės valstybiniai numeriai.
Giedrius Janonis/Justinos Lasauskaitės nuotr.
Šiame automobilyje, pasistatytame ne per toliausiai A. P. daugiabučio, pasiėmus radijo ryšio stotelę, užsidėjus kaukes ir laukiant patogaus momento, budėta ilgai, nes A. P. vis pasirodydavo ne vienas, o su drauge. Bent taip signalo pulti laukusiems bendrininkams pranešdavo jų kolega, budėjęs kitoje gatvės pusėje taip pat su radijo ryšio stotele.
Galiausiai, nutaikius patogų momentą ir užpuolus A. P., paaiškėjo, kad įvykdyti užduoties iki galo negalima, nes auka buvo be grandinėlės ir laikrodžio, kuriuos buvo nurodyta iš jo atimti. Dėl to, sumušus A. P., pasisavintas šio sportinis krepšys ir rankinė. Iškraustyta ir A. P. piniginė, kurioje rasti 3,1 tūkst. litų (898 eurai) pasidalyti nusikaltimo vietoje.
Kaltinti neeiliniais nusikaltimais
Kaltinamasis šios bylos aktas buvo grindžiamas su teisėsauga sutikusių bendradarbiauti kamuolinių parodymais.
Vienas jų, turintis Bebro pravardę, taip pat prašė, kad teismas apklaustų jį nuotoliniu būdu.
„Dėl patiriamos įtampos ir streso dalyvauti teismo posėdyje būtų problematiška – buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų man ir mano artimiesiems. Esu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindinėje kamuolinių byloje, iš kurios atskirta dalis nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Ir visi pastarosios kaltinamieji, kuriuos pažįstu daugiau kaip 30 metų, figūruoja ir anoje byloje“, – teigė savo prašyme apklausti jį nuotoliniu būdu minėtas liudytojas.
Į šią Kauno apygardos teismui perduotą iš pagrindinės „Kamuolinių“ bylos išskirtą jos dalį sugulė tik šeši jų nusikalstamos veikos epizodai. Trys, įvykdyti 2010–2011 m. Dar tiek pat – 2017–2018 m. Pastarieji daugiausia susiję su kratų, lydėjusių plačiai nuskambėjusius kamuolinių sulaikymus 2018-ųjų balandį, rezultatais.
O perduoti teismui bent šią dalį didžiosios „Kamuolinių“ bylos buvo skubama dėl riboto ikiteisminio tyrimo metu suėmimo termino bei viliantis, kad, užsitęsus ikiteisminiam pagrindinės bylos tyrimui, iki jos perdavimo teismui už grotų bus pasiųsti bent šio nusikalstamo susivienijimo vadeivos.
Kartu su jau du kartus (pirmą – dar 1992-aisiais, kai buvo nepilnametis) teistu G. Janoniu, perduodant šią bylą teismui, už grotų buvo ir T. Gaidanka, Deividas Čereška, Andrius Juodis, Genadijus Ževžikovas, A. Osmankinas bei broliai Genadijus ir Rolandas Borisovai.
Tačiau galiausiai suimtųjų šioje byloje neliko, nors prieš teismą joje stoję septyniolika kamuolinių kaltinti neteisėtu laisvės atėmimu, veikiant organizuotoje grupėje ir panaudojant fizinį smurtą, pasikėsinimu sunkiai sutrikdyti sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkiu sveikatos sutrikdymu minėtomis aplinkybėmis, plėšimu, panaudojant šaunamąjį ginklą ar pagrobiant didelės vertės turtą, nesunkiu sveikatos sutrikdymu kankinant ar kitaip itin žiauriai, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir jų kontrabanda į užsienį, turint tikslą ten įvykdyti nusikaltimą, dokumentų klastojimu ir jų pagrobimu ar panaudojimu nusikalstamais tikslais.
Nė vienas iš septyniolikos šios bylos teisiamųjų iš esmės savo kaltės nepripažino. Lig šiol neteistas buvo tik vienas iš jų – Nerijus Venclavičius. Kiti teisti – jau ir po penkis kartus. Nuosprendžius jiems yra skelbę ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Švedijos bei Norvegijos teismai.
Siūlytos solidžios bausmės
Kaltinimą šioje byloje palaikęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Zdislavas Tuliševskis, kaip ir tikėtasi, didžiausias bausmes siūlė „Kamuolinių“ lyderiams – G. Janoniui, G. Borisovui, T. Gaidankai ir D. Čereškai, dėl kurių paleidimo į laisvę po daugiau kaip ketverių metų suėmimo už užstatus ir su apykojėmis pernai vasarą buvo kilę daug aistrų.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Tačiau griežčiausia bausmė siūlyta ne šio nusikalstamo susivienijimo vadeivai G. Janoniui, paleistam į laisvę už 30 tūkst. eurų užstatą, o G. Borisovui, kuriam buvo skirtas 10 tūkst. eurų užstatas.
60-mečiui G. Borisovui siūlytas trylikos su puse metų įkalinimas, nes jam šioje byloje inkriminuojama daugiausia epizodų. Netrukus 48-erių sulauksiančiam G. Janoniui, kaip ir jo bendraamžiui D. Čereškai, paleistam į laisvę už 20 tūkst. eurų užstatą, bei 50-mečiui T. Gaidankai, kuriam pareiškus, kad neturi pinigų užstatui, šis ir neskirtas, siūlytas trylikos metų įkalinimas.
44-erių A. Juodžiui siūlyta atimti laisvę dvylikai metų. 38-erių A. Osmankinui, netrukus 50-metį minėsiančiam G. Ževžikovui ir R. Borisovui, kuriam ant nosies – 46-asis gimtadienis, – vienuolikai su puse metų.
40-metį R. Jonušą ir 42-ejų Eligijų Maželį siūlyta įkalinti dešimčiai metų. Taip pat 42-ejų Taurą Grinių – aštuoneriems, Mindaugą Lukauską – septyneriems metams ir trims mėnesiams, 43-ejų Andrių Guogą, 48-erių N. Venclavičių ir 33-ejų Edgarą Meizaraitį, atėjusį į vieną teismo posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, – septyneriems metams.
Mažiausios bausmės – pusketvirtų metų įkalinimas siūlytos Justinui Jašinskui ir Mariui Navickui.
Iškalbinga aritmetika
Bylą nagrinėjęs teisėjas Algirdas Jaliniauskas šiandien galų gale paskelbė savo sprendimą, sugulusį į beveik 200 lapų nuosprendį, kurio išklausyti atvyko tik dvylika iš septyniolikos kaltinamųjų. Ir beveik kas antras iš jų slėpė veidus po vienkartinėmis medicininėmis kaukėmis.
G. Janonis veido neslėpė, tačiau šį kartą nebuvo linkęs, kaip ankstesniais atvejais, pozuoti prieš žiniasklaidos fotoobjektyvus. Nors jam būdingus juokelius vėl laidė. Pavyzdžiui, vieno iš kaltinamųjų, atėjusio išklausyti nuosprendžio, teiravosi, ar šis atvyko pasiimti algos? O žiniasklaidos atstovams teigė, kad apsidžiaugė juos pamatęs, nes žmona netikėjo, kad jis eina išklausyti nuosprendžio. O dabar tai bus patvirtinta.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Teisėjas A. Jaliniauskas skaitė tik pasirinktą dalį savo sprendimo apie pusantros valandos. Tiek pat laiko kai kurie iš kaltinamųjų, pasislėpę už kolegų nugarų, skelbiant nuosprendį naršė savo mobiliuosiuose telefonuose.
Galiausiai paaiškėjo, kad dalis šios bylos teisiamųjų dėl daugumos jiems pareikštų kaltinimų išteisinti. O į skirtą bausmę už likusius nusikaltimus, kuri dar sutrumpinta dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso, įskaičius suėmime išbūtą laiką, kamuolinių lyderiai jiems skirtą bausmę jau yra atlikę. Pavyzdžiui, G. Janoniui, kaip ir D. Čereškai, buvo skirtas ketverių metų bei vieno mėnesio įkalinimas, tačiau tiek laiko jie jau buvo šioje byloje suimti. Lygiai tas pats konstatuota ir Tomo Gaidankos, kuriam su visais minėtais bausmės sušvelninimais buvo skirtas pustrečių metų įkalinimas, atveju. Konstatuota, kad bausmę jau atlikęs ir A. Osmankinas, kuriam buvo skirtas septynerių metų įkalinimas, ir A. Juodis, esą pasiųstas už grotų ketveriems metams, bei G. Borisovas, nuteistas pustrečių metų laisvės atėmimo bausme. Į A. Osmankinui į skirtą įkalinimą įskaitytas ne tik jo suėmimas šioje byloje, bet ir jau atlikta bausmė, kurią jam 2012-aisiais už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų skyrė Norvegijos teismas. Į A. Juodžiui skirtą įkalinimą įskaitytos jo jau atliktos bausmės, skirtos dviem Kauno apygardos teismo bei vienu Vokietijos Kylio žemės teismo nuosprendžiais, kurie A. Juodžiui buvo paskelbti po jau į šią bylą sugulusių nusikaltimų, bet dar jo dėl šių veikų nesulaikius.
Keturi šios bylos kaltinamieji: M. Lukauskas, R. Borisovas, G. Ževžikovas ir N. Venclavičius išteisinti kaip nepadarę jiems inkriminuotų nusikaltimų. A. Guogai skirtas dvejų metų įkalinimas, į kurį taip pat įskaityti vieneri metai, kuriuos jis buvo suimtas, atidėtas dvejiems metams, įpareigojant jį dirbti ir tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Hierarchiją pažeidė ir teismas
Griežčiausios bausmės skirtos tiems kaltinamiesiems, kuriems prokuroras siūlė švelnesnes bausmes, dėl ko jie ir buvo suimti trumpesnį laiką. Pavyzdžiui, E. Meizeraičiui, kaip jau užsiminta, atėjusiam į vieną šios bylos posėdį su Šiaurės Korėjos lyderio kauke, skirtas dvylikos metų įkalinimas, į kurį įskaityta tik viena jo sulaikymo para. Tiesa, ši bausmė susideda iš dvejų metų laisvės atėmimo, skirto šioje byloje, subendrinimo su šiemet vasarį jam Lietuvos apeliacinio teismo sugriežtintu to paties Kauno apygardos teismo nuosprendžiu už kitą nusikaltimą.
T. Griniui, kuriam skirta pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmė, įskaičius į šią dešimt mėnesių, kuriuos jis buvo suimtas, dar liko kalėti daugiau kaip puspenktų metų. R. Jonušui, kuris buvo suimtas vienerius metus, iš skirto taip pat pusšeštų metų įkalinimo liko dar puspenktų metų už grotų. E. Maželiui į šioje byloje skirtą trejų metų įkalinimą įskaičius beveik vienerius metus išbūtus suėmime, liko kalėti dar dveji metai. J. Jašinskui, pasiųstam už grotų pustrečių metų, liko kalėti dar apie dvejus metus. M. Navickui, nuteistam taip pat pustrečių metų laisvės atėmimu, – dar pusantrų metų.
Vienam iš nukentėjusiųjų iš A. Guogos, E. Maželio ir E. Meizeraičio solidariai priteista 5 300 eurų turtinė ir 3 tūkst. eurų neturtinė žala.
Šį nuosprendį dar galima apskųsti. Tarp motyvų, kodėl priimtas toks sprendimas, teisėjas A. Jaliniauskas nurodė ir tai, kad lengvinančia aplinkybe dėl vieno iš nukentėjusiųjų užpuolimo pripažintas jo paties rizikingas ir nepagarbus elgesys su teisiamaisiais. Kliuvo ir ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams, esą neparodžiusiems reikiamo stropumo. Tačiau rastas ne vienas pateisinimas, kodėl ši byla beveik ketverius metus nagrinėta teisme: kaltinamųjų ligos ir jų gynėjų užimtumas kitose bylose, apribojimai, susiję su COVID-19 ir pan. Galiausiai užsiminta, kad trys šios bylos kaltinamieji: R. Borisovas ir G. Ževžikovas, kurie išteisinti, bei G. Borisovas jau kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių teismą dėl pernelyg ilgo šio teismo proceso trukmės.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kokius rekordus šturmuos pagrindinė byla?
Trylika šios bylos kaltinamųjų (išskyrus J. Jašinską, M. Lukauską, E. Meizaraitį bei N. Venclavičių) yra ir tarp 27-ių kamuolinių, minimų pernai kovą tam pačiam Kauno apygardos teismui perduotoje šio nusikalstamo susivienijimo pagrindinėje byloje.
Perduodant teismui pastarąją, ją sudarė daugiau kaip 400 tomų. O, pagal pareikštą kaltinimą, apimantį net dvylika tomų, „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo organizatoriams bei vadeivoms gresia įkalinimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.
Tarp šios bylos nukentėjusiųjų, kurių – virš 20, yra ir iki gyvos galvos įkalinto Henriko Daktaro sutuoktinė Ramutė. Tai susiję su privačios jų šeimos valdos Užliedžiuose apšaudymu 2008-ųjų gruodžio 17-osios naktį, įmetant ir granatą. Per šį išpuolį niekas iš šios šeimos narių, buvusių tada namuose, nenukentėjo, o paties H. Daktaro, kaip įtariama, jau nebuvo ir Lietuvoje, nes jis jau buvo pradėjęs slapstytis nuo teisėsaugos, kol buvo 2009-ųjų rugsėjį sulaikytas Bulgarijoje.
R. Daktarienė yra pareiškusi dėl šio išpuolio ieškinį. Teisėsaugininkai nustatė, kad jį įvykdė keturi asmenys, o jam vadovavo vienas iš tuometinių „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo vadovų – Tomas Mickevičius, pravarde Varlė, kuris už pusės metų – 2009-ųjų gegužę dingo be žinios. Manoma, kad jo jau nebėra tarp gyvųjų.
Perduodant bylą teismui kaltinimai dėl šio išpuolio buvo pateikti tik dviem „Kamuolinių“ atstovams. Trečiajam pavyko pasislėpti nuo teisėsaugos.
Tačiau vienas iš stojusiųjų prieš teismą šių metų sausį netikėtai mirė, todėl dėl minėto beveik penkiolikos metų senumo išpuolio Užliedžiuose bus teisiamas tik Ričardas Baika, šiuo metu atliekantis bausmę už taip pat plačiai nuskambėjusį Deimanto Bugavičiaus, sieto su „Agurkiniais“, nužudymą kartu su samdomais žudikais iš Estijos.
Nors pirmasis „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos posėdis įvyko pernai lapkritį, pasak teismo atstovės, kaltinamasis aktas joje pradėtas garsinti tik šiųmetės gegužės pradžioje. Ir vieno teismo posėdžio tam nepakako. Be to, gegužės pradžioje Kauno apygardos teismui buvo perduota dar vieno šio nusikalstamo susivienijimo nario – Tomo Januškevičiaus, kuris iki tol slapstėsi, sulaikyto užsienyje, byla. Nusprendus ją prijungti prie ką tik atverstos „Kamuolinių“ nusikalstamo susivienijimo bylos, susirinkus rugsėjį po vasaros atostogų, planuota vėl pradėti nagrinėti šią iš naujo, t. y. vėl pradėti garsinti jos kaltinamąjį aktą. Tačiau pirmasis posėdis po atostogų, planuotas rugsėjo pradžioje, vėl neįvyko, nepasirodžius vienam iš kaltinamųjų. Neįvyko ir antrasis posėdis, kuris buvo numatytas dar po poros savaičių, nes į jį neatvyko jau kitas kaltinamasis.
Naujausi komentarai