Kauno apylinkės teismas trečiadienį buvusią Nacionalinės žemės tarnybos vadovę Daivą Gineikaitę pripažino kalta dėl piktnaudžiavimo siekiant nuslėpti girtumą ir skyrė jai 20,7 tūkst. eurų baudą.

„Teismas išnagrinėjęs bylą nusprendžia D. Gineikaitę pripažinti kalta (...) ir paskirti 20,7 tūkst. eurų baudą“, – paskelbė teisėja Jurga Vasiliauskienė.

Jai taip pat dvejus metus uždraustai būti paskirta ar išrinkta į vadovaujančias pareigas.

Buvęs Kauno klinikinės ligoninės direktorius Gediminas Abeciūnas nubaustas 13,1 tūkst. eurų bauda, jo pavaduotojas Kastytis Grigonis – 11,2 tūkst. eurų bauda. Jiems taip pat uždrausta vadovauti sveikatos priežiūros įstaigoms dvejus metus. Gydytojas Artūras Šulnius nubaustas 6,4 tūkst. eurų, o slaugytoja Salomėja Skersienė – 3,7 tūkst. eurų bauda.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

D. Gineikaitė buvo teisiama už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, kai 2015 metų pabaigoje neblaivi vairuodama automobilį susidūrė su kitu automobiliu. Bylos duomenimis, ji savo tuometiniam patarėjui Gintarui Jonui Furmanavičiui nurodė padėti nuslėpti jos girtumą ir taip išvengti už tai gresiančios atsakomybės.

„Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, teismas tokius parodymus vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengi baudžiamosios atsakomybės“, – sakė teisėja.

Nors kaltinamoji kaltės nepripažino, teismas tokius parodymus vertino kaip gynybinę versiją siekiant išvengi baudžiamosios atsakomybės.

Pasak jos, D. Gineikaitės kaltę įrodo byloje surinkti įrodymai: pokalbių įrašai, liudytojų parodymai.

„Iš pokalbio turinio akivaizdžiai galima matyti, kad G. Furmanavičius bando padėti D. Gineikaitei ne kaip draugei, o kaip vadovei“, – nuosprendį komentavo teisėja.

Teismas atkreipė dėmesį, kad įvykis dėmesio sulaukė dėl aukštų D. Gineikaitės užimtų pareigų, todėl jos elgesys padarė neturtinę žalą jos darbovietei – Nacionalinei žemės tarnybai.

Byloje buvo teigiama, kad D. Gineikaitė sukurstė G. Abeciūną ir jo pavaduotoją K. Grigonį piktnaudžiauti – suklastoti jos kraujo mėginį, kad nebūtų nustatytas neblaivumas.

D. Gineikaitę priėmė Priėmimo skubios pagalbos ir traumų skyriaus laikinasis vedėjas A. Šulnius, tą savaitgalį budėjęs kaip gydytojas, kuris nurodė slaugytojai S. Skersienei paimti antrą D. Gineikaitės kraujo mėginį kitą dieną, o ši juos sukeitė.

„Nors kaltinamieji savo kaltės nepripažino, teismas sprendė, kad jų parodymai prieštarauja kitiems, įrodymais byloje nėra nuoseklūs, todėl rėmėsi šiais įrodymais tiek, kiek jie sutampa su kitais įrodymais“, – kalbėjo teisėja.

Pasak teismo, pokalbių turinys atskleidžia, jog D. Gineikaitė siekė paveikti G. Abeciūną ir jis tam pasidavė bei sugalvojo būdą suklastoti rezultatus ir šiuo tikslu skambino savo pavaduotojui K. Grigoniui.

Tai, kad neteisėti nurodymai vėliau perduoti medikams, kurie juos įvykdė, teismas sprendė iš kaltinamųjų parodymų ir kitų bylos duomenų.

Pasak teismo, tai, jog dalis asmenų tiesiogiai nebendravo vykdant nusikalstamą veiką ir jų dalyvavimas buvo atsitiktinis, nepaneigia jų bendrininkavimo.

„Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas“, – pastebėjo teisėja.

Skirti kaltinamiesiems baudas siūlė ir prokuroras. D. Gineikaitei jis prašė skirti 22,5 tūkst. eurų siekiančią baudą ir uždrausti trejus metus dirbti valstybės tarnyboje, G. Abeciūnui – 15 tūkst. eurų baudą, jo pavaduotojui K. Grigoniui – 13,3 tūkst. eurų baudą. Jiems taip pat prašoma dvejiems metams uždrausti eiti vadovaujančias pareigas medicinos įstaigose. Ligoninės gydytojui A. Šulniui siūlyta skirti 7,5 tūkst. eurų baudą, slaugytojai S. Skersienei – 4,1 tūkst. eurų baudą.

Tuometinė NŽT direktorė 2015 metų gruodį būdama neblaivi padarė avariją – alkotesteriu jai buvo nustatytas vidutinis 1,69 promilės girtumas. Teismas ją pripažino kalta, skyrė baudą ir atėmė teisę vairuoti.