Paroda veiks iki 2024 metų lapkričio 17 dienos. Šių metų spalio 12 dieną įvyko konferencija ir susitikimas su menininkais. Lietuvos fotografijos kontekstą konferencijoje plačiau atskleidė kuratoriai Jean Marc Lacabe ir Gintaras Česonis. Parodoje laikinai įrengta Lietuvos fotografijos leidinių biblioteka.
Ši paroda siūlo dialogą tarp dviejų Lietuvos fotografų kartų, unikalia vizualine kalba nagrinėjančių atminties, pokyčių ir kasdienybės temas. Ji atspindi Lietuvos fotografijos raidą, kurios šaknys glūdi XX a. septintojo ir aštuntojo dešimtmečių „Lietuvos fotografijos mokykloje“, garsėjančioje humanistiniu požiūriu į šalies kultūrinių permainų dokumentavimą. Šio judėjimo pradininkai, tokie kaip: Antanas Sutkus, Romualdas Rakauskas ir Aleksandra Macijauskas padėjo pagrindus naujoms fotografų kartoms.
Parodoje eksponuojami Rimaldo Vikšraičio darbai, kurių sudėtingose kompozicijose užfiksuotos intymios nuošalaus kaimo gyvenimo akimirkos. Provokuojantys, bet subtilūs jo vaizdai susieja septintojo dešimtmečio Lietuvos fotografijos palikimą su šiuolaikiniais menininkais, tarp kurių yra Ieva Austinskaitė, Ieva Baltaduonytė ir Donatas Stankevičius.
I. Austinskaitės spalvotose fotografijose tyrinėjamos miesto periferijos, išryškinant apleistus pramoninius statinius ir šiuolaikinius gyvenamuosius namus, siūlant naują požiūrį į vietos kraštovaizdį.
Dabartiniame I. Baltaduonytės projekte „UPROOTED“ – portretai ir kraštovaizdžiai derinami pasakojant apie karo išvargintas ukrainietes moteris ir sunkumus, su kuriais jos susidūrė ieškodamos prieglobsčio Lietuvoje.
Tuo tarpu, D. Stankevičius savo serijoje „Legendinė praeitis“ tyrinėja pačią fotografijos medijos prigimtį, atkurdamas vaikystės prisiminimus ir kviesdamas žiūrovą apmąstyti asmeninę ir kolektyvinę istoriją.
Šie fotografai, kiekvienas savaip, peržengia vizualines ribas, savo kūryba išsaugodami ir iš naujo apibrėždami Lietuvos kultūrinę tapatybę. Paroda kviečia visuomenę atrasti Lietuvos socialinę istoriją ir transformacijas per šiuolaikinės fotografijos prizmę.
Kaunas tarpukariu ir Royan pokariu patyrė panašią transformaciją, kai abu miestai buvo priversti iš naujo apibrėžti savo tapatybę įgyvendinant architektūrinius ir urbanistinius sprendimus. Kaunas, tapęs laikina sostine, perėjo nuo provincialios istorinės praeities prie modernumo siekio, o Royan po karo griuvėsių rekonstrukcijos ėmėsi naujos, modernistinės miesto atstatymo vizijos.
Šios transformacijos atspindi tiek istorinės atminties, tiek pažangos poreikį, kurio vedami miestai prisitaikė prie naujų sociopolitinių ir kultūrinių kontekstų. Nepaisant skirtingų istorinių aplinkybių, abu miestai sugebėjo sukurti atpažįstamą ir išskirtinę tapatybę.
Kas? Paroda „Nonobstant la fuite du temps – Contemporary Lithuanian Photography“
Kur? Šiuolaikinio meno erdvėje Royan
Kada? Nuo rugsėjo 12 d. iki lapkričio 17 d.
Naujausi komentarai