Atvyko vėluodamas

"Kauno diena" rašė, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėjantis prokurorų skundą dėl Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, išteisinusio G.Ambrazevičių, nusprendė atnaujinti šios plačiai nuskambėjusios istorijos tyrimą.

Trečiadienį jame vėl susitiko nukentėjusiuoju pripažintas 63-ejų Z.Bastys ir dėl išpuolio prieš pastarąjį išteisintas 33-ejų G.Ambrazevičius. Pastarasis į posėdį atvyko vėluodamas.

Savo sąlygas jis bandė diktuoti ir trijų teisėjų kolegijai. Pats pasisiūlydamas duoti parodymus, kuriuos vadino tik pastabomis. Šiuose buvo akcentuojama, į kokius jį išteisinusio nuosprendžio momentus kolegija privalo atsižvelgti.

G.Ambrazevičius skubėjo imti į savo rankas iniciatyvą iš karto po Z.Basčio apklausos. O šis nesugebėjo paaiškinti, kas jį privertė Kauno apylinkės teisme pakeisti parodymus.

Paprašytas dar kartą prisiminti, kas tada įvyko, Z.Bastys teigė, kad, atvykus į iškvietimą dėl sugedusio lifto, jo tarnybinį automobilį apstojo keturi kvailioję asmenys, dėl kurių jis negalėjo pajudėti iš vietos, kad jų nesuvažinėtų.

"O po to, įsiveržę į automobilį, ėmė reikalauti picos! Sekmadienį, šeštą valandą ryto! Ar ne durniai?!" – pats klausė, pats atsakė Z.Bastys. Ir pasakojo toliau, kad, vežant šią neblaivią kompaniją per miestą, ši darėsi vis agresyvesnė, todėl jis supratęs, kad geruoju nesibaigs, ir nuo jos pabėgo.

Ir blaškėsi, ir dūsavo

Teisėjų kolegiją ir prokurorę labiausiai domino, kodėl iš pradžių pasakojęs apie G.Ambrazevičiaus grasinimą "padėti jį į vietą", nes esą turi ir peilį, vėliau Z.Bastys šių parodymų ėmė įnirtingai purtytis. Esą nematė pas G.Ambrazevičių jokio peilio. Vėliau suabejojo, kuris iš bendrakeleivių grasino – toks buvo triukšmas.

"Panašiai aš pasakojau ir iš karto po įvykio", – atsikirtinėjo Z.Bastys į teisėjų kolegijos pastabą, kad, duodamas parodymus vos pusantros valandos po įvykio, po kuriais pasirašė, kad šie teisingi, jis minėjo ir peilį. Tačiau čia pat mįslingai pridūrė, kad visko buvo dar daugiau, nors jis apie tai nepasakojo. Bet netrukus ėmė tikinti, kad prikalbėjo, ko nereikia, nes iki tol nieko panašaus jam nebuvo nutikę.

Galiausiai, po iškalbingo atodūsio, Z.Basčiui išsprūdo, kad jis bijojo. Paprašius patikslinti, ko, po pauzės teigė, kad bijojo apkalbėti G.Ambrazevičių nebūtais dalykais. Nors čia pat atsakė iškalbinga tyla į kitą klausimą – kodėl tada visi nors kiek su šio įvykio tyrimu susiję pareigūnai vieningai teigia, kad jis kalbėjo apie peilį? Nors jis ir įrodinėja, kad tai tebuvo teisinės pareigūnų interpretacijos.

Iškalbingas sutapimas

Į klausimą apie mįslingą Z.Basčio ir pareigūnų nesusikalbėjimą netrukus atsakė G.Ambrazevičiaus advokatas Mindaugas Mažeika.

Pastarojo gynybinės kalbos moto buvo toks pats kaip ir teisinio išsilavinimo neturinčio Z.Basčio. Esą ši byla taip baigėsi ne dėl nukentėjusiojo pakeistų parodymų, o dėl pareigūnų improvizacijų.

Prokurorė prašė panaikinti ankstesnį nuosprendį ir pripažinti G.Ambrazevičių kaltu dėl grasinimo nužudyti bei skirti jam beveik 600 eurų baudą.

Iš pradžių esą bandant pateisinti G.Ambrazevičiaus ir jo draugų sulaikymą. Vėliau – pradėtą ikiteisminį tyrimą, perduodant jo ginamąjį į teismą. Nors kiti tąnakt kartu su juo sulaikyti asmenys buvo nubausti tik administracine tvarka.

Prokurorė su advokato improvizacijomis nesutiko, pareikšdama, kad ankstesnis teismas turėjo remtis pirminiais Z.Basčio parodymais, kurie apibūdino tikrąją jo būseną po akistatos su G.Ambrazevičiumi. Ir tai įrodo nukentėjusiojo pasiryžimas bėgti viską palikus. Net rizikuojant netekti darbo, nes, kaip jis pats teigė, buvo neaišku, ko dar tikėtis iš bendrakeleivių, kuriems buvo paliktas bendrovės turtas.

Liaupsės išteisinusiajam

Prokurorė prašė panaikinti ankstesnį nuosprendį ir pripažinti G.Ambrazevičių kaltu dėl grasinimo nužudyti bei skirti jam beveik 600 eurų baudą. Į tai G.Ambrazevičiaus advokatas, anksčiau dirbęs prokuroru, replikavo, kad per 25-erius savo darbo metus retai yra sutikęs tokį motyvuotą nuosprendį dėl tokio mažmožio, turėdamas galvoje jo ginamąjį išteisinusį Kauno apylinkės teismo teisėjo Arūno Purvainio nuosprendį.

Be to, anot M.Mažeikos, jeigu visada būtų vadovaujamasi emocijomis iš karto po įvykio, reikėtų pradėti ikiteisminius tyrimus dėl kiekvieno kryptelėjimo.

Ir vėl – panašiai, kodėl bylai pasiekus Kauno apylinkės teismą, pakeitė parodymus, tada teisinosi ir Z.Bastys. Esą viską ramiai apmąstęs jis suprato, kad G.Ambrazevičiaus ir jo draugų kompanija tebuvo linksmai nusiteikusi ir iš esmės nieko jam nepadarė.

G.Ambrazevičiaus advokatas įrodinėjo Kauno apygardos teisme tą patį. Esą, jeigu jo ginamasis ir turi būti nubaustas, tai tik proporcinga bausme jo padarytiems veiksmams – tik administracine tvarka, kaip ir jo draugai. Toks buvo M.Mažeikos atsikirtimas į Z.Basčiui pagaliau išsprūdusį pritarimą prokurorės siūlomai bausmei G.Ambrazevičiui.

Ar bus patenkintas prokurorės skundas, ketinama skelbti gegužės pabaigoje.