Po gaisro Aleksote belieka prašyti pagalbos: juk amžinai pas kaimynus negyvensi

Didžiulis gaisras Aleksote kilo sekmadienio popietę. Kanalo gatvėje atvira liepsna prarijo 8 numeriu pažymėtą namą, kuriame buvo keturi butai.

Kaip portalui kauno.diena.lt nelaimės dieną teigė ugniagesių atstovai, į gaisravietę buvo išsiųstos gausios pajėgos – penkios autocisternos, tačiau išgelbėti žmonių turto nepavyko. Per valandą, iki kol gaisras buvo visiškai lokalizuotas, sudegė beveik viskas. O likę sveiki daiktai buvo sulieti vandeniu.

Viename iš butų gyvenanti kaunietė R. Pocienė sutiko pabendrauti su portalo kauno.diena.lt žurnalistais. Santūri moteris dar šiandien neslėpė didžiulio apmaudo, tačiau padrąsinta sutiko papasakoti, kokios pagalbos dabar labiausiai reikia ir kaip žada gyventi toliau.

Visur biurokratija, o man juk gyventi reikia šiandien.

„Sudegė viskas. Spėjau pasiimti tik svarbiausius dokumentus ir kelis drabužius. Net vaikams, gyvenantiems užsienyje, ne iš karto galėjau pranešti apie nelaimę. Jau šiandien pradedu atsigauti nuo patirto šoko“, – taip pokalbį pradėjo moteris.

Pas geradarius kaimynus šiuo metu besiglaudžianti Rita pasakoja, kad ugnis įsiplieskė nuo viename iš butų gyvenusio kaimyno neatsargumo.

„Jis buvo pasidaręs kažkokį kaminą, tai jis ir užsidegė. Tačiau savo kaltės nepripažįsta. Visi dabar žiūrime kas sau, atstatyti šio senos statybos namo nebeįmanoma. Laimė, turiu tokių nuostabių kaimynų, kurie mane priglaudė. Kitaip tiesiog būčiau likusi gatvėje“, – galimas gaisro priežastis įvardija ji ir užsimena, kad turtas draustas nebuvo – tokiais senais pastatais esą draudikai nesidomi.

Pirmadienį nuo pat ryto Rita ėmė minti institucijų slenksčius ir prašyti pagalbos.

„Spėjome apeiti gal kokias penkias. Tačiau čia arba prašo šūsnies dokumentų ir pažymų, arba siunčia vieni pas kitus. Dabar labiausiai trokštu rasti stogą virš galvos, juk amžinai pas kaimynus negyvensi. Tik nežinau, kaip greit išeis gauti socialinį būstą. Visur biurokratija, o man juk gyventi reikia šiandien“, – į valdininkų sąžinę tarsi beldžiasi kaunietė.

Pokalbio metu paklausta, kokios pagalbos reikia, moteris sunkiai rinko žodžius. Tačiau galiausiai prasitarė, kad neatmeta galimybės netolimoje ateityje, jei nesulauks socialinio būsto, nuomotis butą.

„Gerai nors tai, kad turiu darbą, tačiau jei reikės nuomotis butą, pinigėlių neužteks. Jei atsirastų norinčių padėti šią sunkią minutę, būčiau be galo dėkinga“, – į geradarius kreipėsi Rita.