Lemtinga ekspertų išvada

Didelį atgarsį sukėlusi 46-erių V.Silvestravičiaus, priklausiusio „Daktarų“ nusikalstamam susivienijimui ir tarp sėbrų turėjusio Virgelio pravardę, byla jau perduota Kauno apygardos teismui.

Kaip jau rašyta, ekspertų išvados dėl šio mafijos veterano žūties aplinkybių neįtikino teisėsaugininkų, kad jis nušautas esant būtinosios ginties aplinkybėms. Į V.Silvestravičių buvo šauta du kartus. Ir abu – į galvą.

Į šias ekspertų išvadas A.Taškevičius reagavo iškalbingai – atsisakė duoti parodymus. Esą dar kartą papasakos, kaip viskas buvo, teisme.

Iš karto po įvykio jis tikino, kad nušovė V.Silvestravičių, nes šis pradėjo muštis. Esą taip baigėsi tarp jų kilęs piniginis konfliktas dėl nekokybiškai atliktų pastato Muziejaus gatvėje, kuriame visa tai įvyko, remonto darbų. Neva V.Silvestravičiaus įtūžį sukėlė blogai įstatytos durys.

Pagal A.Taškevičiaus pateiktą versiją, jiedu su Virgeliu, kurį pažinojo nuo jaunystės, turėjo bendrą verslą. Nors šis nebuvo oficialus buto, kuriame buvo nužudytas, savininkas, tačiau buvo jame vykusių remonto darbų užsakovu. O iki šio įvykio teisėsaugai nežinomas 55-erių A.Taškevičius juos organizavo.  

Šiurpus sūnaus radinys

Nesugebėjęs ikiteisminio tyrimo metu paaiškinti, kodėl šovė savo senam draugui į galvą, o ne, pavyzdžiui, į koją, A.Taškevičius tikino ir nesirengęs šiam nusikaltimui iš anksto. Esą turėjo tądien su savimi savigynai įsigytą pistoletą „Makarov“, nes paraleliai dirbo ir lombarde. Nors neneigė, kad su Virgeliu jiedu pykdavosi nuolat.

Kaip jau rašyta, V.Silvestravičius buvo rastas negyvas pernai, lapkričio 19-osios popietę, minėtame remontuojamame Muziejaus gatvės name. Jį aptiko sūnus, ieškojęs tėvo nuo ryto.

Kniūbsčia gulinčio velionio pakaušyje, smilkinyje ir kakle žiojėjo šautinės žaizdos. Iš pradžių atrodė, kad sugurinta ir nužudytojo nosis, dėl to neatmesta prielaida, kad jis galėjo kristi iš nemažo aukščio. Remontuojamame bute buvo ir nebaigta įrengti palėpė.

Tačiau vėliau ekspertai konstatavo, kad tai – šūvio į pakaušį pasekmė. Antrasis, taip pat kiauryminis, buvo į kaklą. Ir tragiškai pasibaigusio galimo konflikto kulminacija įvyko ne palėpėje, iš kurios velionis galėjo būti numestas ar nukritęs pats, o pirmajame pastato aukšte, kuriame aptiktas jo kūnas.

Nuosprendžio laukia laisvėje

A.Taškevičius buvo sulaikytas tik už poros valandų po pranešimo apie šiurpų V.Silvestravičiaus sūnaus radinį Senamiestyje – savo namuose Aleksote ir neblaivus. Jam nustatytas beveik vidutinis girtumas – 1,46 promilės.

Tačiau A.Taškevičius tikino, kad vartojo alkoholį jau po tragedijos. Duomenų, kad jis būtų buvęs neblaivus ir nusikaltimo metu, teisėsaugininkai neturi.

Sulaikant A.Taškevičių, iš jo paimtas ne tik minėtas legaliai įsigytas pistoletas „Makarov“, bet ir tokiais pačiais savigynos tikslais ir taip pat legaliai laikytas pistoletas „CZ 92“.

Labai sunkiu nusikaltimų įtariamą A.Taškevičių prašyta leisti suimti maksimaliam įstatymų leidžiamam terminui – trims mėnesiams. Tačiau prokuroro prašymą nagrinėjęs Kauno apylinkės teismas jo nepatenkino – A.Taškevičiui, atvežtam į posėdį su antrankiais, šie buvo nuimti teismo salėje. Jam buvo parinkta švelnesnė kardomoji priemonė – namų areštas, kuri tebėra skirta iki šiol.

Gresia ilgi metai belangės

Jeigu A.Taškevičiui bei jo advokatui nepavyks įrodyti, kad V.Silvestravičius buvo nušautas ginantis, o ne tyčia, kaip yra kaltinamas, jam gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pavyzdžiui, kad nužudė savo auką dėl chuliganiškų ar savanaudiškų paskatų, kankindamas ar kitaip itin žiauriai, ar siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, už ką jau grėstų laisvės atėmimas iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos, ikiteisminio tyrimo, kuris truko daugiau kaip pusmetį, metu nebuvo nustatyta.

V.Silvestravičius taip pat buvo teistas už ne vieną nužudymą. Šie buvo atskleisti tik pradėjus triuškinti „Daktarų“ nusikalstamą susivienijimą – kai kai kurie jo nariai pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga.

Iškalbinga biografija

1993-iųjų spalį V.Silvestravičius Kaune, Ašigalio gatvės degalinėje, nušovė kitą šio nusikalstamo susivienijimo narį, su kuriuo konkuravo dėl tos pačios merginos, vėliau tapusios jo žmona.

Šis nusikaltimas, kurį Virgelis įvykdė neteisėtai laikomu pistoletu, buvo atskleistas tik po 17 metų.

Kalėjo V.Silvestravičius ir už vieno „Daktarų“ vadeivos – Egidijaus Abariaus, pravarde Goga, pagalbinio darbininko nužudymą 2000-aisiais. Pastarasis anksčiau kalėjo su pačiu Henriku Daktaru ir buvo šio tarnu už grotų. O pradėjęs tarnauti naujam šeimininkui – Gogai, buvo įtartas pedofilija. Nužudytojo palaikai, užkasti Kulautuvos miške, buvo rasti tik po devynerių metų.

Virgelio karjeros „Daktarų“ nusikalstamame susivienijime viršūnė buvo vadovavimas jo jaunimo atšakai, vadintai šampaniniais. Paskutinis V.Silvestravičiaus teistumas buvo devynerių metų laisvės atėmimas už 13 nusikaltimų, kuriuos, jo nurodymu, įvykdė minėta gauja. Tačiau teisiamas už juos Virgelis jau ir pats bendradarbiavo su teisėsauga, dėl to buvo įtrauktas į valstybės saugomų asmenų sąrašą ir už minėtus nužudymus anksčiau jam skirta bausmė buvo įskaičiuota į naująją – už vadovavimą „šampaniniams“. Po tokios iškalbingos aritmetikos jam labai greitai atsivėrė vartai į laisvę, kurioje Virgelio ir laukė bumerangas iš draugo nuo jaunystės laikų rankų.